Pėr herė tė
parė, simbolet pėrmenden nė Greqinė e lashtė. Tė ashtuquajturit Simbolon
pėrfaqėsonin njė shenjė tė fshehtė identifikimi. Persona tė lidhur nė miqėsi
tė ngushtė mes tyre, nė momentin e ndarjes mes tyre thyenin njė pllakė
argjile me mbishkrim. Mė pas, secili prej tyre merrte me vete njė copė tė
pllakės. Ndoshta fati do ti bėnte qė tė takoheshin sėrish. Po pėrse ato
copėza pllake tė thyer kishin aq shumė vlerė? Sepse, nėse njė ditė nė portėn
e dikujt do tė shfaqej njė i huaj, ato fragmente tė pllakės do ta
identifikonin si njė person-mik. Nė greqisht, simbalein do tė thotė qė tė
ribashkosh.
Kėshtu, nėse fragmenti i pllakės qė sillte i
huaji do tė pėrputhej plotėsisht me copėzat e njeriut nė derėn e tė cilit
kish trokitur, atėherė kjo do tė thoshte se i sapoardhuri ishte plotėsisht i
besueshėm sepse ishte i dėrguar nga miq tė pėrbashkėt. Nė fund tė fundit,
simboli ėshtė diēka qė mban tė bashkuar njerėzit. Dhe duke shkuar mė tej,
njė simbol i vetėm mund tė jetė i shoqėrueshėm me njė ideologji tė tėrė.
Pėr shembull, kryqi, si simbol i krishtėrimit.
Kryqi ėshtė njė simbol, i cili u kujton tė gjithė atyre qė janė rritur nė
perėndimin e krishterė njė histori tė veēantė, e cila ka rrėnjė tė thella nė
kulturėn tonė. Pas vdekjes sė Krishtit, ndjekėsit e tij tė persekutuar duhej
tė fshiheshin. Shenja e kryqit do ti kishte tradhtuar. Pėr kėtė arsye, pėr
tė komunikuar me njėri-tjetrin, tė gjithėve iu desh qė tė pėrdornin simbole
tė tjerė. Peshku pėrfaqėson njė kod tė fshehtė linguistik. Fjala greke pėr
peshk ėshtė ICHTHYS, fjalėt e tė cilės po nė greqisht janė inicialet e Jezu
Krishti Biri i Zotit Shpetimtar (IESOUS CHRISTOS THEOU HYIOS SOTER).
Por ishin misionarėt kristianė qė do ti jepnin
kryqit njė domethėnie krejtėsisht tė re. Kryqi nuk do tė ishte mė njė simbol
pėr tė cilin duhej tė tė vinte turp. Ishte mjeti me anė tė tė cilit Jezusi,
duke vdekur, kishte shpėtuar njerėzimin nga tė gjitha mėkatet e tij, pėr tu
ringjallur mė pas dhe pėr tė triumfuar edhe mbi vdekjen. Nė kėtė mėnyrė,
kryqi u shndėrrua nė simbol tė pavdekėsisė, ndoshta simboli mė i fuqishėm nė
botė. Por njė shenjė kaq pozitive, pėr tė qenė vėrtetė efikase duhet qė ti
kundėrvihet njė antagonisteje. Kėshtu qė, duhej njė simbol i kundėrt.
Gjatė Mesjetės, zemėrimi i baballarėve tė kishės
pėr mėkatet e tė pafeve arriti kulmin. Shumė njerėz, nėn ndikimin e sė
keqes, dukej se kishin braktisur dhe kishin devijuar nga rruga e shpėtimit.
Po si mund tė rivendosej sėrish njerėzimi nė rrugėn e duhur? Kjo mund tė
bėhej vetėm duke e pėrshkruar dhe lyer djallin me tonet mė tė frikshme tė
mundshme. Kisha i dhuroi kėshtu Luciferit, princit tė ferrit, njė imazh tė
ri. Etėrit e kishės katolike vendosėn qė simbolin ta kėrkojnė dhe ta gjejnė
nė mitologjinė greke. Pan, perėndia greke e barinjve dhe tufave tė bagėtive,
me brirėt e tij tė tmerrshėm u shndėrrua nė princin e ferrit aq shumė i
njohur pėr tė gjithė ne.
Nė luftėn ndėrmjet djallit dhe purgatorit, tė
krishterėt ishin nė kėrkim tė simboleve tė fuqishėm qė do ti mbronin nga e
keqja. Nė atė kohė, njė simbol veēanėrisht i fuqishėm ishte pesėcepėshi.
Thuhet se origjinėn e kishte nė pėrfaqėsimin e njė ylli, simbol i fuqishėm i
elfėve, zotėrit e muzgut. Ndėrsa kisha i lidh pesė cepat e yllit me pesė
stigmatat e Krishtit. Gjatė Mesjetės mendohej se ky simbol ofronte mbrojtje
nga demonėt. Dhe pėr kėtė arsye, njerėzit e vizatonin nė vendbanimet e tyre
pėr tė mbajtur larg tė keqen.
Disa shekuj mė vonė, ky simbol qė pėrdorej
kundėr tė keqes do tė shndėrrohej nė njė simbol tė sė keqes.
Nė fundin e shekullit XIX, magjistari i famshėm
francez Eliphas Levi dizenjoi njė demon, tė cilit i vuri emrin Baphomet, me
kokėn e njė cjapi, me brirė dhe me njė yll pesėcepėsh nė ballė. Levi vdiq nė
31 mars tė vitit 1875. Nė po tė njėjtin vit lindi okultisti Allister Crowley,
i cili konsiderohej si rimishėrimi i tij. Shumė prej lėvizjeve sataniste tė
kohėve tė sotme e gjejnė frymėzimin pikėrisht nga Crowley dhe ata kanė
pėrshtatur si simbol tė tyre djallin me kokė cjapi dhe tė ndėrfutur brenda
njė ylli pesėcepėsh.
Nė kėtė mėnyrė, njė simbol i cili nė Mesjetė
pėrfaqėsonte stigmatat e Krishtit dhe qė ofronte mbrojtje nga demonėt, sot
pėrfaqėson djallin vetė dhe ėshtė shndėrruar kėshtu nė njė simbol tė sė
keqes.
Por nuk janė vetėm simbolet, por edhe disa numra
tė cilėve u vishen domethėnie mė tė thella. Edhe pėr shkencėtarėt numrat
janė mė shumė se sa thjeshtė mbledhje-zbritje. Po ēfarė misteresh fshehin
ata?
Sa herė qė dikush pėrpiqet qė tė dekriptojė
mesazhe tė koduara, nė numra dalin nė sipėrfaqe lidhje misterioze. A ėshtė
kjo me tė vėrtetė thjesht njė koincidencė?
Greqia e lashtė. 2000 vjet mė parė.
Matematicieni Pitagora mbledh rreth vetes njė grup dishepujsh, qė po vetė i
ka pėrzgjedhur me shumė kujdes. Tė gjithė kėta ishin tė detyruar qė tė
ruanin njė fshehtėsi abolute nė lidhje me mėsimet dhe dijet e komunitetit tė
tyre. Po si ka mundėsi qė kėrkohej gjithė kjo fshehtėsi? Pitagoristėt e
lidhnin ēdo ngjarje tė jetės reale me botėn e numrave. Prej disa
mijėvjeēarėsh, edhe studiuesit hebrenj kėrkojnė tė nxjerrin mėsimet e librit
tė tyre tė shenjtė tek domethėniet mė tė thella tė numrave dhe shifrave. Nė
botėn greke dhe nė atė hebraike nuk ekzistojnė simbole specifike pėr numrat
por vetėm gėrma, qė me raste mund tė shėrbejnė edhe si numra. Nė alfabetin
hebre, nėntė gėrmat e para pėrputhen pėr nėntė numrat e parė, nga 1 nė 9.
Ndėrsa nėntė gėrmat pasardhėse shėrbejnė pėr numrat nga 10 nė 90 dhe katėr
tė fundit, nga 100 nė 400. Fjalėt kanė njė domethėnie precize ashtu si tė
gjitha fjalėt, por ato kanė edhe njė vlerė numerike sepse janė tė pėrbėra
nga njė seri numrash. Kėshtu, gėrmat e fjalės hebraike pėr Zot
korrespondojnė me numrat 1 + 30 + 5 + 10 + 40 qė po ti mbledhėsh bėjnė 86.
Kėshtu, sipas mistikėve, ēdo fjalė tjetėr qė si shumė formon kėtė numėr, do
tė ishte e barabartė me fjalėn Zot.
Por edhe nė Bibėl ka mesazhe tė kodifikuara
numerikisht. Nė apokalipsin e Gjonit thuhet: Kush ka qėllime tė numėrojė
numrin e Bishės pėrderisa ai ėshtė numri i njeriut: Dhe numri ėshtė 666.
Eshtė ky numri me tė cilin Gjoni paralajmėron kundėr djallit.
Prej gati dy mijė vitesh janė bėrė pėrpjekje pėr
tė deshifruar kėtė kod misterioz numerik. Numri 666 gjeneron emra tė
ndryshėm nė bazė tė ēelėsit numerik qė lidh alfabetin. Sipas tipit tė kodit,
ēdo gėrmė e alfabetit i korrespondon njė numri tė caktuar. Pėr shembull, A =
1, B = 2 e kėshtu me radhė. Janė tė mundura kombinime tė pafundme, dhe
rezultati ėshtė mbresėlėnės. Nėse A ėshtė 100, B ėshtė 101 e kėshtu me
radhė, atėherė emri HITLER (107+108+119+111+104+117) na jep numrin
666. Por
teknikat e pėrdorura pėr deskriptimin e numrave dhe kodeve tė biblės kanė
zbuluar njė gabim nė pėrkthimin e versionit origjinal. Kėshtu qė numri
satanik nuk duhet tė jetė 666, por 616. Nė kėtė rast, gjithēka do tė duhej
qė tė bėhej nga e para.
Po ēfarė na shtyn ne qė tė kėrkojmė njė
domethėnie tė fshehur tek numrat? Ndoshta e bėjmė vetėm pėr tė vėnė vetveten
nė provė? Njeriu ka njė aftėsi tė lindur pėr tė njohur skemat dhe nė tė
njėjtėn kohė truri ynė ėshtė vazhdimisht nė veprim pėr tu dhėnė njė kuptim
gjėrave qė na rrethojnė. Pėrse numrat ushtrojnė mbi ne njė tėrheqje magjike,
por nė tė njėjtėn kohė edhe na trembin? Ndoshta numrat na tėrheqin mė shumė
pėr shkak tė cilėsive tė tyre mistike, sepse praktikisht shumė persona thonė
se nuk janė nė gjendje qė ti kuptojnė. Ėshtė e qartė se shumica kanė njė
raport mė tė mirė me fjalėt, nė fund tė fundit janė nė gjendje tė lexojnė
dhe tė kuptojnė ato qė janė tė shkruara. Kur bėhet fjalė pėr numra dhe
pėrllogaritje, po kėta persona ndihen mė pak rehat.
Kėshtu qė ekziston njė farė droje prej numrave,
e cila ėshtė e lidhur me cilėsitė e tyre mistike. 666 nuk ėshtė i vetmi
numėr tė cilit i atribuohen cilėsi mistike. Ėshtė edhe numri i mistershėm
23. Ėshtė numri i Illuminati-t. Cilėt ishin kėta? Nė 1777, Adam Weishaupt,
njė profesor bavarez i sė drejtės kanonike krijoi bashkė me disa studentė tė
tij urdhėrin e fshehtė tė Enlightenment, apo Illuminati. Por urdhėri do tė
ishte jetėshkurtėr. Tetė vjet mė vonė pati divergjenca tė theksuara
mendimesh ndėrmjet Adam Weishaupt dhe njeriut tė dytė mė tė fuqishėm tė
organizatės, baroni von Knigge. Nė po atė vit, Princi Karl Theodor e
shpėrbėu shoqėrinė e fshehtė dhe Weishaupt-it iu desh qė tė arratiset nga
Bavaria. Nė historinė e shkurtėr dhe tė fshehtė tė Illuminati-t dimė vetėm
qė pjesėtarėt i vinin vetvetes pseudonime sekretė. Por sa kohė qė pati jetė,
organizata nuk pati asnjėherė njė lidhje me numrin 23.
Vetėm nė vitin 1978, domethėnė mė shumė se 200
vite mė vonė, shkrimtari Robert Wilson e lidhi urdhėrin e fshehtė me disa
ngjarje tė pazakonta dhe me numrin 23 nė librin e tij Illuminatus. Ēfarė e
shtyu qė ta bėnte kėtė gjė? Wilson e ndeshi numrin 23 nė njė kohė kur takoi
shkrimtarin William Baros. Ky i fundit i tregoi pėr njė kapiten me emrin
Klark, i cili kishte kaluar 23 vite nė det pa pėsuar as edhe njė incident.
Pikėrisht nė ditėn kur pėrgatitej tė festonte vitin e 23-tė, anija e tij
krejt papritur u fundos. Tė gjithė ata qė ishin nė bord gjetėn vdekjen,
pėrfshirė kapitenin. Nė po atė natė kur kish marrė lajmin pėr fundin tragjik
tė anijes, Baros dėgjoi nė radio pėr njė aksident ajror. Avioni qė ishte
rrėzuar ishte fluturimi numėr 23. Dhe jo vetėm kaq. Piloti i avionit kishte
tė njėjtin mbiemėr dhe gradė me njeriun tė cilit i ishte besuar anija e
fundosur, kapiteni Klark. Qė nga ajo ditė, Baros u magjeps pas incidenteve
tė ēuditshme, tė cilat tė gjitha i lidhte numri 23. I gėrmonte praktikisht
kudo.
Wilsonit i la kaq shumė mbresa ky rrėfim, saqė
ndėrfuti nė romanin e tij qė ishte duke shkruajtur rrethana misterioze, tė
gjitha tė lidhura me numrin 23. Teologjia e tij shumė popullore Illuminatus,
i dha shoqėrisė sė fshehtė famėn e rigjetur si dhe zgjoi kuriozitetin e
lexuesit nė numrin 23. Qė nga ajo kohė, sidomos nė Shtetet e Bashkuara, tė
apasionuarit pas teorive konspirative e kanė kthyer numrin 23 nė flamurin e
tyre, me rezultate me tė vėrtetė tė pabesueshme.
Shembulli mė mbresėlėnės, por edhe mė trazues
ėshtė sulmi kundėr Qendrės Botėrore tė Tregtisė dhe dy kullave tė saj
binjake. Shuma e numrave qė formojnė datėn, 9/11/2001 ėshtė 23. Sipas
teorive tė shumta konspirative, njė gjė e tillė tregon fuqinė e madhe tė
kėtij numri. Pėr numerologėt, njė numėr i plotė ėshtė numri 12, kaq janė
shenjat e zodiakut, qė janė apostujt e Jezusit. Janė tė shumtė elementėt qė
e bėjnė 12 njė numėr tė plotė, ndėrkohė qė numri 12 nė njė kuptim shkon
pėrtej, ėshtė njė numėr pa paqe, domethėnė i mallkuar. Dhe sa pėr frikėn qė
shkakton tek njerėzit e Premtja, dt. 13? Ėshtė thjeshtė supersticion, apo
ėshtė me tė vėrtetė njė ditė e mallkuar?
Nju Jork. Shtator 1899. Harry Bliss, njė agjent
i bursės nuk e dinte qė do tė ishte njeriu i parė nė histori qė do tė gjente
vdekjen nė njė aksident automobilistik. Aksidenti i parė rrugor qė mori njė
jetė njeriu nuk ndodhi nė njė ditė dosido. Ishte e premte, 13 shtator. Kur
lidhet me ditėn e premte, numri 13 ka njė mbėshtjellė veēanėrisht negative.
Por nga e ka origjinėn fama e tij kaq e keqe? Edhe njė tjetėr kapitull i
errėt i historisė e pati zanafillėn njė ditė tė premte, 13. Nė fillimin e
shekullit XIV, Filipi IV Mbret i Francės vendosi qė Urdhėri i Kalorėsve
Templarė ishte bėrė shumė i fuqishėm. Kėshtu qė firmosi njė urdhėr arresti,
i cili duhej tė zbatohej nė tė njėjtėn kohė nė tė gjithė mbretėrinė. Tė
premten, nė 13 tetor 1308, pothuajse tė gjithė pjesėtarėt e Urdhėrit tė
Templarėve u arrestuan. Templarėt u burgosėn tė gjithė dhe u torturuan si
kriminelė tė rėndomtė. Evropa ishte e tronditur nga fati i kėtyre
kavalierėve, tė cilėt kishin ofruar mbrojtje dhe mbėshtetje nė kryqėzatat nė
Tokėn e Shenjtė. Kjo ditė e errėt e historisė sė Evropės la njė gjurmė tė
pashlyeshme nė memorien kolektive. 13 konsiderohej tashmė njė numėr ogurzi.
Mistere tė fshehura prapa shifrave
Supersticioni nė lidhje me numrin 13 u pėrhap
sidomos nė vitin 1927 me rėnien e bursės sė Berlinit qė i parapriu krizės sė
rėndė tė Wall Street nė 1929, mė e famshme kjo dhe qė zhyti nė varfėri
mijėra persona. Ajo e premte e 13 majit hyri nė histori si e Premtja e Zezė.
Por ka edhe tė tjera, sepse numri 13 vazhdoi tė
flasė pėr veten. Nė vitin 1970, astronautėt e Apollo XIII i shpėtuan pėr
mrekulli vdekjes sė sigurtė. Gjithēka dukej si normale nė momentin e nisjes
sė anijes kozmike, pak pas orės dy tė mesditės. Qendra e Kontrollit e
Houstonit e kishte marrė kontrollin e misionit pikėrisht nė orėn 13.13. Dy
ditė mė vonė shpėrtheu njėra pjesė e modulit tė shėrbimit. Ishte data 13
prill. Edhe kjo ishte njė koincidencė, apo realisht verifikohen vazhdimisht
incidente tė premten, nė datė 13? Por, pasi njė numėr merr njė valencė
negative, duhet kohė qė tė largohet efekti emotiv.
Shembulli mė maksimal i kėtij fenomeni ofrohet
prej suastikės, kryqit nazist. Nė tė gjithė botėn ai ėshtė shndėrruar nė
sinonim tė frikės dhe terrorit. Megjithatė, ai u mor dhe u pėrdor nga
nazistėt qė nė fillim pikėrisht pėr shkak tė domethėnies sė tij si yll
fatlum. Suastika, qė nė sanskrinisht do tė thotė TE JESH I LUMTUR, ėshtė nė
prej simboleve mė antikė tė njerėzimit. Ai ėshtė shfaqur pėr herė tė parė
diku rreth 14 mijė vjet mė parė. Nė kulturėn indiane, kryqi i thyer, me
cepat tė kthyer tė gjithė majtas ėshtė simbol i jetės dhe i rilindjes. Po
pėrse vallė simboli paqėsor i Budės pėrfundoi nė flamujt nazistė?
Pas Luftės sė Parė Botėrore, Gjermania ishte
pėrfshirė nga njė krizė shumė e rėndė. Tė ndodhur nėn morsėn e varfėrisė,
shumė njerėz iu afruan studiove tė artit ezoterik dhe tė kulteve tė fshehtė,
nė kėrkim tė rrėnjėve tė lashta indo-gjermanike. Pėr kėtė arsye, ky simbol i
lashtė i lumturisė kishte njė tėrheqje tė fortė tek urdhėrat e sapolindur
teutonikė. Shoqėria e fshehtė Thule i kryente ritualėt e saj tė iniciimit
nėn shenjėn e suastikės. Ata qė pranoheshin rishtas, tė lidhur dėrgoheshin
pėrpara Zotit tė madh. Pasi hiqnin fashėn prej syve, simboli i parė qė u
dilte pėrpara ishte ai i suastikės. Gjatė ceremonisė, ata betoheshin pėr
besnikėri tė pėrjetshme pėr urdhrin e fshehtė. Dhe betimi kurorėzohej kur
Zoti i Madh dhe tė gjithė dishepujt e tij bėnin me duart e tyre shenjėn e
suastikės. Shumė prej pjesėtarėve tė partisė naziste e kishin prejardhjen
pikėrisht nga ky urdhėr.
Nė vitin 1927, kur partia e sapokrijuar ishte nė
kėrkim tė njė simboli, zgjedhja e tyre ishte suastika. Propozimi u bė nga
njė dentist, nga njė farė Friedrich Kroen. Nė projektimin e bėrė prej tij,
krahėt e kryqit ishin tė orientuar majtas ashtu sikurse nė suastikėn
budiste.
Pėr njė kryetar partie dhe njė agjitator siē
ishte Hitleri, ai simbol ishte shumė i lehtė. Ideologjia e tij
antibolshevike dhe mbi tė gjithė teoritė e tij mbi urrejtjen racore kishin
nevojė pėr njė simbol mė agresiv. Nė atė kohė, Hitleri ishte edhe pėrgjegjės
i zyrės propagandistike tė partisė. Kur gjatė njėrės prej mbledhjeve u
prezantua simboli, ai rrėmbeu menjėherė njė laps dhe i bėri disa ndryshime
tė vegjėl, por shumė domethėnės. Sė pari, i ndryshoi drejtimin krahėve tė
kryqit, duke i orientuar ata djathats dhe e rrotulloi tė gjithė simbolin me
45 gradė, duke ia rritur kėshtu atij efektin e agresivitetit. Megjithatė,
nazistėt nuk ishin aspak origjinalė nė zgjedhjen e simbolit tė tyre. Nė
fakt, mjafton tė bėsh njė kėrkim tė thjeshtė nė internet pėr tė kuptuar se
sa shumė popullaritet gėzonte nė popuj tė ndryshėm tė botės si fatsjellės
simboli i suastikės. Ishte i stampuar kudo, qė nga fishat e polkerit nė
Amerikė deri tek kartolinat kristiane.
Njė skuadėr kanadeze Hockey e kishte madje edhe
nė fanelat e ndeshjeve. Por Hitleri e rikrijoi simbolin. Ato shfaqje tė
mėdha me goxha stil gjatė mbledhjeve tė partisė, me fashat e dritės e kėshtu
me radhė linin mbresa tė jashtėzakonshme tek masat. Nuk ishte thjeshtė
simboli, por mėnyra me tė cilėn ai pėrdorej nga propaganda. Hitleri ndėrtoi
njė koncept propagande autonom dhe efikas pėrreth njė simboli. Suastika u
riprodhua nė miliona kopje, nė stema, flamuj, shirita dhe mbi tė gjitha nė
filmimet qė kishin njė impakt shumė tė madh nė popull.
Me tė gjithė filmimet dhe seritė televizive,
suastika u ndėrfut me njė forcė kaq tė madhe si simbol i nazizmit, tek tė
gjithė brezat saqė nuk mundet askush as ta imagjinojė shkėputjen e kėtij
simboli nga ai kontekst.
Pėr dy mijė vite, simbolet kanė qenė tė lidhur
me emocionet. Simbolet, si gjuhė e shpirtit, fshehin edhe sot e kėsaj dite
kuptime tė shumta.
|