Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 3 - OSHO – QESHJA ĖSHTĖ SHTYPUR NGA SHOQĖRIA

Shkruan: Valdet FETAHU

OSHO – QESHJA ĖSHTĖ SHTYPUR NGA SHOQĖRIA

 

Qeshja ka bukuri tė jashtėzakonshme, njė butėsi. Ajo do tė sjellė butėsi pėr ju, dhe ajo do t’ju japė krahė pėr tė fluturuar. E jeta ėshtė aq e mbushur me mundėsi. Ju duhet vetėm ndjeshmėri. Qeshja duhet tė jetė njė nga mė tė ēmuarat, ushqim mė kualitativ i qenieve njerėzore.

 

 

Pyetje: I dashuri Osho, kjo ėshtė hera e parė qė kam qenė aq afėr jush. Kur i ulur kėtu me ju e ndiej zemrėn time tė harmonizuar me zemrėn tuaj, ndjej dashuri tė thellė pėr ju. Por gjithashtu e ndiej seriozitetin tim tė jashtėm. Pse qeshja ėshtė aq e vėshtirė pėr mua?

 

OSHO: Qeshja ėshtė njė nga gjėrat mė tė shtypur nga shoqėria nė tė gjithė botėn, nė tė gjitha moshat. Shoqėri dėshiron qė ju tė jeni serioz. Prindėrit duan qė fėmijėt e tyre tė jenė serioz, mėsuesit duan qė nxėnėsit e tyre tė jenė serioz, shefat duan qė punėtorėt e tyre tė jenė serioz, komandantėt duan qė ushtritė e tyre tė jenė serioze. Serioziteti ėshtė i nevojshėm pėr tė gjithė. Qeshja ėshtė e rrezikshme dhe rebeluese.

Kur mėsuesi juaj ligjėron e ju filloni tė qeshni, kjo do tė merret si njė ofendim. Serioziteti mendohet tė jetė i nderuar, i respektuar. Prindėrit ju thonė diēka dhe ju filloni tė qeshni – kjo do tė merret si njė fyerje. Serioziteti mendohet tė jetė i nderuar, i respektuar.

Natyrisht qeshja ka qenė e shtypur aq shumė sa qė edhe pse e tėrė jeta ėshtė e gėzueshme, askush nuk po qesh. Nė qoftė se qeshja juaj ēlirohet nga zinxhirėt e saj, nga robėria e saj, ju do tė befasoheni - nė ēdo hap diēka e gėzuar do tė ndodhė. Jeta nuk ėshtė serioze. Vetėm varrezat janė serioze, vdekja ėshtė serioze.

Jeta ėshtė dashuri, jeta ėshtė qeshje, jeta ėshtė vallėzim, kėndim. Por ne kemi pėr t’i dhėnė jetės njė orientim tė ri. E kaluara e ka paralizuar jetėn shumė keq, ajo ju ka bėrė thuajse me qeshje tė verbėr, ashtu siē ka njerėz tė verbėr pėr ngjyrat. Ka dhjetė pėrqind tė njerėzve qė janė daltonist – kjo ėshtė njė pėrqindje e madhe, por ata nuk janė tė vetėdijshėm se janė daltonist.

Gjorgj Bernard Shou ishte daltonist, dhe ai kėtė e kuptoi kur ishte gjashtėdhjetė vjeē. Nė ditėlindjen e tij dikush ia kishte dėrguar njė dhuratė, njė kostum tė bukur, njė pallto, por personi kishte harruar pėr tė dėrguar njė kravatė. Kėshtu qė Bernard Shou shkoi me sekretaren e tij pėr tė gjetur njė kravatė tė pėrputhshme. Atij i pėlqente kompletimi jashtėzakonisht shumė. Ai i shikoi disa kravata dhe e zgjodhi njė, dhe sekretarja mbet e befasuar; ajo nuk mund tė besonte – sepse kostumet ishin tė verdha e kravata e gjelbėr. Ajo i tha: “Ēfarė po bėni? Kjo do tė duket shumė ēuditshėm.” Ai tha: “Pse do tė duket ēuditshėm? Ajo e ka tė njėjtėn ngjyrė.”

Menaxheri, shitėsi... tė gjithė u tubuan, dhe nė shumė mėnyra u munduan pėr tė zbuluar… ai nuk mund tė bėnte dallimin nė mes tė verdhės dhe gjelbrės. Por pėr gjashtėdhjetė vjet ai nuk ka qenė i vetėdijshėm kėsaj. Dhe ka dhjetė pėrqind tė njerėzve nė botė qė janė daltonist. Disa ngjyra janė tė humbura, apo ndoshta janė tė pėrziera me disa ngjyra tė tjera. Shtypja (represioni) konstant ndaj qeshjes e ka bėrė qeshjen tuaj tė verbėr.

Situatat ndodhin kudo, por ju nuk mund tė shihni se ka ndonjė arsye pėr tė qeshur. Nė qoftė se tė qeshurit tuaj ėshtė liruar nga robėria e saj, e tėrė bota do tė jetė plot tė qeshura. Ajo duhet tė jetė plot te qeshura, ajo do tė ndryshojė pothuajse ēdo gjė nė jetėn e njeriut. Ju nuk do tė jeni aq mjerė sa ju jeni. Nė fakt, ju nuk jeni aq tė mjerueshėm siē dukeni - ky ėshtė serioziteti i mjerimit shtesė qė ju bėn tė dukeni aq tė mjerueshėm. Vetėm mjerimit shtojani qeshjen, dhe ju nuk do tė dukeni aq tė mjerė!

Nė njė shtėpi, apartament... Dhe apartamente moderne, kanė mure tė tilla tė hollė sa qė deshėt apo jo, keni pėr tė dėgjuar se ēfarė po ndodh nė anėn tjetėr tė murit. Nė njė mėnyrė, kjo ėshtė shumė njerėzore. Tėrė shtėpia apartament ishte nė mėdyshje nė lidhje me njė gjė... Ēdo ēift bashkėshortor ėshtė grindur, duke hedhur jastėk, duke hedhur gjėra, duke thyer gota e pjata, duke goditur njėri-tjetrin, burri e rrah gruan, gruaja bėrtet – dhe atyre nuk iu nevojitet ndonjė sistem zėrimi apo diēka e ngjashme, dhe e tėrė ndėrtesa kėnaqet.

Problemi i vetėm ishte me njė Sardarxhi (ne gjuhėn persishte Sardari do tė thotė lider, udhėheqės; Xhi, pėrdoret si prapashtesė si shenjė respekti). Nga banesa e tij ata kurrė nuk kishin dėgjuar ndonjė grindje, pėrkundrazi, ata gjithmonė dėgjonin qeshje. E gjithė turma ishte nė mėdyshje: “Ēka ėshtė arsyeja? Kėta njerėz kurrė nuk grinden. Ata gjithmonė janė tė qeshur – dhe ata dy aq zėshėm qeshnin sa qė e tėrė ndėrtesa mund t’i dėgjonte! Nė ditė ata vendosėn pėr tė shikuar pėr sė afėrmi: “Ne jemi tė humbur aq shumė, e ata janė tė gėzuar aq shumė. Cila ėshtė fshehtėsia e tyre?”

Kėshtu ata e zunė Sardarin kur ai kthehej nga tregu, qė mbante perime dhe gjėra tė tjera. Tė gjithė ata e ndalėn dhe i thanė: “Sė pari ti duhet tė na tregosh neve se cili ėshtė sekreti – pse ju qeshni ndėrsa tė gjithė tė tjerėt grinden?” Sardari iu pėrgjigj: “Mos mė detyroni, sepse sekreti ėshtė shumė i turpshėm.” Ata thanė: “I turpshėm? Por ne menduam se ju po e bėni mė tė mirėn. Ne gjithmonė dėgjuam qeshje – ose ti qeshė ose gruaja jote qeshė… nuk grindeni.”

Sardar tha: “Ajo qė po ngjanė ėshtė, ajo hedhė gjėra nė mua. Nėse ajo gabon, atėherė unė qeshi; nėse mė godet atėherė ajo qesh. Gjėrat e tjera vazhdojnė njėjtė, por kjo ėshtė se ne kemi bėrė njė marrėveshje tė ndryshme – cili ėshtė kuptimi kėtu? Se unė kam mėsuar se si t’i shmangem asaj, dhe ajo e ka mėsuar kėtė gjithashtu…”

Vetėm shikoni rreth jetės dhe pėrpiquni ta shihni anėn humoristike tė gjėrave. Ēdo ngjarje qė ndodhė e ka vetė anėn e saj me humor, ju nevojitet vetėm njė sens humori. Asnjė religjion nuk e ka pranuar sensin e humorit si njė kualitet. Unė dua njė sens humori tė jetė njė cilėsi thelbėsore e njė njeriu tė mirė, e njė njeriu moral, e njė njeriu religjioz. Dhe kjo nuk ka nevojė pėr t’u shikuar shumė, ju vetėm pėrpiquni pėr tė parė atė, kudo…

 

 

Njėherė kam udhėtuar me njė autobus, kur isha student. Konduktori i autobusit ishte nė telashe sepse aty ishin tredhjet e njė udhėtarė e ai i kishte parat vetėm pėr tridhjetė udhėtarė. Kėshtu qė ai pyeti: “Cili ėshtė ai person i cili nuk ka paguar?” Askush nuk do tė fliste. Ai tha: “Kjo ėshtė e ēuditshme, tash si mund unė ta gjej atė?” Unė i thashė atij: “Bėje njė gjė: I thua shoferit ta ndal autobusin, dhe thuaju udhėtarėve derisa nuk lajmėrohet personi i cili nuk i ka dhėnė parat, autobusi nuk do tė niset.” Ai tha: “Kjo ėshtė e drejtė.” Autobusi u ndal. Tė gjithė e shikonin njėri-tjetrin, tash ēfarė tė bėjmė? Askush nuk e dinte se cili person ishte…

Mė nė fund njė njeri u ngrit dhe tha: “Mė fal, unė jam personi i cili nuk i kam dhėnė paratė.”

Konduktori pyeti: “Si e keni emrin?”

Ai tha: “Emri im ėshtė Achchelal.” Achchelal do tė thotė “njeri i mirė”

Dhe unė isha i befasuar qė askush nga tridhjetė udhėtarėt nuk qeshi! Kur ai tha Achchelal unė nuk munda tė besoja kėtė – “njeriu i mirė” bėn njė gjė tė tillė… dhe duket se askush nuk pa humor nė kėtė.

Serioziteti ėshtė bėrė pothuajse njė pjesė e eshtrave dhe e gjakut tonė.

Ju keni pėr t’i bėrė disa pėrpjekje pėr tė hequr qafe seriozitetin, dhe ju do tė duhet tė jeni nė vėzhgim - kudo qė tė mund tė gjeni diēka me humor, mos e humbni mundėsinė. Kudo ka njerėz qė rrėshqasin nė lėvoren e bananes - vetėm askush nuk ėshtė nė kėrkim tė tyre. Nė fakt, kjo ėshtė menduar tė jetė jofisnike. Ajo nuk ėshtė, sepse vetėm bananet rrėshqasin nė lėvoret e bananes.

Qeshja ka nevojė pėr njė mėsim tė madh, dhe qeshja ėshtė njė ilaē i madh. Ajo mund tė kuroj tensionime tė shumta tuaja, shqetėsime, brenga... e tėrė energjia mund tė rrjedh pėrmes qeshjes. Dhe nuk ka duhet patjetėr tė ketė disa raste, disa arsye.

Nė kampet e mia tė meditimit kam pėrdorur njė qeshje - meditim: pa kurrfarė arsye, njerėzit uleshin dhe thjesht vetėm fillonin tė qeshnin. Nė fillim atyre iu dukej paksa e ēuditshme qė nuk kishte ndonjė arsye – por kur tė gjithė e bėnin kėtė… ata gjithashtu fillonin. Sė shpejti, tė gjithė ishin nė njė qeshje tė tillė shumė tė madhe, njerėzit rrokulliseshin nė tokė. Ata qeshnin me vetė faktin se aq shumė njerėz ishin tė qeshur pa asnjė arsye tė caktuar; aty s’kishte asgjė, madje asnjė shaka e treguar. Dhe ajo shkonte si valėt. Kėshtu qė s’ka kurrfarė tė keqe… madje edhe kur qėndroni nė dhomėn tuaj, mbyllni dyert dhe keni njė orė thjesht pėr tė qeshur. Qeshni me vetveten. Por mėsoni tė qeshni.

Serioziteti ėshtė njė mėkat, dhe kjo ėshtė njė sėmundje. Qeshja ka bukuri tė jashtėzakonshme, njė butėsi. Ajo do tė sjellė butėsi pėr ju, dhe ajo do t’ju japė krahė pėr tė fluturuar. E jeta ėshtė aq e mbushur me mundėsi. Ju duhet vetėm ndjeshmėri. Qeshja duhet tė jetė njė nga mė tė ēmuarat, ushqim mė kualitativ i qenieve njerėzore - sepse vetėm njeriu mund tė qesh, kafshėt nuk janė tė afta pėr qeshja. Sepse kjo ėshtė njerėzore, ajo duhet tė jetė rendin mė tė lartė. Nėse shtypet kjo atėherė shkatėrrohet kualiteti i njeriut.