|
"Sepse jam grua...
Nga dera e apartamentit, doli njė ēift. Gruaja e
re, veshur me fustan qė nuk mund tė quhej i shkurtėr, por qė linte zbuluar
gjurin dhe ca mbi tė, aq sa e bėnte marramendėse pėrthyerjen e lehtė tė tij.
Flokėt, fytyra, trupi me lėvizjet e hijshme mbi takat e larta, kėrcitja e tė
cilave mbi shkallė tregonte bindshėm se ishte e vetėdijshme pėr efektin qė
bėnte... imazh lėvizės i njė kopertine te bukur reviste. Ajo qė admirohet e
pėlqehet aq shumė nga tė gjithė. Burri, megjithėse pak mė i madh nė moshė,
nuk mbetej pas sė shoqes pėr sa i pėrket pamjes. Ishte shoku i fėmijėrisė sė
xhaxhait tim. Tek i admiroja dhe u bėra gati t'i pėrshėndesja...
Fqinja...
... ndodhi aq shpejt sa mendimi im nuk e ndoqi dot. Fqinja ime,
njė grua mė pranė asaj qė quhet grua nė moshė se sa e re, atė moment ngjitej
njė shkallė para meje. Befas, desh u pėrplasa me tė.
Ē'dreqin ka qė mė ngatėrrohet nėpėr kėmbė, llomotita me vete,
e pashė me inat... dhe...
... Dhe koha ishte pėrpirė nė sytė e gruas tek shikonte
burrin pėrballė. Nuk ekzistonte asgjė jashtė atij shkėlqimi tė ēuditshėm, tė
kthyer pėrmbys. Gjithshka thithej e derdhej nė vorbullėn e atyre syve duke i
bėrė magjepsės e tė parezistueshėm deri nė marri. Tė zinj si qymyri, djegės
si prushi nė vatėr. Mė shumė, flakė e errėt, pasion, dėshirė zhuritėse,
mister, lutje e... premtim...
Sekonda qė u dukėn shekuj, dhe gruaja i hoqi
sytė duke i kaluar pranė. Burri, u kujtua tė vinte mbi shkallė kėmbėn qė i
kishte mbetur pezull, pa qenė nė gjendje t'ja shqiste sytė. E shoqja i
thoshte diēka e zemėruar por ato fjalė ishin zhurmė e pakuptimtė edhe pėr
mua... dėshmitare e rastit...
Sa kohė do t'i duhet ta harrojė atė shikim... nėse do tė mund
ta zhveshė nga mendja, ky mendim i pandėrgjegjshėm mė trullosi mė shumė.
Shpejtova hapin dhe arrita fqinjėn. Sytė e saj nuk e kishin humbur ende
magjinė tek mori frymė thellė e pastaj bashkė me ajrin, me njė timbėr tė
thellė e sensual dolėn fjalėt:
- Sa kohė qė nuk isha ndjerė kėshtu!
- Si kėshtu?!
E kish harruar praninė time, sytė e saj nuk e
fshehėn habinė dhe nėnqeshjen qesėndisėse qė i krijohej sa herė qė vinte
veten nė loje. Batuta pasuese ishte pėr mua.
- Kėshtu bėhet.
- Bėhet ēfarė?!
- Shikimi... kur ndjehesh grua.
- Kėshtu bėhet!?
-Jeni fare budallaqe,- na kish thėnė njė herė
mua dhe sė bijės.- Po tė vazhdoni kėshtu do tė mbeteni pa martuar.
Pa martuar...!!! Isha e re e doja tė mbaroja
shkollėn. E bija kish disa vite qė e kish mbaruar, ndoshta pėr tė ishte mė
urgjente. Kisha qeshur.
- Nuk ka asgjė pėr tė qeshur, mė vjen inat me
tė,- kish bėrė shenjė nga e bija.- Nuk ja thotė. Djemtė qė i vardisen nuk
i pėlqejnė, ata qė i pėlqejnė nuk ja varin. Zgjidhni dhe provokoni!.
- Si bėhet?
- Me shikim! - zėri i saj nuk linte shteg pėr
tė dyshuar se e kish seriozisht.
Me shikim!!! E kotė, as unė dhe as e bija nuk
ishim nė gjendje. Provuam nja dy herė, ashtu kot me ndonjė djalė qė na
pėlqente nė xhiron e mbrėmjes nė bulevard... kot sė koti. Edhe njė herė qė
na u duk sikur funksionoi, mezi e hoqėm qafe djalin e shkretė sepse na
zhgėnjeu sapo hapi gojėn. Pėrfundimisht na u mbush mendja se ose paraqitja
nuk pėrputhej me..., ose ishim aq terse, sa po tė qėllonte qoftė edhe njė
djalė qė nuk ja vlente mes qindra djemve nė xhiro... pikėrisht pėr tė do tė
ishim magnet...
Duke kujtuar fqinjėn time...
Fqinja ka ndėrruar jetė.
E kur e kujtoj... jam aty, shtangur, pėrpirė nga
dy sy tė magjepsur, nė njė ēast...
Ku zemra nderet nė ylberin e njė shikimi...
ku koha stepet nė harkun e njė hapi...
ku gjaku mėrmėrin ndėr deje si limfa nė gjeth
pranvere...
ku dy sy pėrgjėrohen... tė digjem, tė bėhem
shkrumb... tė tė dhurohem... tė mė dhurohesh...
nė njė ēast... klandestin...
E nė atė kohė... Kam parė me mijėra sy nė jetėn
time, tė bukur, tė mrekullueshėm, por atė forcė shikimi qė mė degdisi pėr
njė moment nė njė botė magjike, sa tė re dhe antike...
Tė re dhe antike... Si hėna, qė lind e rilind,
duke fshehur mė magjepsėsen, anėn e saj tė errėt, si errėsira e mitrės sė
gruas qė fsheh misterin e krijimit tė jetės...
Pėrse e kemi humbur atė forcė, nė ē'hap tė
kohės, nė ē'moment fatkeq tė historisė gruaja ka mohuar veten... apo ka
dashur mė shumė tė tjerėt se veten...
Sekonda qė u dukėn shekuj... Njė hap tjetėr,
arsyeja lėviz akrepėt, mbi fronin e kohės hijerėndė sundon zemrėn...
Ndoshta, sepse jemi tjetėr brez, kėrkojmė me
arsye tė drejtat e humbura duke u prirur tė pėrvetėsojmė karakteristika
mashkullore kundėr origjinalitetit tone, duke rrezikuar ta deformojmė e ta
humbim. Harrojmė se burimet e feminilitetit nuk janė mė tė vogla, por vetėm
janė tė ndryshme e nė mėnyrė tė gabuar mundohemi tė imitojmė e tė vihemi nė
garė me cilėsitė e burrave. Nga ana tjetėr... mundohemi tė jemi gra, e
tėrheqėse madje. Ndėrrojmė modelet e ngjyrat e flokėve, mė shumė zhvishemi
se vishemi si kopertinat e revistave, tė jemi tė bukura e tė dėshiruara
mundėsisht pėr sytė e tė gjithėve... si misset...
Meqė ra fjala pėr misset. Konkurset e tyre janė
tė preferuara pėr tė gjithė. Vdektė kush nuk i do misset. Njė natė qė
televizioni transmetonte njė tė tille, burri i dashur ndėrroi pa dashur
kanalin, dhe unė... qė nuk rri dot pa folur:
- Ē'bėn? Gjoja sikur nuk tė pėlqejnė?
Nė kėtė pikė, edhe se me keqardhje, i mbetej ta
linte televizorin nė atė kanal tė shtypur gabimisht. Dhe unė, qė nuk e di se
ē'mė gėnjeu mendja atė moment, pėr ta provokuar, se mbase do tė mė thoshte
ndonjė fjalė tė mirė, tė tipit: ē'janė misset para teje..:
- Do tė doje besa, nė vendin tim tė kishe
ndonjė nga ato kėtu nė shtra...
- Ma dashke tė mirėn,- mė ndėrpreu ai,- dashke
tė mė bjerė infarkt.
- Infarkt!?
- Ato tė lėnė pa frymė vetėm duke i parė nė
ekran...
Kthehem sėrish tek fqinja ime. Ku e kishte
forcėn ai shikim? Kish veshur pallto tė gjatė qė e mbulonte deri nė fund te
kėmbeve, pa tualet e krehur thjeshtė. Nuk ishte pamja forca e saj. Nga ku
buronte ai mister, nėse jo nga shpirti, nga nėnvetėdija, nga instinkti thelb
i qenies sė saj, atė qė duhet tė plotėsojė burrin si pjesė e sė tėrės, e jo
vetėm syrin e dėshirat e tij... sepse jemi krijuar jo vetėm pėr tė ekzistuar
pranė tij, as bashkė me tė, por... reciprokisht me tė...
Mundohemi t'u pėrshtatemi, duke marrė me mend se
si na duan. Vėrtet pėr tė qeshur, njė grua qė kėrkon ta shohė veten me sytė
e burrit duke mos qenė burrė, duke mos e ditur se ē'kėrkon ai nė tė
vėrtetė... e humbim pak nga pak atė magji qė na e ka dhuruar aq bujarisht
natyra e perėndia.
Fqinja ime... shikimi i saj nė njė ēast
klandestin force e magjie tė lashtė.
Fundja nuk ėshtė tregim i mirėfilltė, ėshtė Pa
titull. Mund tė shkruaj ēfarė mė bjen ndėrmend, veē tė mos bėj moral apo tė
diskutoj pėr moralitet nė kėto rreshta tė kopjuara:
Sepse jam grua... Kam mėsuar tė dashuroj. I
kam mėsuar vetes sime harmoninė, duke e kėrkuar nė caqe tė ndaluara. Kam
mėsuar se gjithshka qė dhuroj shndėrrohet nė atė qė marr nė jetėn time. Kam
mėsuar se e keqja qė bėj shndėrrohet nė dhimbjen qė duhet tė vuaj. Kam
mėsuar tė gaboj e tė ringrihem mbi gabimet e mia. Kam mėsuar se ēdo pikė e
gjakut tim, klith njė himn pėr jetėn. Sepse unė jam, sepse unė dashuroj...
sepse unė jam grua..."
( nga kėndi i gruas-shtrigė )
Mė e bukura, kemi ndryshuar dhe shijet e
burrave, tė cilėt gjuajnė me shikime mishėrimet e kopertinave tė reja tė
revistave, kėnaqėsi boshe tė ēastit nė boshllėkun e thelbėsores qė nuk e
gjejnė tek gratė e tyre.
Pėr ta mbyllur, ajo fjala Gruaja bėn shumė
ndryshime qė u bien nė sy tė gjithėve, me pėrjashtim tė burrit tė saj. Si
atė ditė qė kisha shkuar tek parukierja e prisja me padurim qė burri im i
dashur tė kthehej nė shtėpi. E kur hyri nė derė, i dola gjithė qejf pėrpara
dhe e pyeta:
- Si tė dukem?
E ai, pasi bėri sikur mė pa nga koka tek kėmbėt
mė pyeti:
- Si gjithnjė. Mos vallė ke veshur ndonjė gjė
tė re?
Pa titull...
Sepse jam grua... sepse..." nė pėrshkrimin biblik, thirrma e
burrit tė parė kur pėr herė tė parė, ka parė gruan e krijuar, ka qenė
thirrmė admirimi e magjepsjeje, e cila pėrshkon tė gjithė historinė e
njerėzimit mbi tokė."
(Papa Karol Wojtyla)
|
