Ian Turing dhe Gordon Moore nuk mund tė kishin parashikuar kurrė, e lėre mė
tė ndryshonin rritjen e mediave sociale, memeve, Wikipedia-s ose sulmeve
kibernetike. Disa dekada pas shpikjes sė tyre, arkitektėt e bombės atomike
mund tė ndalonin njė luftė bėrthamore, aq sa Henry Ford mund tė ndalonte njė
aksident automobilistik. Sfida e pashmangshme e teknologjisė ėshtė qė
krijuesit e saj e humbasin shpejt kontrollin mbi rrugėn qė shpikjet e tyre
marrin, pasi ti jenė prezantuar botės.
Teknologjia ekziston nė njė sistem kompleks, dinamik (bota reale), ku
pasojat e rendit tė dytė, tė tretė dhe tė n-tė shpėrfaqen nė mėnyrė tė
paparashikueshme. Ajo qė nė letėr duket e pėrsosur mund tė sillet ndryshe nė
natyrė, veēanėrisht kur kopjohet dhe pėrshtatet mė tej nė rrjedhėn e
poshtme. Ajo qė njerėzit nė tė vėrtetė bėjnė me shpikjen tuaj, sado me
qėllim tė mirė tė jetė ajo, nuk mund tė garantohet kurrė. Thomas Edison
shpiku gramafonin nė mėnyrė qė njerėzit tė mund tė regjistronin mendimet e
tyre pėr pasardhėsit dhe pėr tė ndihmuar tė verbrit. Ai u tmerrua kur
shumica e njerėzve donin tė luanin muzikė. Alfred Nobel synonte qė
eksplozivėt e tij tė pėrdoreshin vetėm nė miniera dhe ndėrtime hekurudhash.
Gutenberg donte thjesht tė fitonte para duke shtypur Bibla. Megjithatė,
shtypshkronja e tij katalizoi Revolucionin Shkencor dhe Reformimin, dhe
kėshtu u bė kėrcėnimi mė i madh pėr Kishėn Katolike, qė nga themelimi i saj.
Prodhuesit e frigoriferėve nuk kishin pėr qėllim tė krijonin njė vrimė nė
shtresėn e ozonit me klorofluorokarbonet (CFC), ashtu si krijuesit e
motorėve me djegie tė brendshme dhe motorėt reaktivė nuk kishin menduar tė
shkrinin kapakėt e akullit. Nė fakt, entuziastėt e hershėm tė automobilave
argumentuan fort mbi pėrfitimet mjedisore tė tyre: motorėt do tė pastronin
rrugėt e maleve nga mbetjet e kuajve qė pėrhapnin papastėrti dhe sėmundje
nėpėr zonat urbane. Ata nuk kishin asnjė koncept tė ngrohjes globale.
Tė kuptuarit e teknologjisė, pjesėrisht, ka tė bėjė me pėrpjekjen pėr tė
kuptuar pasojat e saj tė padėshiruara, pėr tė parashikuar jo vetėm pėrhapjen
pozitive, por edhe efektet hakmarrėse. Shkurt, ēdo teknologji ėshtė nė
gjendje tė shkojė keq, shpesh nė mėnyra qė kundėrshtojnė drejtpėrdrejt
qėllimin e saj origjinal. Mendoni pėr mėnyrėn sesi opioidet me recetė kanė
krijuar varėsi, ose se si pėrdorimi i tepėrt i antibiotikėve i bėn ata mė
pak efektivė, apo se si pėrhapja e satelitėve dhe mbeturinave tė njohura si
mbetje hapėsinore rrezikon fluturimin nė hapėsirė.
Ndėrsa teknologjia pėrhapet, mė shumė njerėz mund ta pėrdorin atė, ta
pėrshtasin, ti japin formė si tė duan, nė zinxhirė shkakėsie, pėrtej tė
kuptuarit tė ēdo individi. Ndėrsa fuqia e mjeteve tona rritet nė mėnyrė
eksponenciale dhe aksesi nė to rritet me shpejtėsi, po ashtu rriten edhe
dėmet e mundshme, njė labirint i shpalosur pasojash qė askush nuk mund ti
parashikojė ose parandalojė plotėsisht.
Njė ditė dikush po shkruan ekuacione nė dėrrasė tė zezė ose po stėrmundohet
me njė prototip nė garazh, punė nė dukje tė parėndėsishme pėr botėn e gjerė.
Brenda pak dekadave, ajo ka prodhuar pyetje ekzistenciale pėr njerėzimin.
Ndėrsa kemi ndėrtuar sisteme fuqie nė rritje, ky aspekt i teknologjisė ėshtė
ndjerė gjithnjė e mė problematik pėr mua. Si tė garantojmė qė kjo valė e re
teknologjish tė bėjė mė shumė mirė, sesa dėm?
Problemi i teknologjisė kėtu ėshtė njė problem kontrolli. Nėse ky aspekt nuk
mund tė eliminohet, ai mund tė kufizohet. Pėrmbajtja ėshtė aftėsia
gjithėpėrfshirėse pėr tė kontrolluar, kufizuar dhe, nėse ėshtė e nevojshme,
pėr tė mbyllur teknologjitė nė ēdo fazė tė zhvillimit tė tyre. Do tė
thotė, nė disa rrethana, aftėsia pėr tė ndaluar njė teknologji tė pėrhapet
nė radhė tė parė, duke kontrolluar valėn e pasojave tė padėshiruara (si tė
mira ashtu edhe tė kėqija).
Sa mė e fuqishme tė jetė njė teknologji, aq mė e rrėnjosur ėshtė nė ēdo
aspekt tė jetės dhe shoqėrisė. Kėshtu, problemet e teknologjisė kanė njė
tendencė pėr tu pėrshkallėzuar paralelisht me aftėsitė e saj, dhe kėshtu
nevoja pėr kontroll bėhet mė e mprehtė me kalimin e kohės.
Ne mund tė mos jemi nė gjendje tė kontrollojmė pikat pėrfundimtare tė punės
sonė ose efektet e saj afatgjata, por kjo nuk ėshtė arsye pėr tė hequr dorė
nga pėrgjegjėsia. Vendimet qė teknologėt dhe shoqėritė marrin nė burim mund
tė japin ende rezultate. Vetėm pėr shkak se pasojat janė tė vėshtira pėr tu
parashikuar, nuk do tė thotė qė ne nuk duhet tė pėrpiqemi.
Pjesė nga libri Vala e ardhshme Nė shqip nga bota.al
|