|
1
Jeto tėrėsisht, jeto bujshėm,
dhe ashtu ēdo ēast yti do tė jetė i artė dhe e tėrė jeta jote do tė bėhet
vargan ēastesh tė arta.
Personi qė jeton kėshtu kurrė
edhe nuk vdes, sepse ka fituar prekjen magjike: Ēfarėdo qė ai prekė nė ar
shndėrrohet.
2
E vetmja pėrgjegjėsi e vėrtetė
ėshtė ajo qė buron nga mundėsitė e tua individuale, inteligjenca jote,
vetėdija jote dhe vepron nė harmoni me to.
3
Duke ardhur nė botė ti nuk ke
lindur si pemė, por ke lindur vetėm si farė. Prandaj duhet tė rritesh
gjithnjė deri nė atė pikė ku ke pėr tė lulėzuar dhe ai lulėzim do tė jetė
pėrmbushja jote, kuptimi yt.
Ky lulėzim nuk ka asnjė lidhje
me pushtetin, me paranė, me politikėn. Ai ka lidhje vetėm me ty; ai ėshtė
pėrparimi yt individual. Prandaj, bėju kremtja e vetvetes!
4
Gjakimi pėr utopi nė esencė
ėshtė gjakimi pėr harmoni, si te individi, ashtu edhe t bashkėsia. Harmonia
kurrė nuk ka ekzistuar, gjithmonė ka ekzistuar vetėm kaosi.
Shoqėria pandėrprerė ėshtė e
ndarė nė kultura tė ndryshme, religjione tė ndryshme, kombe tė ndryshme
dhe tė gjitha ato dallime bazohen mbi mashtrimet.
Por kėto dallime tregojnė se
njeriu ėshtė i ndarė pėrbrenda vetes. Ato janė projeksione tė konflikteve tė
tij tė brendshme personale. Njeriu nuk ėshtė unik pėrbrenda vetes dhe kjo
ėshtė arsyeja pse nuk mund tė krijojė bashkėsi unike, njerėzim unik nė botėn
e jashtme. Shkaku nuk ndodhet jashtė. Jashtėsia ėshtė vetėm shprehje e
brendėsisė sė njeriut.
5
Askush nuk i kushton vėmendje
tė mjaftueshme individit.
Dhe kjo ėshtė shkaktari
themelor i tė gjitha problemeve.
Por pėr atė se individi duket
aq i imėt, kurse shoqėria aq e madhe, njerėzit mendojnė se, po e ndryshuan
bashkėsinė, atėherė edhe individi do tė ndryshohet.
Por kjo ėshtė marrėzi sepse
shoqėria ėshtė vetėm fjalė; nė realitet ekziston vetėm individi, shoqėria
nuk ekziston. Atė qė quajmė shoqėri ėshtė vetėm fjalė pa substancė dhe aty
nuk ka se ēfarė tė ndryshohet. Ti mund ta ndryshosh vetėm individin, more
sado i imėt tė duket ai. Dhe kėshtu pėrnjėherė do ta kuptosh shkencėn me tė
cilėn ndryshon njeriu ajo vepron nė ēdo individ, more kudo qoftė ai.
Po ndjej se do tė vijė dita kur
do tė jetojmė nė shoqėrinė harmonike, dhe ajo do tė jetė mė e mirė se tė
gjitha idetė tė cilat utopia i ka krijuar gjatė mija viteve.
Dhe atėherė realiteti do tė
jetė shumė mė i bukur.
6
Shoqėria ėshtė e rregulluar
ashtu qė ti pengojė njeriut tė mendojė ndonjėherė mbi mundėsitė e veta
personale. Dhe e tėrė vuajtja rrjedh prej asaj se njeriu nuk bėhet ai qė
vėrtet ėshtė. Ti vetėm ji ai qė je dhe atėherė nuk do tė ketė vuajtje, as
vrazhdėsi, as parehati lidhur me atė se a janė tė tjerėt mė tė mirė se ti
apo jo.
Nėse do qė bari tė jetė mė i
gjelbėr, nuk ėshtė e nevojshme qė ta shikosh nga ana tjetėr e rrethojės; bėj
qė bari tė jetė mė i gjelbėr nga ana jote e rrethojės. Kjo vėrtet ėshtė e
thjeshtė tė bėhet.
Njeriu vetėm duhet tė jetė i
rrėnjosur nė mundėsitė e veta personale, more ēfarėdo qofshin ato. Dhe ēdo
gjė atėherė do tė jetė mė e bukur, sado qė kjo tė duket e pabesueshme.
Pjesė nga libri "Asgjė mė hyjnore
se jeta nuk ka"
|
