Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 -  “MBI TERRORIZMIN” (1)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

Pėrktheu: Valdet FETAHU

       “MBI TERRORIZMIN” (1)

     Religjionet i kanė vendosur gjėrat nė njeriun shumė sipėrfaqėsisht, e pavetėdijshmja e tij nuk ėshtė nė pajtueshmėri. Ēdo njeri ėshtė duke jetuar nė njė mosmarrėveshje me veten e tij. Kėshtu qė, sa herė qė ai mund tė gjej ndonjė shans pėr arsyetim tė mirė; liri, demokraci, socializėm, ēdo fjalė  e bukur mund tė bėhet njė ombrellė pėr tė fshehur tė pavetėdijshmen e tij tė shėmtuar, qė thjesht dėshiron tė shkatėrrojė dhe i gėzohet shkatėrrimit.

 

  

 

Kapitulli i 18 marrė nga libri: “Beyond Psychology”

Ligjėrata ėshtė mbajtur nė Urugvaj nė vitin 1986

 

 

          Terrorizmi: pse po ngjanė tani?

 

          Osho,

          A do tė flasim pėr terrorizmin?

 

Ēdo gjė ėshtė e lidhur thellėsisht me ēdo gjė tjetėr qė ndodh. Sigurisht se ngjarja e terrorizmit ėshtė e lidhur me atė qė po ndodh nė shoqėri. Shoqėria ėshtė e copėtuar. Rendi shoqėror i saj i vjetėr, rregullimi, morali, religjioni gjithēka ėshtė gjetur tė jetė gabim e vendosur. Ajo ka humbur fuqinė e saj mbi njerėzit e vetėdijshėm.

Terrorizmi thjesht simbolizon se si tė shkatėrrohen qeniet njerėzore, nuk ėshtė e rėndėsishme, dhe se nuk ka nė qenien njerėzore asgjė tė pashkatėrrueshme, se e tėrė ėshtė materie dhe ju nuk mund tė vrisni materien, ju vetėm mund ta ndryshoni formėn e saj. Pasi njeriu konsiderohet tė jetė vetėm njė kombinim i materies, dhe nuk iu ėshtė dhėnė vend pėr njė qenie shpirtėrore brenda tij, atėherė vrasja bėhet vetėm lojė.

Kombet janė tė parėndėsishme pėr shkak tė armėve bėrthamore. Nėse e tėrė bota mund tė shkatėrrohet sė bashku brenda disa minutave, alternativė mund tė jetė vetėm se e tėrė bota duhet tė jetė e bashkuar. Tani ajo nuk mund tė mbetet e ndarė, ndarja e saj ėshtė e rrezikshme, sepse ndarja mund tė bėhet luftė ēdo moment. Ndarja nuk mund tė tolerohet.

Vetėm njė luftė ėshtė e mjaftueshme pėr tė shkatėrruar ēdo gjė, dhe nuk ka mbetur shumė kohė pėr njeriun pėr ta kuptuar se ne duhet tė krijojmė njė botė ku mundėsia pėr luftė nuk do tė ekzistojė. Terrorizmi ka shumė rryma nėnujore. Njėra ėshtė se pėr shkak tė armėve bėrthamore, shtetet shpenzojnė energjinė e tyre nė kėtė fushė, duke menduar se armėve tė vjetra iu ka skaduar afati. Atyre iu ka skaduar afati, por individėt mund tė fillojnė t’i pėrdorin ato. Dhe ju nuk mund t’i pėrdorni armėt bėrthamore kundėr individėve qė do tė jenė thjesht budalla. Njė terrorist individualisht hedh njė bombė, kjo nuk e justifikon se njė raketė bėrthamore duhet tė dėrgohet. Ajo qė unė dua tė theksoj ėshtė se arma bėrthamore i ka dhėnė njerėzve njė liri tė caktuar individuale pėr tė pėrdorur armė tė vjetra, njė liri e cila nuk ishte e mundur nė ditėt e vjetra, sepse qeveritė janė gjithashtu duke pėrdorur tė njėjtat armė.

Tash qeveritė janė tė pėrqendruara nė shkatėrrimin e armėve tė vjetra, i hedhin ato nė oqean, i shesin ato shteteve tė varfra tė cilat nuk mund tė prodhojnė armė bėrthamore. Dhe tė gjithė kėta terrorist vijnė nga vendet e varfra, me tė njėjtat armė qė iu janė shitur shteteve tė tyre. Dhe ata kanė njė mbrojtje tė ēuditshme: ju nuk mund tė pėrdorni armė bėrthamore kundėr tyre, ju nuk mund t’ju hidhni bomba nukleare.

Ata mund t’ju hedhin bomba dhe ju papritmas jeni tė pafuqishėm. Ju keni njė sasi tė madhe tė bombave atomike, bomba bėrthamore nė duart tuaja, por ndonjėherė kur njė gjilpėrė ėshtė e dobishme, njė shpatė nuk mund tė jetė mė e pėrdorshme. Ju mund tė keni shpatėn, kjo nuk do tė thotė qė ju jeni domosdoshmėrisht nė njė pozitė superiore ndaj njeriut qė ka njė gjilpėrė, sepse ka synime nė tė cilat vetėm gjilpėra do tė funksionoj, shpata do tė jetė e papėrdorshme.

Kėto armė tė vogla nga kohėt e vjetra u grumbulluan, dhe fuqitė e mėdha ishin pėr shkatėrrimin e tyre ose i hidhnin ato nė oqean... Kjo do tė thotė se aq shumė para, aq shumė fuqi punėtore, aq shumė energji ishte shpenzuar; ekonomikisht ishte katastrofike. Por, vetėm grumbullimi i tyre ishte ekonomikisht e pamundur. Sa armė mund tė mblidhen? Ka njė limit. Dhe kur ju merrni njė mėnyrė tė re pėr tė vrarė njerėz nė mėnyrė mė efikase, atėherė e vjetra thjesht merr teposhtėn. Kėshtu qė ishte menduar se do tė ishte mė mirė pėr t’i shitur ato nė vendet e varfra. Vendet e varfra nuk mund tė krijojnė armė bėrthamore, ato kushtojnė shumė. Dhe kėto armė u vijnė tė lira si ndihmė, ata i pranojnė ato, por kėto armė nuk mund tė pėrdoren nė luftė. Nė njė luftė kėto armė tashmė janė tė papėrdorshme. Por askush nuk e ka parė mundėsinė se kėto armė mund tė pėrdoret nė mėnyrė individuale, dhe njė fenomen i ri terrorizmi mund tė vijė nga kjo.

Tani, njė terrorist ka njė fuqi tė ēuditshme, madje edhe mbi fuqitė mė tė mėdha.

Ai mund tė hedhė bomba nė Shtėpinė e Bardhė pa ndonjė frikė, sepse ajo qė ju keni ėshtė shumė e madh dhe ju nuk mund ta hidhni atė nė atė. Dhe kėto janė armėt e shitura nga ju! Por fenomeni nuk ėshtė imagjinuar dot, sepse psikologjia e njeriut nuk ėshtė kuptuar.

Mėnyra ime e tė kuptuarit ėshtė se si ai ka jetuar, njeriut i duhet ēdo dhjetė apo dymbėdhjetė vjet njė luftė. Ai akumulon aq shumė mllef, zemėrim, aq shumė dhunė, saqė asgjė mė pak se njė luftė s’do t'i japė atij ēlirim. Kėshtu, luftė pas lufte, aty ėshtė njė zbrazėti prej vetėm dhjetė deri dymbėdhjetė vjet. Ky boshllėk ėshtė njė lloj relaksimi. Por ju pėrsėri filloni tė akumuloni, sepse psikologjia e njėjtė punon me xhelozi tė njėjtė, dhunė tė njėjtė.

 

 

Dhe njeriu nė thelb ėshtė njė gjuetar, ai pėr nga natyra nuk ėshtė njė vegjetarian. Sė pari ai u bė njė gjahtar, dhe pėr mijėra vite ai ishte vetėm njė mish-ngrėnės, dhe kanibalizmi ishte i pėrhapur kudo. Tė hahet njeriu i kapur nga fisi kundėrshtar qė kanė qenė duke luftuar, ishte krejtėsisht etike. E gjithė kjo ngjanė nė tė pavetėdijshmen e njerėzimit.

Religjionet i kanė vendosur gjėrat nė njeriun shumė sipėrfaqėsisht, e pavetėdijshmja e tij nuk ėshtė nė pajtueshmėri. Ēdo njeri ėshtė duke jetuar nė njė mosmarrėveshje me veten e tij. Kėshtu qė, sa herė qė ai mund tė gjej ndonjė shans pėr arsyetim tė mirė; liri, demokraci, socializėm, ēdo fjalė  e bukur mund tė bėhet njė ombrellė pėr tė fshehur tė pavetėdijshmen e tij tė shėmtuar, qė thjesht dėshiron tė shkatėrrojė dhe i gėzohet shkatėrrimit.

Pothuajse tash lufta botėrore ėshtė bėrė e pamundur, pėrndryshe nuk do tė kishte pasur asnjė terrorizėm. Mjaft kohė  ka kaluar qė nga lufta e dytė botėrore, lufta e tretė botėrore duhet tė ketė ndodhur rreth vitit 1960. Ajo nuk ndodhi. Kjo ka qenė rutinė pėr tė gjithė historinė, dhe njeriu ėshtė i programuar pėr tė.

Ėshtė vėnė re nga psikologėt qė njerėzit gjatė kohės sė luftės janė mė tė lumtur sesa nė kohė paqeje. Nė kohė lufte jeta e tyre ka njė ngazėllim; nė kohė paqeje ata shikojnė mėrzitshėm. Nė kohė lufte, ata herėt nė mėngjes  janė nė kėrkim tė gazetave, duke dėgjuar radio. Gjėrat mund tė ndodhin larg, por ata janė tė ngazėllyer.

Njė luftė qė ėshtė dashur tė ndodh diku nė mes 1955 dhe 1960 nuk ka ndodhur, dhe njeriu ėshtė i ngarkuar me dėshirėn pėr tė vrarė. Kjo ėshtė vetėm se ai dėshiron emra tė mirė pėr tė.

Terrorizmi do tė bėhet i madh e mė i madh, sepse lufta e tretė botėrore ėshtė pothuajse e pamundur. Dhe politikanėt budallenj nuk kanė asnjė alternativė tjetėr. Terrorizmi thjesht do tė thotė se ajo ishte duke u bėrė nė njė shkallė shoqėrore, tani po bėhet nė mėnyrė individuale. Ai do tė rritet.

Kjo mund tė parandalohet nėse e ndryshojmė vetė themelin e tė kuptuarit tė njerėzimit qė ėshtė detyrė Himalajane; aq mė tepėr sepse kėta tė njėjtit njerėz tė cilėt ju dėshironi t’i ndryshoni do tė luftojnė kundėr jush, ata nuk do t’ju lejojnė t’i ndryshoni me lehtėsi.

Nė fakt ata e duan gjakderdhjen, ata nuk e kanė guximin pėr tė thėnė kėshtu. Nė njė prej romaneve ekzistencialiste, ėshtė njė incident i bukur qė mund tė thuhet se ėshtė pothuajse i vėrtetė. Njė burrė ishte paraqitur para gjykatės pėr shkak se ai kishte vrarė njė tė huaj i cili kishte qenė i ulur nė plazh. Ai kurrė nuk e kishte parė tė huajin. Ai nuk e kishte vrarė atė pėr para. Ai madje nuk e dinte se si dukej njeriu, sepse ai vetėm e kishte goditur nga prapa me njė thikė tė madhe. Ata kurrė nuk ishin takuar, nuk ishte ēėshtje armiqėsie. Ata nuk ishin as tė njohur, ata nuk ia kishin parė as fytyrėn njėri-tjetrit.

Gjyqtari nuk kishte mundur ta kuptojė kėtė, dhe ai e pyeti vrasėsin: "Pse e bėre kėtė?” Ai tha: “Kur e kam ther atė njeri me thikė, dhe gjaku nisi tė rrjedhė nga shpina e tij, ky ishte njė nga momentet mė tė bukura qė kam njohur ndonjėherė. Unė e di qė ēmimi do tė jetė vdekja ime, por unė jam i gatshėm tė paguajnė pėr tė, dhe se ia ka vlejtur. Tėrė jetėn time e kam jetuar nė monotoni pa eksitim, pa aventurė. Mė nė fund unė vendosa tė bėj diēka. Dhe ky veprim mė ka bėrė mė tė famshmin nė botė; fotografia ime ėshtė nė ēdo gazetė. Dhe unė jam jashtėzakonisht i lumtur qė e bėra atė gjė.”

Nuk kishte asnjė nevojė pėr ndonjė dėshmi. Ai nuk e kishte mohuar pėrkundrazi, ai e kishte madhėruar atė. Por gjyqi e ka mėnyrėn e vet rutinore dėshmitarėt duhet tė krijohen; vetėm fjala e tij nuk mund tė pranohet. Ai ndoshta gėnjen, ndoshta ai nuk e ka vra atė njeri. Askush nuk  e kishte parė atė nuk kishte asnjė dėshmitar okular tė vetėm kėshtu qė evidenca rrethanore duhej tė paraqitej nga ana e policisė.

Njėra nga ato rrethana ishte se ky njeri ndoshta ka vra nė pajtim me jetėn e tij tė shkuar dhe hijen e saj. Kur ka qenė ai i ri, nėna i kishte vdekur. Dhe kur ka dėgjuar se i ka vdekur nėna, ai kishte thėnė: “Ndyrėsirė! Kjo grua nuk do tė mė le madje edhe tash qė ėshtė duke vdekur! Ėshtė e diele, dhe unė i kam rezervuar biletat pėr teatėr me tė dashurėn time. Por unė e di se ajo do tė ma shkatėrroj ditėn dhe e ka shkatėrruar!”

 

Vazhdon...

 

  (2)