Do vijė njė ditė kur ti do flasėsh, por e do prekėsh ngjyrat e
ylberit deri nė skutat e shpirtit tėnd. E pse jo!? Mos u ēudit! E vėrteta
ekziston. Ajo ndodhet midis nesh. Pse udhėton me heshtjen tėnde drejt
hapėsirės qiellore, e diēka kėrkon atje nėpėr kozmos tė fshehtat e shpirtit
! Thuaj jo, po deshe! E, pra rreth teje qėndron vala magnetike, dhe tė ka
pushtuar qėnien tėnde nė ēdo qelizė, ashtu si ngjyrat e ylberit. Kjo
sėshtė ēudia e vetvetes, ajo rrjedh nė shpirtin tonė me gjithė bukurinė e
forcėn e ngjyrave qiellore, pastaj dalėngadalė e njė e nga njė, ato ngjyra
tė ylberit shtrohen si njė qylim nė trupin tonė; na japin oksigjenin e jetės
sonė.
Pastaj, instinkti i ngjyrave tė ylberit i shtyn nė vena gjaku e
do qėndrojnė fushės shpirtėrore mbushur me petalet e luleve tė globit, ku
merr jetė jeta jonė. Sa bukur ylberi nė qiell! Sa margaritarė ngjyrash nė
shpirtin tonė njerėzor! Bota, kjo lozanjare qė ka frymėmarrje, jep gjallesa
tė shumėllojshme, por edhe unė jam pjesė e kėsaj bote tė madhe, ku lind
gėzime, dhe
, te vdekja, prapė lind jeta si mė parė me gjithė ngjyrat e
ylberit nė kozmos!? Kushdo e ndjen kėtė ngjyrim ngjyrash, tė cilat tek ne
ky gravitet kozmik jep shtysat e dimisioneve jetėsore jetės sonė.
Ne jemi thėrrmija tė vogla, sa edhe tė padukshme ndaj kėsaj bote
tė madhe,
dhe do vijė ajo ditė si re qiellore e cila shkėlqen e jep shtatė ngjyra qė
ne i quajmė ngjyra tė ylberit; ku do ndriēojnė shpirtin tonė, do japin
dritė, do japin ėmbėlsi, do buzėqeshin gėzimet tona. Ato do tė ndalin e
takojnė mua, ty, tė gjithėve do na pėrqafojnė me urimin e emėruesit tonė tė
pėrbashkėt: Jetė!
Tek ylberi e rreth tij janė kujtimet tona, janė ėndrrat
jetėdhėnse, aty qėndron e djeshmja, e sotmja, por edhe stolia e sė nesėrmes
zbukuruar me ngjyrat e ylberit qiellor. Falė Zotit, atje gjen ngrohtėsi e
qetėsi shpirti ynė!
Vrapoj drejtė liqenit shpirtėror me varkėn e ngjyrosur tė dritės
sė ylberit, e cila ecėn duke lundruar hapėsirės sė shpirtit nė pafundėsinė e
jetės. Unė ndal pak ēaste, dhe pėrqafohem me iluzionet e humbura tė dallgėve
hapėsinore, e mė thėrret ndjenja e shpirtit, e dėgjoj zėrin e ngjyrave atje
nė qiell qė ėshtė i pėrzierė me kėngėn e lejlekėve qė shtegtojnė nga njė
kontinent tek njė tjetėr. Me vete ata marrin edhe ngjyrat e ylberit, por
ngjyrat e shpirtit tim smund ti marrin dot e ti shtegtojnė, sepse ato
kanė rrėnjėt nė vendin tim, aty nga kam lindur me ato ngjyra e thėrrmija
dheu tė pavdekshme.
Kush tha se dashuritė e vėrteta fluturojnė sbashku me
fluturimin e ngjyrave tė ylberit!? Jo, ato kanė ngjyrat e aromėn e luleve,
kristalet e bardha tė borės, kėngėn e bilbilave, oshėtimėn e burimeve, por
edhe shtatė ngjyrat e ylberit tė qiellit. Tek unė, ato ngjyra janė skalitur
me daltėn e dashurisė sė shpirtit, prandaj edhe qėndron statuja mė e bukur
nė botė, sepse janė derdhur ngjyrat e ylberit e qė vezullojnė drejtė
pėrjetėsisė. i pashė atė ditė vizimet e atij ylberi atje lart nė qiell.
Vetja mu duk sikur edhe unė isha aty tek ato ngjyra, e sbashku me ato
vallėzoja vallen e jetės sime! Vrapoj, e prap vrapoj pėr ti "puthur" ato
ngjyra magjepse! Zgjata duart drejt ngjyrave tė ylberit pėr ti prekur, pėr
ti pėrqafuar, pėr tu thėnė: "Edhe unė do vij me ju". Por
ato ngjyra tė
ylberit nuk mund ti prekja dot me duar, i zgjata, e prapė i zgjata drejt
qiellit, por
! Ato ngjyra kishin lėnė gjurmėt e ngjyrave thellė nė shpirtin
tim. Atėherė kuptova se bota qėnka plot mistere, ajo paska helm e ėmbėlsi
si hoje mjalti. Prandaj, ajo duhet jetuar qė gonxhja tė ēeli vetėm frutat e
ėmbla jetėsore. Shpirti jonė duhet tė kėndojė, tė na buzėqesh me vlagun e
shpirtit, me ato ngjyra tė argjendta ylberi qiellor. Vetėm Zoti na gjykon,
si pėr mirė, ashtu edhe na largon tė keqen e shpirtit tonė. Ndalo pak
ēaste e vėshtro ylberin e ngjyrave atje lart nė qiell! Medito, o njeri i
mirė!
Dhe vjen dita tė flasėsh, tė lundrosh me yjet e ngjyrat e ylberit,
ti flasėsh ndjenjės, tė buzėqeshėsh, tė vallėzosh e tė prekėsh ngjyrat e
shpirtit qiellor.
Frekuencat e valėve tė shpirtit, gatuen me ngjyrėn e kuqe tė
ylberit e me gjakun e trupit tonė. Kam shumė pėr tė thėnė. Ato skanė fund,
por udhėtojnė nė infinit
Sytė e mi takojnė ngjyrat e ylberit qė janė atje
nė qiell, kurse pentagrami i shpirtit tim ėshtė i ngjyrosur me dashurinė
vezullimeve tė dritės sė ngjyrave tė jetės. Tek ylberi qiellor "flenė"
ėndrrat e mija. Atje janė stinėt e jetės sonė, atje ėshtė zėri im i ēiltėr,
emocioni njerėzor.
Prandaj i them ngjyrave tė ylberit: "Ejani ngjyrosni shpirtin
tim, ejani tė kėndojmė e vallėzojmė bashkė kėngėn e jetės!".
Durrės, 05.06.2015
|