Osho, a ėshtė e mundur qė politikani tė jetė religjioz
apo qė njeriu religjioz tė jetė politikan?
Krejtėsisht ėshtė e pamundur qė politikani tė jetė
religjioz, sepse rruga e religjionit dhe e politikės janė diametralisht tė
kundėrta. Ti duhet ta kuptosh se religjioni nuk ėshtė diēka qė mund ti
shtohet personalitetit tėnd ai nuk ėshtė kurrfarė shtese. Nėse je
politikan, ti mund tė jesh piktor, mund tė jesh poet, mund tė jesh muzikant,
kėto janė dofarė shtesash, begatim.
Politika dhe muzika nuk janė gjėra diametralisht tė
kundėrta; pėrkundrazi, muzika edhe mund tė ndihmojė qė tė jesh politikan mė
i mirė. Kjo ka pėr tė relaksuar, kjo ka pėr tė ndihmuar qė tė lirohesh prej
tė gjitha brengave e telasheve qė sjell pėrditshmėria e njė politikani. Por
religjioni nuk ėshtė ndonjėfarė shtese, ai ėshtė njė dimension diametralisht
i kundėrt. Prandaj, sė pari duhet ta njohėsh se ē lloj njeriu ėshtė ai
politikani, pėr ta mėsuar se ēfarė, nė tė vėrtetė do tė thotė.
Politikani ėshtė njeri i
sėmurė, psikologjikisht i sėmurė dhe spiritualisht i sėmurė. Fizikisht mund
tė jetė krejtėsisht nė rregull. Zakonisht tė gjithė politikanėt janė
fizikisht tė shėndoshė, por psikika e tyre ėshtė e sėmurė, i tėrė mundimi i
tyre bie mbi psikikėn e tyre. Ti kėtė mund edhe ta shohėsh. Kur njėherė
politikani e humb fuqinė politike ai fillon edhe fizikisht tė shkrihet.
Ēuditėrisht... kur ka qenė nė pushtet, edhe pse sė tepėrmi i ngarkuar me tė
gjitha gajlet e telashet, ėshtė ndier krejtėsisht mirė. Nė atė moment qė
fuqia e tij ėshtė zhdukur, atėherė janė zhdukur edhe tė gjitha brengat; pra,
tash ai ka pėr tė qenė punė e dikujt tjetėr, dikush tjetėr do tė brengoset
pėr tė. Psikika e tij ėshtė e pangarkuar, por nė tėrė kėtė pangarkueshmėri
tė psikikės, tė gjitha hidhėrimet dhe sėmundjet tash godasin nė trup.
Politikanėt, kur nė pyetje ėshtė fiziologjia e tyre, vuajnė vetėm atėherė
kur e humbasin fuqinė, pėrndryshe, politikanėt do tė mund tė jetonin gjatė
nė mirėqenien fizike. E ēuditshme, por arsyeja ėshtė nė atė se e tėrė
sėmundja e tyre vjen nga psikika, e kur psikika e pėrfshin tėrė sėmundjen
atėherė trupi mund tė jetojė i pangarkuar. Por, kur psikika e realizon tėrė
atė sėmundje, ēfarė tė bėhet atėherė? Ekzistenca jote fizike ėshtė mė e ulėt
se ajo psikike e tėrė sėmundja atėherė bie mbi fiziologjinė, mbi trupin.
Prandaj politikanėt jashtė fuqisė vdesin tepėr shpejt. Politikanėt nė
pushtet jetojnė tepėr gjatė. Kjo veēse ėshtė gjė e njohur, por shkaku i
kėsaj ende ėshtė jo mjaft i hulumtuar.
Prandaj ėshtė me rėndėsi qė sė pari tė kuptohet se
politikani ėshtė njeri psikikisht i sėmurė, kurse sėmundja psikike pretendon
tė jetė edhe sėmundje spirituale atėherė kur nuk ka mundėsi qė tė pėrballet
me tė gjitha problemet, atėherė kur psikika nuk do tė mund ti durojė tė
gjitha ato. Pra, jini tė kujdesshėm: nėse politikani ėshtė nė pushtet,
sėmundja e tij psikike tenton tė zgjerohet kah jeta e tij shpirtėrore, sepse
ai nė vete bart sėmundjen psikike; ajo nuk mund tė zbresė nė nivel mė tė
ulėt karshi famės dhe fuqisė qė ia mundėson pushteti. Nė kėtė ėshtė fuqia e
tij, ai mendon se ky ėshtė thesar i tij: ai nuk lejon qė sėmundja tė bie mė
poshtė, nė rrafshin fizik.
Unė kėtė e quaj sėmundje. Pėr tė kjo ėshtė egodalldisje e
tėrė. Ai jeton pėr kėtė: nuk ka qėllime tjera jetėsore. Prandaj, atėherė kur
ai ėshtė nė pushtet, ai sėmundjen e vet e mban fuqimisht nė duart e veta,
por ai asgjė nuk di pėr nivelin shpirtėror tė vetėdijes, prandaj ato dyer tė
tij pėr kėtė janė tė hapura. Ai nuk mund ti mbyllė ato dyer; ai edhe nuk ka
ide se ekziston diēka mė e lartė sesa mendja. Kur ėshtė nė pushtet, sėmundja
e tij psikologjike, nėse ėshtė me shumicė, pas disa pikave tė caktuara, e
vėrshon psikikėn e tij dhe arrin deri tek nivelet mė tė larta tė vetėdijes,
deri tek spiritualiteti. Nėse nuk ėshtė nė pushtet ai nuk pėrpiqet ta mbajė
tėrė atė dozė marrėzie. Tash ai e di se ajo ėshtė realizuar, se ai nuk ka
fituar asgjė, tash ėshtė i vetėdijshėm se asgjė me vlerė nuk ka marrė. Dhe
gjithsesi, aty nuk ka asgjė pėr tu ruajtur; pushteti ėshtė zhdukur, tash ai
ėshtė askushi.
Nga dėshpėrimi, ai relaksohet nė tė vėrtetė, mund tė
thuhet se relaksimi vjen automatikisht. Ai tash mund tė flejė mirė, mund tė
shkojė nė shėtitjen e mėngjesit. Ai tash mund tė llomotisė me shokėt, tė
luajė shah, mund tė bėjė ēfarėdoqoftė. Ai tash vetveten e gjen psikikisht tė
humbur. Dyert qė fuqimisht i ka mbajtur tė mbyllura nė mes psikikės sė tij
dhe trupit tė tij tash janė hapur, e trupi i tij tash fillon tė vuajė: ai
tash mund tė pėsojė sulm nė zemėr, mund tė sėmuret nga ciladoqoftė sėmundje:
tash kjo ėshtė krejt e mundur. Sėmundja e tij psikike mund ta sulmojė pjesėn
mė tė dobėt tė trupit tė tij. Kurse gjatė kohės sė pushtetit krejt kjo
ngrihet lart, kah qenia e tij, pėr tė cilėn ai nuk ėshtė as i vetėdijshėm.
E ēfarė ėshtė sėmundja? Sėmundja ėshtė vetėm kompleksi i
inferioritetit. Tė gjithė ata tė cilėt janė tė interesuar pėr pushtet vuajnė
prej atij kompleksi. Ai thellė nė vete e sheh pavlefshmėrinė e vet,
inferioritetin nė raport me tė tjerėt. Tė gjithė janė inferiorė nė ndonjė
mėnyrė tė caktuar. Ti nuk je Jehudi Menjuhini, por edhe nuk ka nevojė qė pėr
kėtė shkak tė ndihesh inferior, sepse ti asnjėherė as nuk ke provuar qė tė
jesh ai, ajo nuk ėshtė puna jote. Po ashtu, Jehudi Menjuhini nuk ėshtė ai
ēfarė je ti; prandaj, ēproblem ka aty? Ku ėshtė aty konflikti? Por mendja
politike vuan nga plagėt e inferioritetit dhe politikanėt pėrpiqen ta
kruajnė plagėn. Intelektualisht ai nuk ėshtė Albert Ajnshtajn ai nuk
krahasohet me gjigantėt psikologjikisht ai nuk ėshtė Sigmund Frojd... Po
qe se provoni qė vetveten ta krahasoni me mendjet gjigante tė njerėzimit
atėherė do tė gjendeni nė situatėn ku vetveten do ta shihni tė pavlerė, tė
kotė. Ajo ndjenjė e pavleftėsisė mund tė orientohet kah religjioni ose
politika. Mėnjanimi i saj mund tė realizohet nė kėto dy mėnyra.
Politikanėt nuk pėrpiqen qė ta mėnjanojnė atė, ata vetėm e
fshehin atė. Ky ėshtė po ai i njėjti i sėmurė, ai i njėjti njeri i cili e ka
ndier inferioritetin, i njėjti njeri qė tash qėndron nė vendin e kryetarit.
E qėndrimi nė fronin e kryetarit, ēfarė ndryshimesh mund ti sjell qenies
sate tė brendshme? Egoja ėshtė subtile dhe lėpirėse. Kurse politikanėt janė
tė sėmurė shkaku i egos sė tyre. Ata mund ta fshehin plagėn e tyre me
titullin e kryetarit, tė ministrit... ai mund ta fshehė atė plagė tė veten,
por ajo plagė ėshtė edhe mė tutje aty. Ti mund ta mashtrosh tėrė botėn, por
nuk mund ta mashtrosh vetveten. Ti atė e di, ajo ėshtė aty. Ti vetėm e ke
mbuluar. Dhe pikėrisht ėshtė kjo situatė me politikanėt plagė, nė tė
vėrtetė qelbėzim, inferioritet, ndjesi tė pavleftėsisė.
Po, ai ėshtė ngjitur gjithnjė e mė shumė e mė shumė, por nė
ēdo shkallore ėshtė lajmėruar shpresa se plaga do tė jetė e shėruar. Ai
inferioritet e krijon ambicien e ambicie do tė thotė qė vetveten ta tregosh
superior. Nuk ka kuptim tjetėr pėr ambicien. Por, pėr ē arsye ti vetveten
do ta tregoje superior kur vuan nga kompleksi i inferioritetit?
Mbarė familja ime kanė qenė politikanė, me pėrjashtim tė
babait tim. Tė gjithė ata mė kanė pyetur: Pse nuk po lajmėrohesh? Pse nuk
po voton? Pse po e harxhon energjinė tėnde? Po u kandidove pėr politikan, ti
mund tė bėhesh edhe kryetar shteti, mund ta arrish titullin mė tė lartė nė
vend.
U jam pėrgjigjur: Ju krejtėsisht keni harruar se me kė
bisedoni. Unė nuk vuaj nga kurrfarė inferioriteti, pse unė atėherė tė
pėrpiqem tė bėhem kryetar vendi? Pse do ta harxhoja jetėn time nė pėrpjekjen
pėr tu bėrė kryetar? Kjo do tė ishte njėsoj sikur tė mė operonin nga
kanceri tė cilin unė as nuk e kam pasur. Kjo vėrtet ėshtė e ēuditshme. Pse
do tė operohesha pa nevojė? Ju vuani nga kompleksi i inferioritetit dhe
provoni qė atė ta bartni nė mua. Unė jam krejt nė rregull kėshtu siē jam.
Unė i jam pafundėsisht falėnderues ekzistencės kudo qė tė ndodhem. Ēfarėdo
qė tė ndodhė sot, ėshtė mirė. Mė tepėr se kaq unė kurrė as nuk kam kėrkuar,
prandaj nuk ka mėnyrė qė tė mė bindni.
Ata pastaj mė thanė: Ti flet gjėra tė ēuditshme. Ē ėshtė
ai farė inferioriteti dhe ē lidhje ka kjo me politikėn?
U jam pėrgjigjur: Ju dhe politikanėt tuaj nuk e kuptoni
psikologjinė e thjeshtė.
Tė gjithė politikanėt qė e udhėheqin botėn janė njerėz tė
sėmurė dhe mėnyra e vetme pėr tu shėruar ėshtė qė ti fshehin plagėt e
tyre. Po, ata mund ti mashtrojnė tė tjerėt. Kur tė buzėqeshet Xhimi Karter,
ti je i mashtruar. Por si ai mund ta mashtrojė vetveten? Ai mirė e di se
nėnqeshja e tij ėshtė vetėm detyrė e buzėve. Pėrbrenda tij nuk ka asgjė, nuk
ka qeshje.
Njerėzit ia dalin deri nė shkallėt mė tė larta, pozitat mė
tė larta nė shoqėri, por e dinė se e shkojnė huq kohėn e tyre. Ata kanė
mbėrritur, por ku? Ata kanė mbėrritur nė vendin pėr tė cilin kanė luftuar
e ajo fare nuk ka qenė luftė e vogėl: ka shkatėrruar shumė njerėz, ka
shfrytėzuar shumė njerėz pėr atė qėllim, shumėve u ka shkelur mbi kokė. Ti
ke arritur deri nė nivelet mė tė larta nė shoqėri, por ēfarė ke fituar me
kėtė? Nė kėtė e ke harxhuar tėrė jetėn tėnde! Tash, madje edhe qė kėtė ta
pranosh, kėrkon nga ti guximin tė jashtėzakonshėm. Mė mirė ėshtė tė
zgėrdheshesh dhe tė mbahesh pėr iluzionin: sė paku tė tjerėt besojnė se ti
je i madh. Kurse ti fare mirė e di se kush je. Ti je plotėsisht ai i njėjti
qė ke qenė; ndoshta edhe mė keq. Tė gjitha kėto luftėra, kacafytje, tė kanė
bėrė edhe mė tė keq. Ti e ke humbur humanitetin tėnd. Ti nuk je mė qenie
njerėzore!
Nga ti sėshtė larg ideja e Gurxhievit se nuk ka secili
njeri shpirt, nga arsyeja e thjeshtė... jo vetėm se kjo librarisht ėshtė e
vėrtetė, kėtė ai edhe e ka folur: Jo tė gjithė e kanė fituar shpirtin,
vetėm disa sosh tė cilėt e kanė zbuluar qenien e vet e kanė arritur atė
ata kanė shpirt. Gjithė tė tjerėt vetėm jetojnė nė iluzion, se shkrimet
tuaja thonė, por edhe predikuesit tuaj religjiozė ju flasin, se keni lindur
me shpirt.
Gurxhievi ka qenė tejet drastik. Ai do tė thoshte: Tė
gjitha kėto janė marrėzira. Ti nuk ke lindur me shpirt. Ti duhet ta meritosh
atė, duhet tė jesh i denjė pėr tė. Unė mund ta kuptoj se ēfarė ai mendon,
edhe pse unė nuk pohoj se ju keni lindur pa shpirt. Ju keni lindur me
shpirt, por ai shpirt ėshtė vetėm potencial. Edhe Gurxhievi e thotė kėtė tė
njėjtėn gjė vetėm se nė tjetėr mėnyrė. Ti duhet qė kėtė mundėsi tėnden edhe
ta realizosh. Duhet ta meritosh atė. Duhet tė bėhesh i denjė pėr kėtė.
Politikanėt e kanė vėnė re kėtė vetėm kur jeta e tyre ka
qenė nė pėrfundim. Tash, ai nuk mund as tė rrėfehet... gjė qė do tė ishte
marrėzi e madhe, sepse do tė duhej ta pranonte sesi e tėrė jeta e tij ka
qenė vetėm jetė e njė idioti. Plagėt nuk janė shėruar nga mbulimi.
Religjioziteti ėshtė ilaē. Fjala meditim dhe fjala medicinė
vijnė prej sė njėjtės rrėnjė. Medicina ėshtė pėr trupin; ashtu siē medicina
ėshtė pėr trupin, ashtu meditimi ėshtė pėr shpirtin. Ai ėshtė tretman
medicinal, ai ėshtė ilaē.
Po mė pyetni se a mund tė jenė politikanėt religjiozė? Nėse
mbeten politikanė, kjo ėshtė e pamundur. Po, nėse e hedhin politikėn,
atėherė ata mė nuk janė politikanė atėherė ata mund tė bėhen njerėz
religjiozė, shpirtėrorė. Pėr kėtė unė atė nuk e ndaj... unė nuk e pengoj
politikanin tė jetė religjioz. Ajo qė unė them ėshtė: gjithnjė derisa ėshtė
politikan ai nuk mund tė jetė religjioz, sepse kėto dyja janė gjėra
plotėsisht tė kundėrta, dy dimensione tė ndryshme. Ose do ta fshihni plagėn
tuaj ose do ta shėroni. Ju nuk mund ti bėni tė dyja, nuk mund ti arrini tė
dyja. E pėr ta shėruar, ti duhet atė ta zbulosh duhet ta tregosh plagėn
tėnde, nuk guxon ta fshehėsh. Zbuloje atė, njihe atė, depėrto thellė nė tė,
vuaj... Ajo ēfarė ėshtė e nevojshme ėshtė shprehja e tėrė qenies sate pa
gjykime, pa ndalesa, sepse ti ke pėr tė gjetur shumė gjėra pėr tė cilat ke
thėnė se janė gabim, tė kėqija. Pėr kėtė mos u tėrhiq, le tė jetė ashtu. Ti
vetėm duhet tė mos ndalosh.
Ti ke filluar njė hulumtim. Vetėm vėrtetoje se ajo ėshtė
ashtu dhe vazhdo mė tutje. Mos e ndalo atė, mos e emėrto. Mos sill kurrfarė
pėrfundimi apo gjykimi pėr apo kundėr. Kjo vetėm mund tė pengojė tė
hulumtosh: bota jote e brendshme menjėherė mbyllet, ti bėhesh i tendosur,
diēka e keqe zė tė ndodhė. Ti po hyn pėrbrenda vetes dhe po sheh diēka dhe
po konstaton se ajo ėshtė e keqe: lakmi, epsh, hidhėrim, xhelozi... O Zot!
Tė gjitha kėto gjėra, kėto gjėra tė shėmtuara janė nė mua? Mė mirė ėshtė
tė mos hyj nė tė. Pėr kėtė shkak miliona njerėz nuk gjykojnė tė hyjnė nė
vetvete. Ata thjesht qėndrojnė nė shkallėt para shtėpisė sė tyre. Ata
jetojnė nė oborr tėrė jetėn e vet. Ajo ėshtė vetėm jetė nė oborr. Ata kurrė
nuk i ēelin dyert e shtėpisė sė vet. Kurse shtėpia jote ka shumė dhoma, ajo
ėshtė pallat luksoz. Nėse hyn brenda ke pėr tė hasur nė shumė gjėra pėr tė
cilat tė tjerėt kanė folur se janė tė kėqija. Ti atė nuk e di, ti vetėm
thua: Unė jam i paditur. Unė nuk di se kush je ti. Unė vetėm kam ardhur tė
kontrolloj, ta bėj mbikėqyrjen. Kurse mbikėqyrėsve nuk duhet tiu
interesojė se ēfarė ėshtė keq e ēfarė mirė; ata vetėm kanė ardhur tė shohin,
tė kontrollojnė, tė vrojtojnė.
Atėherė do tė befasohesh me pėrvojėn e ēuditshme: atė qė
deri mė tash e ke quajtur dashuri, e fshehur pėrbrenda ėshtė urrejtje. Vetėm
vėrtetoje kėtė... krejt ēka ke folur deri mė tash ėshtė e zbrazėt, prapa
kėsaj ėshtė e fshehur egoja jote. Vetėm vėrteto...
Po qe se dikush do tė mė pyeste: A je ti njeri i zbrazėt?
Nuk mund ti them se jam, sepse zbrazėtia ėshtė vetėm eho e cila qėndron nė
kokėn tėnde. Unė nuk jam ndonjė egoist, si atėherė mund tė jem i zbrazėt? A
po mė kupton? E pamundur ėshtė tė jesh i zbrazėt pa pasur ego. E kur njėherė
e dallon se tė dyja janė e njėjta gjė, gjėra tė ēuditshme zėnė tė ndodhin,
pikėrisht siē ju kam rrėfyer. Nė atė moment kur vėren se dashuria juaj dhe
urrejtja juaj, zbrazėtia juaj dhe egoja juaj janė tė bashkėdyzuar atėherė
ato zhduken. Ti nuk duhet tė bėsh asgjė. Ti e ke parė fshehtėsinė e tyre.
Ajo fshehtėsi ua ka mundėsuar tė jenė nė ty. Ti e ke parė atė fshehtėsi,
tashmė nuk kanė vend pėr tu fshehur. Hyr nė vetvete pėrsėri dhe pėrsėrite,
atėherė do tė mbesin gjithnjė e mė pak gjėra pėrbrenda. Me pėrqendrimin
pėrbrenda ti zhdukesh, shumėsia ikėn. E nuk ėshtė larg dita kur ti do tė
jesh i vetėm, kur askush nuk do tė jetė pėrbrenda teje: zbrazėtia shkon nė
favor tėndin. Befas do tė jesh i shėruar.
Kurrė mos krahaso ti je ti, e dikush tjetėr ėshtė dikush
tjetėr. Pėr ē arsye unė do ta krahasoja veten me Jehudi Menjuhinin apo me
Pablo Pikason? Unė aty fare nuk shoh ndonjė dobi. Ata e bėjnė punėn e tyre,
unė e bėj punėn time. Ata kėnaqen duke e bėrė punėn e tyre... ndoshta nė
tė vėrtetė unė edhe nuk mund tė jem i sigurt kur fjala ėshtė pėr ta. Por jam
i sigurt kur fjala ėshtė pėr mua, se kėnaqem kur diēka bėj apo nuk bėj...
Vetėm nė rastin tim mund tė jem i sigurt. E po ashtu e di se, po qe se keni
pėr ta shfrytėzuar botėn tuaj tė brendshme pa ndalesa, pa parabindje, pa
gjykime, pa kurrfarė mendimesh, vetėm duke i vėshtruar faktet ato do tė
zėnė tė zhduken. Dhe do -tė vjen ēasti kur ke pėr tė mbetur vetėm, turma do
tė shkojė: e nė atė moment ke pėr ta ndier pėr tė parėn herė se ēfarė do tė
thotė shėrimi psikik. E nga shėrimi psikik dyert i keni tė hapura kah
shėrimi spiritual. Ti nuk duhet ti hapėsh, ato vetė hapen. Ti vetėm duhet
tė mbėrrish deri tek qendra psikike dhe dyert kanė pėr tu hapur. Ato tė
kanė pritur ty ndoshta shumė jetė tė shkuara. Kur ti vjen, dyert menjėherė
hapen, e pėrmes atyre dyerve ti nuk e sheh vetėm veten, ti e sheh tėrė
ekzistencėn, krejt yjet, mbarė kozmosin.
Pjesė
nga libri Lajmėtari i njeriut tė ri pėr botėn e re
( pėr politikėn )
|