Tė nderuar lexues, do tė isha
mirėnjohės nėse marrė mendimet e juaja tė
drejtpėrdrejta pėr veprat e
Oshos, sepse puna ime varet nga ju, nėse
nuk ka lexues tė interesuar, siē
pohojnė disa shtėpi botuese, ndėrsa tė
kundėrtėn ma thonė
administratorėt e web faqeve; atėherė edhe
mua mė duhet sinqerisht tė
mendohem se a ja vlen ky mund pėr tė
pėrkthyer.
Me nderime, pėrkthyesi: Valdet Fetahu
valdet.f.fetahu@hotmail.com
Shaku i faktit se mendimet janė
objekte, ndodhin shumė ēudira. Nėse dikush pandėrprerė mendon pėr ty dhe pėr
fatin tėndė, ajo do tė realizohet, pėr arsye se ai e drejton fuqinė kah ti.
Pėr kėtė arsye bekimet ndihmojnė.
Nėse mund tė jesh i bekuar
nga dikush qė e ka arritė jo-mendjen, bekimi do tė realizohet se njeriu qė
kurrė nuk i shfrytėzon mendimet ka akumuluar energji mendore, kėshtu qė do
tė realizohet krejt ēka thotė ai.
Nė tė gjitha traditat e
Lindjes nxėnėsit, para se tė fillojė tė mėsojė mbi jo-mendjen, para se ta
merr teknikėn, i thekėsohet se duhet tė ndėrprejė tė jetė negativ, se nėse e
arrinė jo-mendjen, e mbetet negativ, ajo pėr tė mund tė bėhet fuqi e
rrezikshme. Para se ta arrish jo-mendjen duhesh tė bėhesh plotėsisht
pozitiv. Kėtu qėndron dallimi nė mes magjisė sė zezė dhe magjisė sė bardhė.
Magjia e zezė sdo tė thotė
asgjė tjetėr pėrveēse orientimi negativ i energjisė sė akumuluar mendore.
Magjia e bardhė nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveēse orientim i energjisė sė
akumuluar pėrmes qėndrimit pozitiv ndaj ekzistencės sė tėrėsishme. Emergjia
e njėjtė pėrmes negativizmit bėhet e zezė; energjia e njėjtė pėrmes
pozitivizmit bėhet e bardhė. Mendimi ėshtė forcė gjigante, ai ėshtė materie.
Kjo ka qenė vetia e tretė e rėndėsishme e natyrės sė mendjes. Duhet ta
kuptosh brenda vetes.
Nganjėherė do tė ndodhė qė
ti shohėsh mendimet se si veprojnė si materie, por kjo ndodh pėr shkak se
je i kushtėzuar shumė me materie, duke menduar se kjo ėshtė koincidencė. Ti
thjesht i anashkalon faktet, duke mos i konsideruar ato; mbetesh indiferent,
duke i harruar ato. Por shumė herė ke menduar pėr vdekjen e ndonjė personi
-e ai ka vdekur. Ke menduar se kjo ėshtė koincidencė. Kur ke menduar pėr
mikun tėndė, tė ka marrė pėr ta parė dhe ke menduar se sa kishte qenė mirė
tė vijė tė tė vizitojė - e ai veē ėshtė para, shtėpisė. Ti mendon se kjo ka
qenė koincidencė. Kjo nuk ka qenė koincidencė. Nė tė vėrtetė, koincidenca
nuk ekziston, gjithēka e ka shkakun e vet. Mendimet e tua krijojnė botėn
rreth teje.
Mendimet e tua janė
materie, pėr kėtė arsye ke kujdes me to. Vėmendshėm puno me to! Nėse nuk je
plotėsisht i vetėdijshėm, mund ti krijosh edhe vetes edhe tė tjerėve mjerim
e ti po e krijon. Dhe, mos e harro, kur tjetėr kujt i krijon mjerim, madje
edhe paqėllimshėm, pėrnjėherė edhe vetes i ke krijuar pėr kėtė arsye
mendimet janė thikė me dy tehe. Ato gjithashtu tė prejnė ty kur e kanė prerė
dikė tjetėr.
Para tre vjetėve njė
izraelit, Uri Geler, i cili ka studiuar energjinė e mendimeve, e ka treguar
njė eksperiment nė televizionin BBC nė Angli. Ka mundur cilindo send ta
lakojė vetėm me mendime: dikush kalonte pranė Uri Geler-it me lugė nė dorė,
e ai veē mendonte, dhe luga lakohej. Ju nuk mund ta lakoni as me duar, e ai
e ka lakuar nė mendimet e tija. Por nė telivizionin e BBC ka ngjarė njė
fenomen i rrallė; madje edhe Uri Geler nuk e ka ditur se kjo ėshtė e mundur.
Me mija njerėz pėrmes ekranit e kanė
pėrcjellur eksperimentin. Dhe derisa ai kėtė e ka bėrė nė studio, nė
shtėpitė e shikusėve kanė filluar gjėsendet tė rrėzohen dhe tė thehen me
mijėra gjėsende nėpėr gjithė Anglinė. Kjo ndodh kur pėrcillet energjia. Kur
ėshtė demostruar eksperimenti nė largėsi prej dhjetė metrash atėherė edhe nė
shtpitė e shikusėve nė dhjetė metra largė televizorit shumė ēka kishte
ndodhur: gjėsendet kishin gilluar tė shtrembėrohen, tė rrėzohen, tė thehen.
Kjo ka qenė ēudi!
Mendimet janė gjėsende, dhe
atė gjėsende shumė tė fuqishme. Nė Rusinė Sovjetike jeton gruaja, Mihiajlova.
Ajo mund tė ndikojė nė gjėsende nga largėsia, ajo me mendime mund ti
lėvizė. Nė Rusi kėtyre gjėrave nuk iu besojnė Rusia ėshtė vend komunist,
ateist kėshtu qė menjėherė nė mėnyrė shkencore kanė filluar ta testojnė
Mihiajlovėn, tė hulumtojnė se ēfarė po ndodhė. Derisa ajo kėtė e ka bėrė, ka
humbur gati njė kilogram nė peshė; pėr gjysmė ore, sa ka zgjatur
eksperimenti, ka humbur njė kilogram.
Ēka do tė thotė kjo?
Kjo do tė thotė se pėrmes
mendimeve e emiton energjinė e kėtė pandėrprerė e bėn.
Medja jote ėshtė ēakallė.
Ti pandėrėrerė hedhė nga vetja shumė ēka. Ti i shkatėrron njerėzit rreth
vetes. Ti e shkatėrron veten. Ti je gjė e rrezikshme i cili pandėrprerė
zgjerohesh. E shumė ēka po ndodhė shkaku yt. Kjo ėshtė rrjetė gjigante: e
gjithė bota pėr ēdo ditė po bėhet gjithnjė e mė e mjerė, se nė tokė po
shtohet numri i njerėzve, dhe po shohet numri i vėrshimeve tė mendimeve
negative.
Sa ma shumė qė kthehesh nė
tė kaluarėn, do ta zbulosh se atėherė ka pasur mė shumė paqe dhe mė pak
ndotje mendore. Nė kohėn e Budės, apo nė kohėn e Lao Ceut, bota ka qenė
shumė, shumė paqėsore, e natyrshme, parajsė e vėrtetė. Pse? Sė pari
popullsia ka qenė e vogėl, e njerėzit nuk kanė qenė shumė tė prirur pėr tė
menduar, mė tė prirur kanė qenė pėr ndjenjaemocione; kėshtu qė mė me ėndje
janė lutur se qė kanė menduar. E para tė cilėn kanė dashtė ta bėjnė nė
mėngjes, ka qenė tė luten. Dhe nė mbrėmje atė tė cilėn mė sė shumti kanė
dėshiruar ta bėjnė, ka qenė, tė luten. Dhe gjatė gjithė ditės, sa herė qė
kanė gjetur kohė, atyre u ka pėlqyer tė luten nė vete.
Ēka ėshtė lutja? Lutja
ėshtė kur i dėrgon tė gjithėve bekim. Lutja ėshtė kur i dėrgon tė gjithėve
ngushėllim. Me lutje krijon kundėrhelm pėr mendime negative. Lutja krijon
pozitivizėm. Kjo ka qenė urti e tretė nė lidhje me mendimet, ato janė
shumė tė fuqishme kėshtu qė duhet me vėmendje tė madhe ti pėrdorėsh.
Zakonisht ti pavetėdijshėm pėr gjithēka mendon. Vėshtirė ėshtė tė gjendet
personi i cili nė mendime nuk ka bėrė ndonjė vrasje, vėshtirė ėshtė tė
gjendet personi i cili nė mendjen e vet nuk ka bėrė shumė lloj mėkatesh dhe
ligėsirash. e mendimet realizohen. Dhe, mbane nė mend, ju ndoshta nuk jeni
vrasės, por nėse dikush pandėrprerė mendon pėr vrasje mund ta krijoni
situatėn ku dikush mund tė jetė i vrarė. Dikush mund ta pranojė mendimin
tėndė, se rreth teje ka persona tė dobėt, e mendimet rrjedhin si uji:
teposhtė. Nėse pandėrprerė mendon pėr tė, dikush i dobėt mund ti pranojė
mendimet e tua dhe me tė vėrtetė tė bėj vrasje.
Pėr kėtė arsye ata tė cilėt
e njohin realitetin e brendshėm tė njeriut thonė se ekziston pėrgjegjėsia e
pėrgjithėshme, dhe se tė gjithė janė pėrgjegjės pėr atė qė ndodhė nė botė.
Pėr krejtė atė qė ka ndodhė nė Vjetnam nuk ėshtė pėrgjegjės vetėm Niksoni,
ēdokush kush mendon gjithashtu ėshtė pėrgjegjės. Vetėm njė njeri nuk mund tė
jetė pėrgjegjės, e ky ėshtė personi i cili ėshtė jasht mendjes: pėrndryshe
tė gjithė janė pėrgjegjės pėr atė qė ngjanė nė planetė. Nėse bota ėshtė
ferr, ti je kreator, ti nė tė gjitha je pjesėmarrės.
Mos e hedh pėrgjegjėsinė
tek tė tjerėt edhe ti je pėrgjegjės, ky ėshtė fenomen kolektiv. Dėshira
mund tė realizohet kudo qoftė, eksplodimi mund tė ndodh me mijėra kilometra
larg teje largėsia ska kurrfarė rėndėsie sepse mendimi ėshtė fenomen
jashtėhapėsinor. Mendimit hapėsira nuk i duhet. Pėr kėtė arsye mendimi ma
shpejtė udhėton. Madje as drita nuk udhėton aq shpejt, madje edhe dritės i
duhet hapėsira. Mendimet udhėtojnė mė shpejtė. Nė tė vėrtetė, atyre pėr
udhėtim nuk i nevoitet koha, pėr to hapėsira nuk ekziston. Ti mund tė jesh
kėtu, tė mendosh pėr diēka, dhe ajo tė ndodhė nė Amerikė. Si mund tė mos
jesh pėrgegjės? Nuk ka gjyq qė mund tė dėnojė, por do tė jesh i denuar nga
gjyqi suprem i Ekzistencės ti veē tash je i denuar. Pėr kėtė arsye je aq i
mjerė.
Njerėzit vijnė tek unė dhe
mė thonė: Ne kurrė askujt nuk i kemi bėrė keq, e prapė jemi aq tė mjerė.
Ndoshta ti ske bėrė kurrė kurrgjė, por ndoshta diēka ke menduar e
mendimet janė shumė mė subtile se sa veprat.
Dikush mund ta ruaj vetėn
nga veprimi, por nuk mund ta ruaj veten nga mendimi. Mendimi mund ta lėndoj
ēdo kėndė.
Nevoitet jo-mendja po qe se
dėshiron tė jesh plotėsisht i ēliruar nga mėkatet, i ēliruar nga veprat e
kėqija, i ēliruar nga tė gjitha qė ngjajnė rreth teje e ky ka qenė qėllimi
i Budės.
Buda ėshtė personi i cili
jeton pa mendje dhe pėr kėtė arsye nuk mbanė pėrgjegjėsi. Pėr kėtė arsye
njerėzit nė Lindje thonė se ai kurrė nuk e akumulon karmėn, ai
kurrė nuk i akumulon problemet pėr tė ardhmen. Ai jeton, ec, lėvizė,
ushqehet, flet, bėn shumė ēka, por kurrė nuk e akumulon karmėn,
sepse karma nėnkupton aktivitet. Por, nė lindje thonė se
Buda nuk do ta akumulojė as karmėn madje edhe nėse vret. Pse?
E ti e akumulon karmėn edhe nėse nuk vret. Pse?
Thjesht: ēfarėdo qė tė bėjė
Buda, bėnė pa involvimin e mendjes nė atė.
Ai ėshtė spontanitet, nuk
ėshtė aktivitet. Ai nuk mendon pėr atė, ajo ndodh. Ai nuk ėshtė aktivist. Ai
lėvizė sikurse zbrazėtia. Mė nuk i duhet mendja, ai nuk mendon se ēfarė tė
bėj. Nėse ANATTA(jo-vetja) lejon tė bėhet, ai do tė lejon tė
bėhet. Ai mė nuk ka ego pėr ti kundėrshtuar, ai mė nuk ka ego qė do tė
vepronte.
Kjo do tė thotė tė jesh i
zbrzėt edhe nė jo-uni: vetėm me qenė joqenie, anatta, jo-uni. Atėherė
mė nuk mbledhė asgjė; atėherė mė nuk je pėrgjegjės pėr atė qė ndodhė rreth
teje; atėherė veē je transcedentuar.
Ēdo, edhe mendimi mė i
vogėl, krjon nė ty dhe nė tė tjerėt, diēka. Ke kujdes!
Por, kur po tė them tė kesh
kujdes, unė nuk po mendoj nė mendime tė mira, jo. Pėr shkak se gjithmonė kur
ke mendime tė mira, gjithashtu do tė shfaqen edhe mendimet e kėqija. Si mund
tė jetė e mira pa tė keqen? Nėse mendon pėr dashurinė, nė anėn e kundėrt, do
tė fshihet urrejtja. A mund tė mendosh pėr dashurinė e tė mos mendosh pėr
urrejtjen? Ti ndoshta nuk je i vetėdijshėm, ndoshta dashuria shtrihet nė
rrafshin e vetėdijshėm tė mendjes tėnd, por nė nėnvetėdije fshihet urrejtja
ato shkojn sė bashku.
Gjithmonė kur mendon pėr
mėshirėn, ti mendon pėr pamėshirėn. A mund tė mendosh pėr mėshirėn, e tė mos
mendosh pėr pamėshirėn? A mund tė mendosh pėr padhunėn, e tė mos mendosh pėr
dhunėn? Nė vetė fjalėn padhunė ka hyrė fjala dhunė; ajo veē nė tė mbahet.
A mund tė mendosh pėr brahamacharya (celibat), e tė mos
mendosh pėr seks? Kjo ėshtė e pamundur, sepse ēfarė vlere do tė kishte pasur
celibati pa mendime mbi seksin? E nėse brahamacharya nėnkupton
tė mos mendohet pėr seks, atėherė ēfarė brahamacharya ėshtė.
Jo, me ndihmėn e
jo-mendimit krijohet kvaliteti krejtsisht i ri i qenies: jo i mirė, jo i
keq, thjesht, gjendje e jo-mendimit. Ti je vetėm vėshtrues, ti qėndron i
vetėdijshėm, por nuk mendon. Dhe nese ndonjė mendim hyn
a ato do tė hynė,
sepse mendimet nuk janė tė tuat; ato pezullojnė nė ajr. Rreth e rrotull
ėshtė jo-sfera, sferae mendimeve. Sikurse qė ėshtė ajri aty, edhe mendimet
janė rreth e rrotul teje dhe ato vetvetiu shkojnė e vijnė. Kjo do tė
nėrprehet kur tė bėhesh mė i vetėdijshėm. Nė kėtė ka diēka: nėse bėhesh mė i
vetėdijshėm, mendimet thjesht do tė zhduken, do to shkrihen, sepse energjija
e vetėdijės ėshtė mė e fortė se e mendimeve.
Vetėdija pėr mendime ėshtė
zjarr. Kjo ėshtė sikur kur e ndezė qiriun dhe terri nuk mund tė hy nė dhomėn
tėnde; fike dhe terri do tė futet nė tė gjitha anėt; padyshim, pėrnjėherė
do tė jetė prezent. Kur nė shtėpi ėshtė e ndezur drita, terri nuk mund tė
hy. Mendimet janė si terri: ato futen vetėm nėse nuk ka dritė. Vetėdija
ėshtė zjarrė: sa mė i vetėdijshėm qė bėhesh, gjithnjė e mė pak do tė futen
mendimet.
Nėse me tė vėrtetė
integrohesh me vetėdijėn tėnde, atėherė mendimet nuk do tė hynė mė;
do tė bėhesh kėshtjellė e pamposhtur, asgjė nuk do tė mund tė depėrtojė nė
ty. Jo pėr shkak se je i mbylllur, mbaje nė mend ti je plotėsisht i hapur;
kjo ėshtė sikur energjija e vetėdijės tėnde tė bėhet kėshtjellė. Dhe kur
mendimet mė nuk do tė hynė nė ty, ato do tė kalojnė pranė teje. Do ti
shohėsh se si vijnė, por kur afrohen shumė afėr, do ti shohėsh se si
kthehen. Atėherė mund tė shkosh kah tė duash, madje edhe nė ferr asgjė nuk
do tė ndikojė nė ty. Kjo ėshtė ajo qė unė nėnkuptoj me fjalėn ndritje.
Pjesė nga Libri Tantra - kuptueshmėri supreme
|