Kapitulli i 18 marrė nga libri:
Beyond Psychology
Ligjėrata ėshtė mbajtur nė
Urugvaj nė vitin 1986
Terrorizmi: pse po
ngjanė tani?
Osho,
A do tė flasim pėr
terrorizmin?
Ēdo gjė ėshtė e lidhur thellėsisht
me ēdo gjė tjetėr qė ndodh. Sigurisht se ngjarja e terrorizmit ėshtė e
lidhur me atė qė po ndodh nė shoqėri. Shoqėria ėshtė e copėtuar. Rendi
shoqėror i saj i vjetėr, rregullimi, morali, religjioni gjithēka ėshtė
gjetur tė jetė gabim e vendosur. Ajo ka humbur fuqinė e saj mbi njerėzit e
vetėdijshėm.
Terrorizmi thjesht simbolizon se
si tė shkatėrrohen qeniet njerėzore, nuk ėshtė e rėndėsishme, dhe se nuk ka
nė qenien njerėzore asgjė tė pashkatėrrueshme, se e tėrė ėshtė materie dhe
ju nuk mund tė vrisni materien, ju vetėm mund ta ndryshoni formėn e saj.
Pasi njeriu konsiderohet tė jetė vetėm njė kombinim i materies, dhe nuk iu
ėshtė dhėnė vend pėr njė qenie shpirtėrore brenda tij, atėherė vrasja bėhet
vetėm lojė.
Kombet janė tė parėndėsishme pėr
shkak tė armėve bėrthamore. Nėse e tėrė bota mund tė shkatėrrohet sė bashku
brenda disa minutave, alternativė mund tė jetė vetėm se e tėrė bota duhet tė
jetė e bashkuar. Tani ajo nuk mund tė mbetet e ndarė, ndarja e saj ėshtė e
rrezikshme, sepse ndarja mund tė bėhet luftė ēdo moment. Ndarja nuk mund tė
tolerohet.
Vetėm njė luftė ėshtė e
mjaftueshme pėr tė shkatėrruar ēdo gjė, dhe nuk ka mbetur shumė kohė pėr
njeriun pėr ta kuptuar se ne duhet tė krijojmė njė botė ku mundėsia pėr
luftė nuk do tė ekzistojė. Terrorizmi ka shumė rryma nėnujore. Njėra ėshtė
se pėr shkak tė armėve bėrthamore, shtetet shpenzojnė energjinė e tyre nė
kėtė fushė, duke menduar se armėve tė vjetra iu ka skaduar afati. Atyre iu
ka skaduar afati, por individėt mund tė fillojnė ti pėrdorin ato. Dhe ju
nuk mund ti pėrdorni armėt bėrthamore kundėr individėve qė do tė jenė
thjesht budalla. Njė terrorist individualisht hedh njė bombė, kjo nuk e
justifikon se njė raketė bėrthamore duhet tė dėrgohet. Ajo qė unė dua tė
theksoj ėshtė se arma bėrthamore i ka dhėnė njerėzve njė liri tė caktuar
individuale pėr tė pėrdorur armė tė vjetra, njė liri e cila nuk ishte e
mundur nė ditėt e vjetra, sepse qeveritė janė gjithashtu duke pėrdorur tė
njėjtat armė.
Tash qeveritė janė tė pėrqendruara
nė shkatėrrimin e armėve tė vjetra, i hedhin ato nė oqean, i shesin ato
shteteve tė varfra tė cilat nuk mund tė prodhojnė armė bėrthamore. Dhe tė
gjithė kėta terrorist vijnė nga vendet e varfra, me tė njėjtat armė qė iu
janė shitur shteteve tė tyre. Dhe ata kanė njė mbrojtje tė ēuditshme: ju nuk
mund tė pėrdorni armė bėrthamore kundėr tyre, ju nuk mund tju hidhni bomba
nukleare.
Ata mund tju hedhin bomba dhe ju
papritmas jeni tė pafuqishėm. Ju keni njė sasi tė madhe tė bombave atomike,
bomba bėrthamore nė duart tuaja, por ndonjėherė kur njė gjilpėrė ėshtė e
dobishme, njė shpatė nuk mund tė jetė mė e pėrdorshme. Ju mund tė keni
shpatėn, kjo nuk do tė thotė qė ju jeni domosdoshmėrisht nė njė pozitė
superiore ndaj njeriut qė ka njė gjilpėrė, sepse ka synime nė tė cilat vetėm
gjilpėra do tė funksionoj, shpata do tė jetė e papėrdorshme.
Kėto armė tė vogla nga kohėt e
vjetra u grumbulluan, dhe fuqitė e mėdha ishin pėr shkatėrrimin e tyre ose i
hidhnin ato nė oqean... Kjo do tė thotė se aq shumė para, aq shumė fuqi
punėtore, aq shumė energji ishte shpenzuar; ekonomikisht ishte katastrofike.
Por, vetėm grumbullimi i tyre ishte ekonomikisht e pamundur. Sa armė mund tė
mblidhen? Ka njė limit. Dhe kur ju merrni njė mėnyrė tė re pėr tė vrarė
njerėz nė mėnyrė mė efikase, atėherė e vjetra thjesht merr teposhtėn. Kėshtu
qė ishte menduar se do tė ishte mė mirė pėr ti shitur ato nė vendet e
varfra. Vendet e varfra nuk mund tė krijojnė armė bėrthamore, ato kushtojnė
shumė. Dhe kėto armė u vijnė tė lira si ndihmė, ata i pranojnė ato, por kėto
armė nuk mund tė pėrdoren nė luftė. Nė njė luftė kėto armė tashmė janė tė
papėrdorshme. Por askush nuk e ka parė mundėsinė se kėto armė mund tė
pėrdoret nė mėnyrė individuale, dhe njė fenomen i ri terrorizmi mund tė vijė
nga kjo.
Tani, njė terrorist ka njė fuqi tė
ēuditshme, madje edhe mbi fuqitė mė tė mėdha.
Ai mund tė hedhė bomba nė Shtėpinė
e Bardhė pa ndonjė frikė, sepse ajo qė ju keni ėshtė shumė e madh dhe ju nuk
mund ta hidhni atė nė atė. Dhe kėto janė armėt e shitura nga ju! Por
fenomeni nuk ėshtė imagjinuar dot, sepse psikologjia e njeriut nuk ėshtė
kuptuar.
Mėnyra ime e tė kuptuarit ėshtė se
si ai ka jetuar, njeriut i duhet ēdo dhjetė apo dymbėdhjetė vjet njė luftė.
Ai akumulon aq shumė mllef, zemėrim, aq shumė dhunė, saqė asgjė mė pak se
njė luftė sdo t'i japė atij ēlirim. Kėshtu, luftė pas lufte, aty ėshtė njė
zbrazėti prej vetėm dhjetė deri dymbėdhjetė vjet. Ky boshllėk ėshtė njė lloj
relaksimi. Por ju pėrsėri filloni tė akumuloni, sepse psikologjia e njėjtė
punon me xhelozi tė njėjtė, dhunė tė njėjtė.
Dhe njeriu nė thelb ėshtė njė
gjuetar, ai pėr nga natyra nuk ėshtė njė vegjetarian. Sė pari ai u bė njė
gjahtar, dhe pėr mijėra vite ai ishte vetėm njė mish-ngrėnės, dhe
kanibalizmi ishte i pėrhapur kudo. Tė hahet njeriu i kapur nga fisi
kundėrshtar qė kanė qenė duke luftuar, ishte krejtėsisht etike. E gjithė kjo
ngjanė nė tė pavetėdijshmen e njerėzimit.
Religjionet i kanė vendosur gjėrat
nė njeriun shumė sipėrfaqėsisht, e pavetėdijshmja e tij nuk ėshtė nė
pajtueshmėri. Ēdo njeri ėshtė duke jetuar nė njė mosmarrėveshje me veten e
tij. Kėshtu qė, sa herė qė ai mund tė gjej ndonjė shans pėr arsyetim tė
mirė; liri, demokraci, socializėm, ēdo fjalė e bukur mund tė bėhet njė
ombrellė pėr tė fshehur tė pavetėdijshmen e tij tė shėmtuar, qė thjesht
dėshiron tė shkatėrrojė dhe i gėzohet shkatėrrimit.
Pothuajse tash lufta botėrore
ėshtė bėrė e pamundur, pėrndryshe nuk do tė kishte pasur asnjė terrorizėm.
Mjaft kohė ka kaluar qė nga lufta e dytė botėrore, lufta e tretė botėrore
duhet tė ketė ndodhur rreth vitit 1960. Ajo nuk ndodhi. Kjo ka qenė rutinė
pėr tė gjithė historinė, dhe njeriu ėshtė i programuar pėr tė.
Ėshtė vėnė re nga psikologėt qė
njerėzit gjatė kohės sė luftės janė mė tė lumtur sesa nė kohė paqeje. Nė
kohė lufte jeta e tyre ka njė ngazėllim; nė kohė paqeje ata shikojnė
mėrzitshėm. Nė kohė lufte, ata herėt nė mėngjes janė nė kėrkim tė gazetave,
duke dėgjuar radio. Gjėrat mund tė ndodhin larg, por ata janė tė ngazėllyer.
Njė luftė qė ėshtė dashur tė ndodh
diku nė mes 1955 dhe 1960 nuk ka ndodhur, dhe njeriu ėshtė i ngarkuar me
dėshirėn pėr tė vrarė. Kjo ėshtė vetėm se ai dėshiron emra tė mirė pėr tė.
Terrorizmi do tė bėhet i madh e mė
i madh, sepse lufta e tretė botėrore ėshtė pothuajse e pamundur. Dhe
politikanėt budallenj nuk kanė asnjė alternativė tjetėr. Terrorizmi thjesht
do tė thotė se ajo ishte duke u bėrė nė njė shkallė shoqėrore, tani po bėhet
nė mėnyrė individuale. Ai do tė rritet.
Kjo mund tė parandalohet nėse e
ndryshojmė vetė themelin e tė kuptuarit tė njerėzimit qė ėshtė detyrė
Himalajane; aq mė tepėr sepse kėta tė njėjtit njerėz tė cilėt ju dėshironi
ti ndryshoni do tė luftojnė kundėr jush, ata nuk do tju lejojnė ti
ndryshoni me lehtėsi.
Nė fakt ata e duan gjakderdhjen,
ata nuk e kanė guximin pėr tė thėnė kėshtu. Nė njė prej romaneve
ekzistencialiste, ėshtė njė incident i bukur qė mund tė thuhet se ėshtė
pothuajse i vėrtetė. Njė burrė ishte paraqitur para gjykatės pėr shkak se ai
kishte vrarė njė tė huaj i cili kishte qenė i ulur nė plazh. Ai kurrė nuk e
kishte parė tė huajin. Ai nuk e kishte vrarė atė pėr para. Ai madje nuk e
dinte se si dukej njeriu, sepse ai vetėm e kishte goditur nga prapa me njė
thikė tė madhe. Ata kurrė nuk ishin takuar, nuk ishte ēėshtje armiqėsie. Ata
nuk ishin as tė njohur, ata nuk ia kishin parė as fytyrėn njėri-tjetrit.
Gjyqtari nuk kishte mundur ta
kuptojė kėtė, dhe ai e pyeti vrasėsin: "Pse e bėre kėtė? Ai tha: Kur e kam
ther atė njeri me thikė, dhe gjaku nisi tė rrjedhė nga shpina e tij, ky
ishte njė nga momentet mė tė bukura qė kam njohur ndonjėherė. Unė e di qė
ēmimi do tė jetė vdekja ime, por unė jam i gatshėm tė paguajnė pėr tė, dhe
se ia ka vlejtur. Tėrė jetėn time e kam jetuar nė monotoni pa eksitim, pa
aventurė. Mė nė fund unė vendosa tė bėj diēka. Dhe ky veprim mė ka bėrė mė
tė famshmin nė botė; fotografia ime ėshtė nė ēdo gazetė. Dhe unė jam
jashtėzakonisht i lumtur qė e bėra atė gjė.
Nuk kishte asnjė nevojė pėr ndonjė
dėshmi. Ai nuk e kishte mohuar pėrkundrazi, ai e kishte madhėruar atė. Por
gjyqi e ka mėnyrėn e vet rutinore dėshmitarėt duhet tė krijohen; vetėm fjala
e tij nuk mund tė pranohet. Ai ndoshta gėnjen, ndoshta ai nuk e ka vra atė
njeri. Askush nuk e kishte parė atė nuk kishte asnjė dėshmitar okular tė
vetėm kėshtu qė evidenca rrethanore duhej tė paraqitej nga ana e policisė.
Njėra nga ato rrethana ishte se ky
njeri ndoshta ka vra nė pajtim me jetėn e tij tė shkuar dhe hijen e saj. Kur
ka qenė ai i ri, nėna i kishte vdekur. Dhe kur ka dėgjuar se i ka vdekur
nėna, ai kishte thėnė: Ndyrėsirė! Kjo grua nuk do tė mė le madje edhe tash
qė ėshtė duke vdekur! Ėshtė e diele, dhe unė i kam rezervuar biletat pėr
teatėr me tė dashurėn time. Por unė e di se ajo do tė ma shkatėrroj ditėn
dhe e ka shkatėrruar!
Vazhdon...
(2)
|