VARGJE
KUPTIMPLOTA DHE MBRESĖLĖNĖSE
Pėrballė hijes sė mollės Adem Zaplluzha, Shtėpia Botuese Trend,
Prishtinė, 2016.
Dekada e
dekada emri i Adem Zaplluzhės ėshtė i pranishėm nė periodikun letrar. Vargje
tė shumta qė u ofron lexuesve me tema e motive tė ndryshme ska se si ata tė
mos i bėjė pėr vete, pavarėsisht shtresave qė u takojnė. Se vėrtetė ky poet
ėshtė shumė i pranishėm nė letrat shqipe dėshmojnė veprat e shumta letrare,
numri i tė cilave tashmė ka arritur nė 130, i cili titullohet Pėrballė
hijes sė mollės, ku janė sistemuar 53 poezi. Nga viti 2000 e deri mė
tani 2015 autori i ka shkruar 175.000 vargje, gjithsej 9.400 poezi, pra kjo
flet qartė se ky autor ėshtė shumė frytdhėnės nė krijimin e poezive. Poezitė
e kėtij vėllimi janė sistemuar nė tri cikle tė cilat brenda vetės pėrbėjnė
mozaik mendimesh e ndjenjash tė autorit, (pikėpamje poetike), duke mos u
munguar as ato filozofike. Autori Zaplluzha me pėrkushtim tė veēantė
vėshtron realitetin jetėsor tė popullit, nė kohė dhe rrethana tė ndryshme, e
qė ėshtė nxitje pėr ti shprehur ato nė vargje duke ia bėrė me dije lexuesit
mospajtimin e tij me fatin e gjendjen e mjerueshme tė popullit. Edhe cikli i
parė i kėtij vėllimi Kur i dėgjuam tė trokiturat pėrbėhet nga poezi
qė shprehin dhembjen, gjendjen e rendė ekzistenciale tė shtresės sė varfėr
tė popullit tė cilėt nuk mund tė gjejnė derė tė hapur pėr njė tė nesėrme mė
tė mirė, kur atyre sot u mungon edhe kafshata e bukės. Pra gjendje kjo qė
duhet tė trokas nė ndėrgjegjen e atyre qė janė nė krye tė vendit e qė janė
pėrgjegjėsit kryesorė pėr situatėn e kėtillė. Ky cikėl nis me poezinė
Bijtė mė tė denjė tė Kosovės, e cila ka 20 strofė (njė lloj
poeme), vargjet e sė cilės tingėllojnė dhembshėm nė mendje e zemėr tė ēdo
lexuesi. Kėshtu godasin edhe vargjet:
Ska
mbetur mė njeri tė na trokas nėpėr dyer tė mbyllura
po
largohen edhe lejlekėt e fundit
dėnesin
si kalama
drynat
prej dylli kush po i mbyll me leckat e vuajtjes
veshtė
e ofshamave prej gjėme
oiii tė
mjerėt na
Pra ėshtė
kjo tablo reale e popullit qė ka mbet nėn mėshirėn e atyre tė pamėshirė qė
sqajnė kokėn pėr shtėpitė e boshatisura, pėr dėnesjen e skamjen e popullit
tė tij. Se mjerimi e ka gojėn e madhe dhe tė pėrpinė nė ēdo ēast jete, ėshtė
dėshmia mė e fuqishme kur mijėra qytetarė tė Kosovės nga fshatra e qytete tė
saj nisen pėr nė stacionin e dhembjes duke kėrkuar hapėrim me shpresėn se
rruga pėr nė vendet e Evropės pėr ta ėshtė njė dritė jeshile pėr jetėn.
Ndėrsa ana tjetėr e braktisjes sė vendit ėshtė shqetėsim parėsor i poetit i
cili me nota mjaft prekėse poetizon:
Bijtė
mė tė denjė tė Kosovės ofshajnė nėn dhe
kujt po
ia lini atdheun
spo
mbetet kush nė kėto troje
qė tė
mbjell zambakė mbi varre
qė tia
mbyll njė ditė sytė e pėrlotur tė kėsaj toke
(fq 11).
Me tej nė
kėtė cikėl autori flet pėr tė sotmen jetime se nė flakėn e pėrditshmėrisė po
digjen faturat e njė kohe tjetėr; pėr syrgjynosjen e suflerit nė teatrin e
qytetit; pėr lehjen e fundit tė qenit nė stele, tė cilėn e kishte ndėrprerė
zėri shurdhues i plumbit; pėr trenin e ēmendur nė stacionin e tė cilit nusen
gjatė lindjes e kishin mbuluar me gazeta e foshnjėn e bekuan me pikėllim, te
poezia Po kush nuk derdhi lot atė natė.
Cikli i
dytė Pėrballė hijes sė mollės ngėrthen nė vete vargje tė
spikatura, ku lexuesi do tė njihet me gjithė atė qė na rrethon, e pėrjeton
nė periudha tė ndryshme kohore e qė tė rrėqethin mishtė e trupit ato
pėrjetime.
Kėshtu flasin
vargjet nė vijim:
Mbi
qepenat e shekullit tė kaluar
buzėqeshin afishet e tė gjitha llojeve
pasqyrat e modifikuara
premtojnė punėsim marramendės
pėr tė vazhduar mė
tej me vargjet me tė cilat mbyllet poezia si:
Edhe
nėpėr muret e mėhallėve
askush
sguxon me i lėnduar afishet
po qe
se e zėnė duke fshirė pluhurin
shtatė
ditė e net lajnė lesh nė kurrizin e tij, te
poezia I mbulonte tė gjitha fasadat e mureve.
Ndėrkaq
vargjet e mėposhtme:
Siē e
vodhėn zjarrin e shenjtė
dhe
hirin prej nesh
po
ashtu na vodhėn edhe kryqin
si dhe
ritet tona pagane
vodhėn
ēdo gjė qė patėn nevojė
e cytin autorin qė ai
tė shpalos te lexuesi gjėrat tona tė ēmueshme e tė lashta qė na i morėn
(vodhėn) tė tjerėt, kur kishin nevojė, edhe pse denbabaden ishin tonat. Se
trishtimi nuk i pėrket kėsaj gjenerate dhe asaj tė sė nesėrmes e paraqesin
vargjet si mė poshtė:
Janė
fėmijėt e yjeve qė fluturojnė nėpėr qiej
tė
tillėt sndalen nė asnjė liman
ata nė
ēdo kohė i tejkalojnė kufijtė e mundėsisė, te
poezia Tjetėr pasnesėr, ku sipas autorit ecja e tyre e
tejkalon shpejtėsinė e dritės dhe kėta nuk i mbyllin sytė para sė
vėrtetės...
Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Pėrballė hijes
sė mollės"
BIJTĖ MĖ TĖ DENJĖ TĖ KOSOVĖS
Do i zgjas duart
Pėrtej asaj ėndrre tė pa ėndėrruar
Tė cilėn kurrė nuk e pashė
Dashuria nuk ėshtė gur i murrmė
Qė mund tė bartet nė shpirt
Por njė flutur tejet delikate
Fėmijėt po na ikin
Po e lėnė atdheun nė duar tė askujt
Patėm edhe kohėra mė tė liga
Por nuk pat forcė
Qė mund tė na shkulte shpirtin
Dhe rrėnjėt tona
2.
Mbase po ikin
Pėr njė krodhe buke tė mykur
Qė ofrojnė nėpėr kampet e mjerimit
Kurse fushat tona
Dhe nuset
Po i lėmė tė shkreta
E po shndėrrohen nė djerrinė
Kah po fluturojnė
Lejlekėt e verbėr tė atdheut tim
Nė cilin stacion tė dhembjes
Do tė ndalen
Ta shuajnė etjen e ndezur
Dhe mallin e pashuar pėr atdheun
I cili plandoset nėpėr kėtė lėndinė
3.
Oiii pėr ku janė nisur lejlekėt
Po e kapėrcejnė edhe kėtė udhė
Po i lėnė varret e pėrlotura
Gjėmėn e tė cilėve ndjejnė
Thellė
I ndjejnė lotėt
Nė shpirtin e nakatosur
I ndjejnė edhe shirat
Tok me kalorėsit e nėntokės
Ska mbetur mė njeri
Tė na trokas nėpėr dyert e mbyllura
Po largohen edhe lejlekėt e fundit
Dėnesin si kalama
Drynat prej dylli
Kush po i mbyll me leckat e vuajtjes
Veshtė e ofshamave prej gjėme
Oiii tė mjerėt na
4.
Mbase edhe nėnat
Paskan filluar
Ti marrin udhėt e dynjanė nė sy
Ēfarė tė bėjnė tė mjerat
Kush do ua mbylli sytė
Djemve tė rinj
Kur shndėrrohen
Nė zogj tė kristaltė prej qirinjve
5.
Njė pemė e vjetėr
Dhe e fishkur
Aq shumė qau mbrėmė
Qau si nėnat me ngashėrim
Ende mbi gardhin e djegur
Po dėnes po ashtu njė shami e zezė
Edhe pemėt nėpėr kopshtet
E mbetura nė duar tė askujt
Filluan sėrish tė qajnė
Me lot pemėsh
Gjethet e venitura
Po ēelin disa lloje lulesh
Prej pikėllimeve tė verdha
|