Kjo ėshtė konsideruar vlerė. Kjo ėshtė e rėndėsishme. Gjėja e parė pėr tė
kuptuar ėshtė se me pėrjashtim tė njeriut, nuk ka kafshė qė ėshtė e aftė pėr
tė qeshur. Kėshtu qė qeshja tregon njė pikė shumė tė lartė nė evolucionin e
jetės. Nėse ju shkoni jashtė nė rrugė dhe e shihni njė buall duke qeshur, ju
do tė jeni tė frikėsuar pėr vdekje. Dhe nėse ju raportoni, atėherė askush
nuk do tju besoj se kjo mund tė ndodhė. Kjo ėshtė e pamundur. Pse kafshėt
nuk mund tė qeshin? Pse drunjtė nuk mund tė qeshin?
Ka njė shkak shumė tė thellė pėr tė qeshur. Vetėm ajo kafshė e cila mund tė
mėrzitet ajo mund tė qesh. Kafshėt dhe pemėt nuk mund tė mėrziten. Mėrzia
dhe qeshja janė dualitete polare, ato janė tė kundėrta polare. Ata shkojnė
sė bashku. Dhe njeriu ėshtė kafshė e vetme qė ėshtė e mėrzitur. Mėrzia ėshtė
simbol i njerėzimit. Shikoni qentė dhe macet, ata kurrė nuk janė tė
mėrzitur. Njeriu duket tė jetė thellė nė mėrzi. Pse nuk janė kafshėt e tjera
tė mėrzitura? Pse vetėm njeriu vuan nga mėrzia?
Sa mė e lartė qė ėshtė inteligjenca, mėrzitja ėshtė mė e madhe.
Inteligjenca e ulėt nuk mėrzitet aq shumė. Kjo ėshtė arsyeja pse primitivėt
janė mė tė lumtur. Ju do tė gjeni njerėz nė shoqėritė primitive qė janė mė
tė lumtur se ata tė civilizuar. Bertrant Rasel u bė xheloz kur pėr tė parėn
herė, ai erdhi nė kontakt me disa fise primitive. Ai filloi tė ndjehet
xheloz. Aborgjinėt ishin aq tė lumtur, ata nuk ishin tė mėrzitur fare. Jeta
ishte njė bekim pėr ta. Ata ishin tė varfėr, tė uritur, pothuajse lakuriq.
Nė ēdo mėnyrė, ata nuk kishin asgjė.
Por ata nuk ishin tė mėrzitur me jetėn. Nė Bombei, nė Nju Jork, nė Londėr,
ēdokush ėshtė i mėrzitur. Sa mė i lartė niveli i inteligjencės dhe
qytetėrimit, aq mė e madhe mėrzia. Nė kėtė mėnyrė fshehtėsia mund tė
kuptohet. Sa mė shumė qė mendoni, aq mė shumė do tė jeni tė mėrzitur, sepse
pėrmes tė menduarit ju mund tė krahasoni kohėn si e kaluara, e ardhmja dhe e
tashmja. Pėrmes tė menduarit ju mund tė shpresoni. Pėrmes tė menduarit ju
mund tė kėrkoni pėr kuptimin e tė gjithave. Dhe nė momentin kur njė person
pyet: Ēfarė kuptimi ka kjo? mėrzitje hyn, sepse nuk ka kuptim nė ēdo gjė,
me tė vėrtetė.
Nėse kėrkoni pyetjen, Ēfarė kuptimi ka kjo? Ju do tė ndiheni tė
pakuptimtė. Dhe kur e pakuptimta ndjehet, njė mėrzitje do tė jetė.
Kafshėt nuk janė tė mėrzitur. Pemė nuk janė tė
mėrzitur. Gurėt nuk janė tė mėrzitur. Ata nuk pyesin se ēfarė ėshtė kuptimi
dhe qėllimi i jetės. Ata kurrė nuk pyesin, kėshtu qė ata kurrė nuk mendojnė
se ėshtė e pakuptimtė! Ashtu siē ėshtė, ata e pranojnė atė. Jeta si e tillė,
ajo ėshtė pranuar. Nuk ka asnjė mėrzi. Njeriu ndjehet i mėrzitur. Dhe qeshja
ėshtė kundėrhelm. Ju nuk mund tė jetoni pa qeshur, sepse ju mund tė mohoni
mėrzinė tuaj me anė tė qeshjes.
Ju nuk mund tė gjeni njė shaka tė vetėm nė shoqėritė primitive. Ata nuk kanė
ndonjė shaka. Hebrenjtė kanė numrin mė tė madh tė shakave. Dhe ata janė
njerėzit mė tė mėrzitur nė tokė. Ata duhet tė jetė i mėrzitur, sepse ata
fitojnė mė sė shumti ēmime Nobel se ēdo komunitet tjetėr. Gjatė tėrė
shekullit tė kaluar, tė gjithė emrat e mėdhenj janė pothuajse tė gjithė
hebrenj Frojd, Ajnshtajn, Marks. Dhe tė kėrkoni nė listėn fituese tė
ēmimit Nobel, pothuajse gjysma e fituesve tė ēmimit Nobel janė hebrenj. Ata
kanė numrin mė tė madh tė shakave.
Dhe kjo mund tė jetė arsyeja pse nė tė gjithė botėn hebrenjtė janė tė
urryer. Gjithkush ndihet xheloz ndaj tyre. Kudo qė ato mund tė jenė, ata
gjithmonė do tė fitojnė ēdo lloj tė konkurrencės. Gjithkush ndihet xheloz
ndaj tyre. E gjithė bota ėshtė e bashkuar kundėr tyre. Ndihet urrejtja e
plotė kundėr tyre. Kur ju nuk mund ti konkurroni dikujt, urrejtja bėhet
rezultat. Hebrenjtė duhet tė ndihen shumė tė mėrzitur. Pra, ata duhet tė
krijojnė shaka. Shakatė janė kundėrhelm pėr mėrzitje.
Qeshja ėshtė e domosdoshme qė ju tė ekzistoni. Pėrndryshe, ju do tė bėni
vetėvrasje. Tash pėrpiquni ta kuptoni mekanizmin e qeshjes dhe se si ajo
ngjanė. Nėse e rrėfej njė shaka, pse po qeshni? Ēfarė ju bėn tė qeshni? Cili
ėshtė mekanizmi i brendshėm? Nėse unė e them njė shaka pritja ėshtė krijuar.
Ju filloni tė shpresoni. Mendja juaj fillon tė kėrkojė se ēfarė pėrfundimi
do tė jetė. Dhe ju nuk mund tė konceptoni mbarimin.
Qeshja lėvizė nė dy dimensione. Sė pari ajo do tė shkojė nė njė dimension
logjik. Ju mund tė konceptoni atė. Nė qoftė se shakaja shkon logjikisht deri
nė fund, ajo do tė pushojė tė jetė njė shaka, nuk do tė ketė tė qeshura.
Kėshtu papritmas shakaja merr njė kthesė dhe bėhet nė mėnyrė tė palogjikshme
se ju nuk mund ta krijoni atė. Dhe kur shakaja merr njė kthesė dhe si
rezultat bėhet e palogjikshme, pastaj pritja, tensioni qė u krijua nė ju,
papritmas shpėrthen. Ju relaksoheni. Qeshja del jashtė.
Qeshja ėshtė relaksim. Por sė pari nevojitet tensionimi. Njė tregim krijon
pritje, pasiguri, tensionim. Ju filloni tė ndjeni kulminacionin. Tash
kulminacioni do tė vijė. Diēka do tė ndodhė. Kurrizi juaj ėshtė i drejtė si
i njė Jogi. Ju mė nuk keni mendime nė mendjen tuaj. Dhe e tėrė qenia ėshtė
vetėm pritje. E gjithė energjia ėshtė duke lėvizur drejt konkludimit.
Papritmas diēka ndodh pėr tė cilėn mendja nuk mund tė mendojė. Diēka absurde
ndodh - diēka e palogjikshme, irracionale.
Dhe pėrfundimi ishte i tillė sa ishte e pamundur logjikisht tė mendohej pėr
atė. Dhe ju shpėrtheni. E tėrė energjia e cila ishte bėrė e tensionuar
papritmas relaksohet. Qeshja vjen pėrmes kėtij relaksimi. Njeriu ėshtė i
mėrzitur. Pėr kėtė arsye atij i nevojitet qeshja. Sa mė shumė mėrzi, aq mė
shumė pėr qeshje ai do tė ketė nevojė. Pėrndryshe, ai nuk mund tė ekzistojė.
E treta, kjo duhet tė kuptohet se ekzistojnė tri lloje tė qeshjes:
E para ėshtė kur ju qeshni me dikė tjetėr. Kjo ėshtė e pandershme, mė e
ulėt, mė e zakonshme dhe vulgare kur qesh nė kurriz tė dikujt tjetėr. Kjo
ėshtė e dhunshme, agresive, fyese dhe thellė poshtė kjo e qeshur ėshtė
gjithmonė njė ndjenjė e hakmarrjes.
Lloji i dytė i tė qeshurit ėshtė kur ju qeshni me veten. Kjo ėshtė me vlerė
tė arritur. Kjo ėshtė e kulturuar. Dhe ky njeri ėshtė i vlefshėm qė mund tė
qesh me veten e tij. Ai ėshtė ngritur mbi vulgaritetin. Ai ėshtė ngritur mbi
instinktet e ulėta agresionit, urrejtjes, dhunės.
Dhe e treta ėshtė e fundit - mė e larta. Kjo nuk ka tė bėj me askėnd - as me
tjetrin e as veten. E treta ėshtė vetėm kozmike. Ti qesh me situatėn nė
tėrėsi ashtu siē ėshtė. Situata e tėrė, ashtu siē ėshtė, ėshtė absurde -
asnjė qėllim nė tė ardhmen nuk ka filluar nė fillim. Situata e tėrė e
Ekzistencės ėshtė e tillė qė, nė qoftė se ju mund tė shihni Tėrėsinė - njė
pafundėsi e tillė e madhe pafund duke lėvizur drejt njė caku tė pa fiksuar,
nuk ka qėllim - qeshja do tė lindė. Aq shumė ngjanė duke shkuar askund,
askush nuk ėshtė aty nė fund pėr tė krijuar atė, askush nuk ėshtė atje nė
fund tė pėrfundojė atė.
I tillė ėshtė i tėrė Kozmosi lėvizė aq mrekullueshėm, nė mėnyrė
sistematike, nė mėnyrė racionale. Nėse ju mund ta shihni kėtė tėrėsi tė
Kozmosit, atėherė qeshja ėshtė e pashmangshme. Unė kam dėgjuar pėr tre
murgj. Emrat nuk iu dihen, sepse askujt nuk ua kishin treguar emrat e tyre.
Ata kurrė nuk ishin pėrgjigjur asgjė.
Nė Kinė, ata thjesht janė tė njohur si tre murgjit e qeshur. Dhe ata kishin
bėrė vetėm njė gjė: ata kishin hyrė nė ndonjė fshatė, ishin ndalur nė pazar
dhe kishin filluar tė qeshin. Ata kishin qeshur me tėrė qenien e tyre dhe
papritmas njerėzit ishin bėrė tė vetėdijshėm. Dhe tė tjerėt ishin infektuar
nga turma e mbledhur. E tėrė turma fillonte tė qeshte shkaku i tyre. Ēfarė
po ndodhė? I gjithė qyteti pėrfshihej nė kėtė. Mandej ata shkonin nė qytetin
tjetėr. Ata kishin qenė shumė tė dashur. Ky kishte qenė predikimi i tyre i
vetėm, porosia e tyre e vetme, qė tė qeshin. Ata nuk kanė ligjėruar, ata
thjesht kanė krijuar situatė.
Pastaj ndodhi qė ata u bėnė tė famshėm nė gjithė vendin. Tre murgjit e
qeshur. E gjithė Kina i kishte dashur ata, i kishte respektuar ata. Askush
nuk kishte predikuar ndonjėherė nė mėnyrė tė tillė qė jeta duhet tė jetė
vetėm njė e qeshur dhe asgjė tjetėr. Ata nuk kishin qeshur me asgjė tė
veēantė. Ata kishin qeshur thjesht sikur e kishin kuptuar shakan Kozmike.
Dhe ata shpėrndan aq shumė gėzim nėpėr gjithė Kinė pa pėrdorur asnjė fjalė
tė vetme. Njerėzit kishin kėrkuar ti dinė emrat e tyre, por ata thjesht
vetėm kishin qeshur. Kėshtu emri i tyre u bė tre murgjit e qeshur.
Pastaj ata u plakėn. Dhe derisa qėndruan nė njė fshat, njėri nga tre murgjit
vdiq. I tėrė fshati ishin nė pritje shumė tė madhe sepse ata mendoni se kur
njėri nga ata vdes, dy tė tjerėt me siguri do tė vajtojnė. Kjo duhet tė jetė
shumė interesant pėr tu shikuar sepse askush kurrė nuk i kishte para ata
duke qarė. I tėrė fshati u mblodh. Por dy murgjit qėndronin nė kėmbė pranė
kufomės sė murgut tė tretė dhe qeshnin me njė qeshja barku. Kėshtu qė
fshatarėt kėrkuan nga ata tjua shpjegojnė kėtė.
Kėshtu qė pėr tė parėn herė, kėta dy murgj folėn dhe thanė: Ne jemi tė
qeshur sepse ky njeri ka fituar. Ne gjithmonė pyesnim se cili do tė vdes i
pari dhe ky burrė ka fituar. Dhe ne jemi tė qeshur pėr humbjen tonė dhe
fitoren e tij. Gjithashtu ai ka jetuar me ne pėr shumė vite dhe ne kemi
qeshur sė bashku dhe jemi kėnaqur nė bashkėsi, nė prezencė tė njėri
tjetrit. Ne nuk kemi mėnyrė mė tė mirė pėr ti dhėnė lamtumirėn e fundit.
Ne vetėm mund tė qeshim.
Por i tėrė fshati ishin tė pikėlluar. Dhe kur trupi i murgut tė vdekur u vė
mbi turrė tė druve funerale, mandej fshati e kuptoi se nuk ishin vetėm dy
murgjit e mbetur tė qeshur, edhe i treti i cili ishte i vdekur kishte qenė
gjithashtu i qeshur. Ai kishte kėrkuar nga shokėt e tij tė mos i ndėrrohen
rrobat. Ajo ishte konvencionale se kur njė njeri vdes ata ia ndėrrojnė
rrobat dhe ia pastrojnė trupin. Pra murgu i tretė kishte thėnė: Mos mė lani
sepse unė kurrė skam qenė i palarė. Aq shumė qeshje ka pasur nė jetėn time
saqė nuk ka papastėrti qė mund tė akumulohet e mund tė vijė tek unė. Unė nuk
kam mbledhur asfare pluhuri. I qeshuri gjithmonė ėshtė i ri dhe i freskėt.
Kėshtu qė mos mė lani dhe mos mi ndėrroni rrobat.
Ata e respektuan dėshirėn e tij dhe nuk ia ndėrruan rrobat. Dhe kur trupit
tė tij ia vunė zjarrin, papritmas ata u bėn tė vetėdijshėm se ai nė rrobat e
tij kishte fshehur fishekzjarre dhe ato filluan tė shpėrthejnė. Nga kjo
situatė e krijuar i tėrė fshati filluan tė qeshin dhe dy murgjit tjerė
thanė: Ti kopuk, ti je i vdekur, por ti na munde edhe njė herė. Qeshja jote
ėshtė e fundit.
Ėshtė njė qeshje Kozmike e cila vjen nė jetė kur e tėrė shakaja e kėtij
Kozmosi kuptohet. Kjo ėshtė mė e larta. Dhe vetėm Buda mund tė qesh nė kėtė
mėnyrė. Kėta tre murgj duhet tė kenė qenė tre Buda. Por nėse ju mund tė
qeshni me llojin e dytė, qeshni sepse ėshtė gjithashtu e vlefshme pėr tu
provuar. Mohoni tė parėn, mos qeshni nė kurriz tė askujt. Ajo ėshtė e
shėmtuar dhe e dhunshme. Nėse dėshironi tė qeshni, atėherė qeshni me veten
tuaj.
Kjo ėshtė arsyeja pse Nasradini, nė tė gjitha shakat dhe tregimet e tij,
gjithmonė e dėshmon vetveten si njė budalla, kurrė askėnd tjetėr. Ai
gjithmonė qesh me vetveten dhe ju lejon juve tė qeshni me tė. Ai kurrė nuk e
vė dikė tjetėr nė situatė me qenė qesharak. Sufistėt thonė se Nasradin ėshtė
budalla i menēur... Mėsoni tė paktėn shumė kėtė qeshjen e dytė.
Nėse e mėsoni qeshjen e dytė, atėherė e treta nuk do tė jetė shumė larg.
Shumė shpejtė do ta arrini tė tretėn. Por largohuni nga lloji i parė i
qeshjes. Kjo qeshje ėshtė poshtėruese. Por gjithmonė 99% e qeshjes suaj
ėshtė e llojit tė parė. Nevojitet guxim i madh me qesh me vetveten.
Nevojitet besim i madh nė vetvete pėr tė qeshur me vetveten.
Pėr gjurmuesit shpirtėror, edhe qeshja duhet tė bėhet pjesė e Sadana. Mos
harroni ta largoni llojin e parė tė qeshjes. Mbani mend vetėm qeshjen e
dytė. Dhe mos harroni pėr ta arritur qeshjen e tretė.
|