Ja kush preket nga osteoporoza dhe simptomat
Osteoporoza ėshtė njė sėmundje joneoplastike e
kockės, qė nė heshtje cilėsohet edhe si patologjia e shekullit. Sipas
statistikave nė vendin tonė, njė nė tre meshkuj mbi tė 50-at vuan nga kjo
sėmundje. Por edhe femrat vuajnė nga kjo sėmundje e kockave. Treguesit thonė
se 1 nė 5 gra vuan nga osteoporoza. Por nga vjen kjo sėmundje dhe cilat janė
shkaqet qė ēojnė nė shfaqjen e saj? Osteoporoza ėshtė njė sėmundje qė prek
skeletin e njeriut, e cila vepron duke rralluar indin kockor. Si pasojė e
kėtij veprimi kocka bėhet e brishtė dhe lehtėsisht e thyeshme. Prandaj kjo
sėmundje quhet edhe patologjia e frakturave tė kockave. Kjo sėmundje
shkaktohet nga mungesa e Estrogjenit gjatė menopauzės te femrat, nga mungesa
e ushtrimit fizik, nga rritja e nivelit tė hormoneve glukokortikoide, nga
hipertiroidizmi, si edhe nga mungesa e kalciumit. Pėrgjithėsisht osteoporoza
nuk shfaq asnjė shenjė apo simptomė nė trupin e njeriut. E vetmja simptomė
ėshtė thyerja ose fraktura e kockave. Shpesh quhet sėmundje e heshtur sepse
ajo nuk ka simptoma dhe njerėzit ndoshta nuk e dine se janė prekur prej saj
derisa fillojnė tė ndjejnė dhimbje nė kurriz ose pėsojnė ndonjė frakture nė
kockė. Zakonisht kockat qė thyhen janė ato tė shtyllės kurrizore ēka e bėn
edhe mė vdekjeprurėse kėtė sėmundje. Kjo bėhet shkak pėr dhimbje nė gju dhe
kofshė.
Kush preket nga osteoporoza
Shumė nga mjekėt dhe specialistėt thonė se vetėm
gratė preken prej kėsaj sėmundjeje. Por e vėrteta ėshtė se edhe burrat mund
tė preken prej saj, madje edhe tė rinjtė. Por osteoporoza ėshtė e
trajtueshme dhe sė shpejti pritet tė dalė njė ilaē i ri i cili i jepet
pacientit vetėm njė herė nė vit. Instituti kombėtar amerikan i shėndetit
pėrllogarit se gratė 30 40 vjeēare pėsojnė njė humbje tė dukshme tė
densitetit tė kockės. Dhe kur kocka me densitet tė ulėt krahasohet me njė
kockė normale dallimi duket qartė. Ndėrkohė qė 80 pėr qind e atyre qė preken
nga osteoporoza janė gra dhe shpesh tė moshuara, edhe burrat mund tė preken
nga kjo sėmundje. Njerėz tė racės sė bardhė dhe aziatike janė mė nė rrezik
prej osteoporozės, por edhe njerėz tė racave tė tjera mund tė preken prej
saj.
Mėnyra e trajtimit tė osteoporozės
Pėr trajtimin e sėmundjes ekzistojnė trajtime tė
ndryshme, por shumė njerėz e ndėrpresin marrjen e ilaēeve pas njė
viti.Trajtimi i osteoporozės kryhet me estrogjen, njė lloj terapie mjekėsore
e pėrsėritur me hormone. Por pėrdorimi i estrogjenit me kalimin e viteve
ėshtė shoqėruar me rritjen e rrezikut tė kancerit tė gjirit te femrat dhe me
rritje tė rrezikut tė trombozės. Pėr kurimin e osteoporozes pėrdoret edhe
Kalcitonina, e cila merret nėpėrmjet hundės dhe nuk ka efekte anėsore, por
qė sipas mjekėve ortoped nuk ėshtė ilaē shumė efektiv. Kohėt e fundit kėto
terapi janė zėvendėsuar me Bifosfonate, alendronate, etidronate, pamidronate,
tė cilat janė barna me efekte anėsore tė pakta dhe qė ulin ndjeshėm
incidencėn e thyerjes tė kockave. Kėshilla pėr tė gjithė meshkujt dhe femrat
qė i afrohen ose jo moshės sė tė 50-tave ėshtė tė kenė sa mė shumė aktivitet
fizik. Vetėm kėshtu ata mund tė luftojnė osteoporozėn dhe pasojat e saj
fatale nė trup.
Shenjat dhe simptomat mė tė cilat shfaqet
osteoporoza
1. Artriti reumatoid ėshtė simetrik, prek
gjunjėt, kėmbėt dhe kyēet
2. Simptomat janė mė tė forta nė mėngjes.
Tipikisht, pacientja ose pacienti e ka tė vėshtirė tė lahet, tė vishet, dhe
tė krihet nė mėngjes
3. Shoqėrohet edhe me serozit, qė do tė thotė
efuzione pleurale, perikardit, anemi, xhunga nėn lėkurė.
4. Kur sėmundja pėrparon, ajo shkakton shformime
karakteristike tė gjymtyrėve: gishtėrinjtė e duarve zhvendosenlateralisht
pėr nga ulna, gishtėrinjtė pėsojnė kontrakturė etj.
5. Pėrparimi i sėmundjes shoqėrohet me
shkatėrrim tė kėrcit tė kyēeve dhe me ankilozė tė kockave
Ushtrimet trupore mbrojnė nga osteoporoza
Ushtrimet trupore nė moshėn e adoleshencės
ndihmojnė nė ruajtjen e shėndetit tė eshtrave pas menopauzės, njoftojnė
shkencėtarėt japonezė. Revista British Journal of Sports Medicine ka
publikuar rezultatet e njė studimi ku kanė marrė pjese 46 femra tė moshės
mbi 52-vjeēare, tė cilat iu janė pėrgjigjur pyetjeve tė ekspertėve nga
Universiteti i Suzukit nė lidhje me aktivitetin trupor nė moshėn e
adoleshencės. Nė bazė tė kėtyre rezultateve ėshtė treguar se aktiviteti
trupor nė moshė tė re, siē ėshtė p.sh. notimi, nė moshėn e mėvonshme iu
ndihmon femrave nė ruajtjen e shėndetit tė eshtrave dhe nė kėtė mėnyrė
pengon zhvillimin e osteoporozės.
Kėshilla pėr tė luftuar sėmundjen qė nė
fėmijėri:
1-Pėr tė luftuar shfaqjen e osteoporozės ėshtė e
nevojshme ajo qė hamė. Pėr kėtė duhet tė ndiqet njė dietė ushqyese e
balancuar me njė pėrbėrje kalorike, tė pėrshtatshme me nevojat fiziologjike
tė individit.
2-Dieta duhet tė pėrmbajė njė gram proteinash
pėr ēdo kile tė organizmit tonė.
3-Duhet tė pėrmbajė njė pėrbėrje tė duhur yndyrash dhe karbohidratesh qė nuk
duhen tė jenė mė tepėr se 55-60% tė kalorive totale. Po qė duhen marrė ēdo
ditė.
4-Po ashtu rekomandohen sasi tė larta kalciumi,
potasi, magnezi dhe sasi tė pakta sode.
5-Vitamina D ėshtė nga ana tjetėr njė pėrbėrės i rėndėsishėm pėr
asimilimin e kalciumit dhe pėr kėtė duhet marrė me dietė apo me tableta.
6- Pėrveē kėsaj vitaminat: A, C, E, K dhe
minerale tė tjera si fosfori, fluori, hekuri, zinku dhe bori janė tė
nevojshėm pėr njė metabolizėm normal tė kockave dhe mund tė merren falė njė
ushqyerjeje tė larmishme dhe korrekte.
7-Sė fundmi rekomandohet eliminimi i alkoolit,
kafeinės dhe pijeve tė gazuara. Kėto tė fundit duket se e rrisin mė shumė
riskun pėr fraktura te gratė qė i konsumojnė.
Kush rrezikohet mė shumė?
-Gratė
-Ato qė janė tė dobėta
-Ato qė i kanė flokėt apo lėkurėn ngjyrė tė hapur.
-Ato qė hyjnė herėt nė menopauzė.
-Ato qė kanė pak lėvizje.
-Ato qė pėrdorin alkol dhe cigare.
-Ato qė pėrdorin pak qumėsht apo produktet e tij.
-Ato qė pėrdorin kortizon.
-Ato qė i kanė tė dėmtuara funksionin e veshkave.
-Ato qė kanė bėrė shumė lindje
-Ato qė kanė tek tė afėrmit e tyre njė problem tė tillė.
Trajtimi i osteoporozės?
Ekzistojnė trajtime tė ndryshme pėr sėmundjen,
por shumė njerėz e ndėrpresin marrjen e ilaēeve pas njė viti.
Trajtimi i osteoporozės kryhet me estrogjen, njė
lloj terapie mjekėsore e pėrsėritur me hormone. Por pėrdorimi i estrogjenit
me kalimin e viteve ėshtė shoqėruar me rritjen e rrezikut tė kancerit tė
gjirit te femrat dhe me rritje tė rrezikut tė trombozės. Pėr kurimin e
osteoporozes pėrdoret edhe Kalcitonina, e cila merret nėpėrmjet hundės dhe
nuk ka efekte anėsore, por qė sipas mjekėve ortoped nuk ėshtė ilaē shumė
efektiv. Kohėt e fundit kėto terapi janė zėvendėsuar me Bifosfonate,
alendronate, etidronate, pamidronate, tė cilat janė barna me efekte anėsore
tė pakta dhe qė ulin ndjeshėm incidencėn e thyerjes tė
kockave. Kėshilla pėr tė gjithė meshkujt dhe femrat qė i afrohen ose jo
moshės sė tė 50-tave ėshtė tė kenė sa mė shumė aktivitet fizik. Vetėm kėshtu
ata mund tė luftojnė osteoporozėn dhe pasojat e saj fatale nė trup.
A kanė rėndėsi aktivitetet fizike?
Po, ato janė shumė tė dobishme pasi forcojnė
muskujt dhe rrisin dendėsinė minerale tė kockave.
Gjithashtu rrisin dhe eustrogjenin. Por nuk duhet tė jenė
aktivitete shumė lodhėse sepse kanė efekt tė kundėrt dhe bėhen shkak pėr
dhėnie peshe.
A ka vlerė kalēiumi dhe vitamina D?
Po, sidomos gjatė rritjes sė njė fėmije pėr njė
zhvillim sa mė tė mire tė skeletit. Dhe nevoja pėr kalcium vazhdon pėrgjatė
gjithė jetės e jo vetėm nė fėmijėri. Kalciumi duhet mė mire tė merret me
dietė. Dobia e atij tė marrė me ushqime ėshtė 30%. Burimet kryesore janė
qumėshti dhe nėnproduktet e tij. Pastaj perimet me gjethe jeshile, fasulet,
fistiqet, lajthitė,dhe peshqit e vegjėl. Nėse sasia e nevojshme ditore nuk
mund tė kompensohet me ushqime duhen marrė nė formė kripėrash kalciumi.
Si ndikon alkoli dhe cigarja?
Alkooli ndikon keq tek hormonet qė merren me
rregullimin e kalciumit dhe pakėson formimin e kockės. Duke aktivizuar
citokrom P 450 rrit shkatėrrimin e vit D nė mėlēi. Gjithashtu prish edhe
thithjen e kalciumit. Alkooli bėhet shkak pėr hipogandizėm,
hiperkortizolizėm, dhe cirorozė hepatike apo acidozė metabolike. Nėse
mendohet se rrit edhe mundėsinė pėr tu rrėzuar atėherė dalin qartė nė pah
dėmet e tij. Duhani me nikotinėn qė pėrmban bėhet shkak pėr aktivizimin e
citokrom P450 qė sjell pakėsimin e vitaminės D. Gjithashtu ka veti
antiestrogjenike. Pakėson thithjen e kalciumit. Gratė qė pinė duhan janė mė
tė dobėta dhe hyjnė nė menopauzė mė herėt.
Diagnostikimi
Ka disa aparatura. Mė e pėrdorura sot ėshtė
metoda DEXA. Nuk e dėmton tė sėmurin. Pasi ajo shtrihet burimi i dritės
pėrshkruan trupin e saj dhe tė dhėnat grumbullohen nė njė kompjuter. Kjo
mund tė zgjatė rreth 30-45 minuta megjithėse ndryshon sipas aparatit.
Osteoporozat e theksuara mund tė shihen e dhe nė grafinė direkte roentgen.
Nėse arrihet tė shihet nė grafi kjo do tė thotė se rreth 30% e masės sė
kockės ėshtė pakėsuar. Megjithatė edhe klinika dhe shenjat e tė sėmurit
ndihmojnė shumė nė diagnozė.
Si tė ruhemi nga osteoporoza?
-Kontrolloheni veten tuaj shpesh. Njė
diagnostikim i hershėm ka shumė dobi pėr tė ardhmen. Kujdes kini edhe
dietėn.
-Merrni sa mė shumė qumėsht dhe nėn produkte tė
tij por kujdes yndyrnat nė tė, qė mos tė jenė shumė.
-Merrni shtesa magneziumi dhe kalciumi.
-Ruhuni nga ushqimet me shumė proteina.
-Pakėsoni kripėn.
-Hani sa mė shumė zarzavate.
-Larg alkoolit dhe kafesė.
-Ushtrimet patjetėr tė jenė tė rekomanduara nga
mjeku.
-Vishini ēorapet dhe kėpucėt ulur (qė tė mos
rrėzoheni).
-Zgjidhni njė kėpucė tė pėrshtatshme.
-Mos ngrini pesha tė rėnda.
-Nėse ju duhet tė pėrkuleni bėheni duke pėrthyer
gjunjėt e jo belin.
-Kujdes lėvizjeve tė menjėhershme.
-Kujdes teksa ecni mbi akull.
-Ndriēojeni shtėpinė tuaj sa mė mire.
-Gjithmonė korridori pėr tek dhoma e gjumit apo
e banjės tė jenė tė ndriēuar mire.
-Sendet qė pėrdorni shpesh mbajini pranė vetes.
-Mbajini telefonat nė vende tė lehta pėr tu
arritur.
-Vendosni mbėshtetėse nė banjė apo WC
-Mos e lini ēimenton tė lagur.
Zvogėluesit e shkatėrrimit tė kockave:
-Estrogjeni dhe progesteroni
-Raloksifeni
-Kalsitonina
-Bifosfanatet
-Kalēiumi
-Vitamina D
-Diuretikėt tiazid(shkarkuesit)
-Rritėsit e formimit tė kockave:
-Floridi
-Testesteroni
-Steroidėt anabolic
-Parathormoni
Ditėt e sotme duke marrė parasysh dhe gjendjen
socio-ekonomike tė njerėzve njė kurė e mirė nis me replasmanin (rivendosjen
)e hormoneve, Alendrolat, vitamin D, kalēium dhe Raloksifen. Mė pas me
Kalsitonin dhe Etidronat dhe mė nė fund me kurat e tjera.
Si tė kurohemi?
Mė e mira ėshtė qė personi tė ruhet prej kėtij
problemi. Pastaj vijnė rehabilitimi fizik dhe ilaēet.
Duhet rritur aktiviteti ditor, njė dietė e pasur
me kalcium dhe tė qėndruarit larg cigares dhe alkoolit janė themeli kryesor.
Duhet qė pacientėt tė mos ngrenė pasha tė rėnda por nėse duhet patjetėr
atėherė le ta mbajnė sa mė pranė trupit. Sepse pėrkulja bėn qė mesit ti
shtohet pesha rreth 10-20 herė. Nuk duhen bėrė ushtrime me pėrkulje pėrpara
por pas ( jo fleksion por ekstansion). Kundėr dhimbjeve akute (tė ēastit)
mund tė pėrdoren qetėsuesit, pozicionet e pėrshtatshme, shtrimi nė shtrat
dhe kura rahbilitimi fizik si TENS, pack, infraruzh etj.Kundėr dhimbjeve
kronike (tė vazhdueshme) duhet njė ortez e pėrshtatshme kundėr kifozės (kėrrusjes)
por duhet llogaritur mire koha e pėrdorimit dhe ushtrime pėr muskujt
ekstensor pasi shkakton lodhje tė muskujve. Gjithashtu mund tė pėrdoren edhe
qetėsuesit
Fund
(1)
|