|
Nė barrėn e keqkuptimeve qė, me kalimin e
shekujve, vijnė duke u shtuar mbi marrėdhėniet e Perėndimit me vendet
ballkanike, bėn pjesė edhe pėrēmimi pėr thuajse gjithė sa ėshtė ballkanike,
duke e pėrfillur kėtė rajon si vis pa qytetėrim "oksidental". Duke i veshur
Ballkanit prirjen pėr tė pėrmbysur situatat gjeopolitike tė Europės,
intelektualė mediokėr tė Perėndimit europian i fajėsojnė popujt ballkanikė
pėr mynxyra deri nga ato qė s'i nxė mendja.
Analistėt madje flasin rėndom pėr "ballkanizim",
nė njė kuptim fortėsisht pejorativ, pėr tė dėftuar gjithė sa, nė doke, nė
kulturė dhe nė nivelin e jetesės, i kundėrvihet Perėndimit "tė tyre". Kėshtu
Ballkani, mė shumė se njė rajon, ėshtė bėrė njė problem, duke qenė fjala pėr
njė "Ballkan" qė ekziston mė sė shumti nė mendje, se nė terren.
Nė njė situatė tė tillė ėshtė bėrė tanimė detyrė
tė thyerit e mjaft prej modeleve me tė cilat janė modeluar faktet e
historisė botėrore pėrkundrejt historisė sė rajonit tonė, posaēėrisht tė
atyre modeleve qė pėrftojnė njė shembėlltyrė tė shformuar mbi zhvillimin e
historisė europiane nė tė cilėn Lindja shfaqet si njė periferi e Perėndimit.
Sidomos "ne ballkanikėt" s'kemi mė se pėrse tė vijojmė duke pranuar njė
histori tė njerėzimit siē ėshtė shkruar nė mėnyrė diverguese vetėm prej
"popujve tė mėdhenj", njė histori qė e vėshtron rajonin tonė si njė "botė
shtojcė", e cila gjallin jashtė qendrės sė historisė botėrore tė
identifikuar me njė traditė vetėm e vetėm "oksidentale".
Shfaqet sė rishti, nė kėtė pikė, pyetja e
pėrhershme: A ekziston pėrnjėmend njė dallim i rėndėsishėm mes tė
ashtuquajturit "Oksident" dhe tė ashtuquajturit "Orient" europian? Dhe, po
qe se ai ekziston, ku qėndron? Mandej, ka tė bėjė apo jo vendi ynė me njė
dallim tė tillė?
Dhe, nėse ka tė bėjė, a ėshtė ky njė dallim thjesht
gjeografik, apo qė ka njė bazė kulturore? Me tjera fjalė: kemi tė bėjmė me
dallime tė rendit historik, apo atij qytetėrimor?
Mė 16 prill 1999, pėrpara Bundestag-ut, deputeti
kristian demokrat Karl Lamers, duke folur pėr shembėlltyrėn e formuar nė
Europė pėr Ballkanin, thoshte: "Duhet tė guxojmė e tė rivėmė nė diskutim
shembėlltyrat tona nė karakterin absolut tė tyre". Nė fjalėn e tij Lamers-i
e vinte theksin ndershmėrisht jo nė kushtet historike dhe sociale tė
rajonit, qė gjithsesi ndikojnė tė sotmen dhe tė ardhmen e rajonit nė
diskutim, por nė karakterin raprezentativ tė kėtij realiteti qė tė huajt, pa
e kuptuar, ndėrtojnė nė mendjen e tyre. Ndoshta ngase ėshtė bashkatdhetar i
Kant-it, por Lamers-i ka gjithsesi tė drejtė kur flet pėr shembėlltyrat sa i
pėrket kėsaj zone jug-lindore tė Europės. Ngase asnjė njohje s'realizohet
pėrveēse nėpėrmes shembėlltyrės sė objektit qė duam tė njohim, sidomos kur
nuk flitet njė lėndė shkencore, por bėhet fjalė pėr atė material tė
ndryshueshėm, me kufij tė vagullt, qė ėshtė njeriu, shoqėria qė ai formon,
qytetėrimi qė atė e mbruan dhe vendosja e tij para modelesh tė tjera
kulturore. Pėrkundėr vizionit tė kthjellėt tė Lamers-it, ngjan disi
"spitullake" siguria e zotėrisė sonė tė dashur Bova, ambasador italian i
akredituar nė Shqipėri, i cili nė konferenecėn pėr shtyp pėr tė paraqitur
veprimtarinė "Shqipėria, kjo e panjohur", shpallte pak ditė mė parė: "Italia
ka qenė dhe do tė vijojė tė jetė oksigjeni i vėrtetė perėndimor pėr
Shqipėrinė". Por ne, gjithsesi, e dimė qė Shkėlqesia e Tij nuk ėshtė
bashkatdhetar i Kant-it...
Shembėlltyra e shformuar e "Orientit" nga ana e
njė numri intelektualėsh mediokėr tė Perėndimit ėshtė, pėr mendimin tim,
fryt i asaj qė nė psikologji quhet transfert. Modelin mund ta nxjerrim nga
alegoria e Arnold Toynbee-t me njerėzit e egėr tė hutuar nga tė zėnėt e
hėnės, d.m.th. nga dukuria e eklipsit. Njerėzit e egėr, simbas Toynbee-t,
nuk e kuptojnė se hija qė zė gjithēka, pėrveē njė copėze tė vogėl tė diskut
ndriēues, projektohet prej vetė botės sė tyre. Nė mėnyrė tė ngjashme, shumė
popuj tė Perėndimit i shohin me pėrēmim e dhimbsuri bashkėkohėsit e tyre tė
quajtur "jo-oksidentalė". "Nė pėrgjithėsi, - vėren Toynbee-i, - jemi shumė
tė zėnė me punėt tona pėr tė vėshtruar mė nga afėr, dhe kalojmė pėrtej duke
menduar se hija qė pllakos mbi ato qenie shėndetliga qenkėsh fantazma e vetė
sė kaluarės sė tyre".
Ēuditėrisht tė ngjashėm me "njerėzit e egėr" tė
Toynbee-t, intelektualėt mediokėr tė "Oksidentit" duken aq tė hutuar nga
realiteti ballkanik, sa tė harrojnė se me emėrtimin "Europė", nė kohėt
klasike, nėnkuptohej vetėm Gadishulli i Hemit (Haemus), d.m.th. Ballkani i
sotėm. Vetėm mė vonė, nga fillimi i Mesjetės, nisi tė quhej Europė i gjithė
"kontinenti i bardhė". Ndonjėherė, sikundėr dėshmon harta e famshme e Fra
Mauros, deri nė vlug tė Rilindjes emėrtimi "Europė" vihej grafikisht diku
mbi Dalmacinė e jugut ose Shqipėrinė e veriut. Pikėrisht nė kėtė rajon
zanafillor u krijuan ato qė sot i pėrfillim si "themele" tė qytetėrimit
europian. Do tė silleshim, pra, vėrtet si "tė egėr" po tė harronim se aty
tek u takuan Traka dionisiake, Greqia orfike, Iliria pellazgjike dhe Roma e
kristianizmit arkaik u pėrvjua Europa e vėrtetė, jo ajo gjeografike, por ajo
shpirtėrore, d.m.th. nė kėtė pjesė tė kontinentit u plazmuan mė vlerat mė tė
shquara tė njerėzimit. Nė kėtė mėnyrė rajoni ynė, falė pozicionit tė tij tė
mbrothėt qė e vė nė lidhje tė ngushtė me dy kontinente tė mėdha, ka luajtur
njė rol tė pazėvendėsueshėm si vatėr qytetėrimi dhe si ndėrmjetės
shkėmbimesh kulturore.
Pjesė nga libri "Orienti apo hija nga
oksidenti?"
|
