Prej kohėrave tė lashta tė krishterimit ėshtė
aplikuar zakoni tė dallohet Krishtlindja prej Pashkės me atė qė Krishtlindja
ėshtė caktuar si festė e palėvizshme, ėshtė vėrė nė ditėn e cila vjen disa
ditė pas 21. dhjetorit, saktėsisht llogaritjes dimėrore tė kohės dhe qė
Pashka ėshtė konsoliduar nė ditėn e cila ėshtė caktuar me konstelacionin - (lat.
Kon
+ stella yll. 1. Pozita reciproke e trupave qiellor; grumbulli
i yjeve qė krijojnė figura tė pavarura nė kupėn qiellore) e yjeve, por me
konstelacionin e yjeve tė cilat njėkohėsisht deri diku bashkojnė
jashtėtokėsoren dhe qenien njerėzore dhe tokėsore. Nesėr do tė jemi nė
shenjėn e hėnės sė plotė tė parė pranverore dhe nė kėtė hėnė tė plotė
pranverore do tė shkėlqej dielli pranveror i cili pas 21 marsit ka hyrė nė
shenjėn e pranverės. Pra kur njerėzimi pėrsėri feston javėn e parė, ajo ditė
e cila duhet ta pėrkujtojė pėr lidhjen e tij me fuqinė diellore, javėn e
cila ėshtė java e parė pas hėnės sė plotė pranverore, atėherė sipas teorisė
krishtere mbi jetėn duhet tė festohet Pashka. Pashka ėshtė festė lėvizėse.
Sikur ėshtė e nevojshme qė pėr ēdo vjet ta shikojmė konstelacionin nė qiell
pėr tu paralajmėruar se kur vjen Krishtlindja.
Kėto gjėra janė konsoliduar kur ende nga
aftėsitė profetike ataviste kanė ekzistuar kuptueshmėritė urtake,
kuptueshmėri tė cilat njeriut i kanė ofruar njohuri, njohuri tė atilla tė
cilat me tė madhe e tejkalojnė njohurinė tė cilėn sot ofron shkenca moderne.
Nė ato kohėra tė lashta derisa ka ekzistuar ajo njohuri, njeriu ka anuar qė
lidhshmėrinė e tij me qiellin ta shpreh pėrmes gjėrave tė tilla. E nė festa
tė tilla tė konstituara gjendet gjithmonė paralajmėrimi nė atė mė tė
rėndėsishmėn pėr zhvillimin e njerėzimit.
Mund tė themi, ēasti i palėvizshėm nė tė cilin
vendoset Krishtlindja tregon se sa afėr duhet tė ndjehet Krishtlindja me atė
tokėsore, pasi qė duhet tė pėrkujtojė nė lindjen e njeriut mbi tė cilin ka
zbritur qenia e Krishtit. Por Pashka duhet tė pėrkujtoj nė ngjarjen e cila
ka kuptim gjatė rritjes tokėsor por nė gjithė kozmosin, me tė cilin njeriu
ėshtė nė lidhshmėri. Pėr kėtė arsye dita kur duhet tė vendoset Krishtlindja
nuk udhėhiqet vetėm nga situatat e zakonshme tokėsore, por dita e cila mund
tė konsolidohet vetėm kur njeriu mendimet e veta i orienton jashtė nė qiell.
Edhe diēka edhe mė thellė gjejmė nė atė ditė tė lėvizshme tė konsoliduar tė
Pashkės. Nė kėtė gjendet mėnyra se si njeriu pėrmes impulsit tė Krishtit
duhet tė ēlirohet nga rritja tokėsore, nga forca e pastėr tokėsore; se duhet
tė bėhet i lirė pėrmes njohjes qiellore.
Kur njė thirrje pėr tu ngritur deri tek qielli,
ajo gjendet nė tė. Dhe mund tė themi: Nė tė gjendet edhe premtimi i sigurt i
historisė botėrore dhėnė njeriut se ai pėrmes impulsit tė Krishtit mund tė
ēlirohet nga situatat tokėsore. Nėse dėshirojmė plotėsisht tė shohim se ēka
shprehet nė atė datė tė konsoliduar tė karakterizuar (pėrshkruar) tė
Pashkės, mund tė vėshtrojmė nė misteret e para tė krijimit tė krishterimit
misteret e para tė cilat mė shumė e mė pak gradualisht pėr njė kohė tė
caktuar janė fshehur nga botėkuptimi materialist i botės, e cila ėshtė futur
nė zhvillimin e njerėzimit nga fillimi i epokės sė pestė postatlantide dhe e
cila prej tash do tė mbizotėrojė me kuptueshmėri. Pėr tė shikuar sesi nė
ato situata pėrgjigjet, nevojitet ta shohim sesi nė zhvillimin e impulsit tė
Krishtit nė ekzistimin historik tė njerėzimit pėrfshihet figura e apostullit
Pal. Na duhet vetes gjithmonė rishtazi tia ēojmė para shpirtit atė sesi
pikėrisht figura e apostullit Pal pėrfshihet nė zhvillimin e krishterimit.
Mund tė themi: Pali ka pasur shumė raste qė me vėshtrim, me vėshtrim tė
jashtėm fizik tė informohet pėr ngjarjet nė Palestinė tė cilat kanė tė bėjnė
me personalitetin e Jezusit, pėrmes krejt atyre qė nė botėn fizike kanė
vepruar mbi tė, Pali nuk ėshtė bindur, - sepse ai akoma ka qenė nė anėn e
atyre tė cilėt e kanė luftuar krishterimin, pasi qė veq kanė pėrfunduar
ngjarjet nė Palestinė. Pali ėshtė bėrė apostull krishterimi tek pasi qė ka
pėrjetuar ndodhinė para Damaskut, pasi qė ka pėrjetuar thelbin e impulsit tė
Krishtit, pėrmes qiellores, pėrmes metafizikės.
Pikėrisht Pali ėshtė ai i cili pėrmes mbresave
fizikoepshore nuk ka mundur tė bindet pėr kuptimin e impulsit tė Krishtit
por iu ėshtė dashur, pėr tu bindur, pėrvoja metafizike. E ajo pėrvojė
metafizike rrėnjėsisht ja ka ndryshuar Palit jetėn. Ajo ka qenė aq
vendimtare sa qė Pali ėshtė bėrė plotėsisht njeri tjetėr. Mė nė fund mund tė
themi: ajo ka qenė aq e thellė sa qė Pali ėshtė bėrė ai tė cilin mund ta
quajmė tė vetmin tė ndritur.
Pali ka qenė mirė i pėrgatitur pėr ta pėrjetuar
atė. Ai ka qenė njohės i mirė i fshehtėsive religjioze izraelite dhe
botėkuptimin izraelit, dhe ai pėrmes asaj dije tė tij ka qenė mirė i
pėrgatitur ta gjykoj ngjarjen e cila iu ka fanitur si ngjarje para Damaskut.
Ka qenė mirė i pėrgatitur qė nė atė ngjarje mund ti thotė vetes atė qė nė
atė ngjarje mund ti jep njė vėshtrim tė saktė, njė ide tė saktė.
Mund tė themi, vetėm njė reflektim tė asaj qė Pali me tė vėrtetė ka
pėrjetuar nė qenien e tij, hasim nė atė qė ėshtė e njohur si letrat e Palit.
Aty gjithsesi gjejmė se ai pėr ngjarjen para Damaskut flet si njeri i cili
pėrmes asaj ngjarjeje ka fituar njohuri mbi ndodhitė nė botė, tė cilat janė
prapa vellos sė botės epshore. Aty shohim se ai flet nė atė mėnyrė pėr ta
njohur se ai mund tė gjykojė pėr
botėn krejtėsisht tė ndryshme metafizike sesa qė ėshtė kjo
botė fizike.
Pjesė nga ligjėrimi i parė i ciklit tė
shtatėmbėdhjetė ligjėrimeve tė Rudolf Steinerit Pashkėt festė e
paralajmėrimit
|