Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 6 - PĖRBALLĖ  HIJES  SĖ  MOLLĖS

Shkruan: Shahbaze VISHAJ - GRAJĒEVC

      

 

PĖRBALLĖ  HIJES   SĖ  MOLLĖS

 

 

Librin e autorit Adem Zaplluzha, "Pėrballė hijes sė mollės" mund ta shkarkoni falas nė sektorin

 

 

„Literaturė“

 

 

(E falėnderojmė pėrzemėrsisht autorin)

 

 

 

 

 

 

         VARGJE KUPTIMPLOTA DHE MBRESĖLĖNĖSE

               

 

         “Pėrballė hijes sė mollės” Adem Zaplluzha, Shtėpia Botuese “Trend”, Prishtinė, 2016.

 

         Dekada e dekada emri i Adem Zaplluzhės ėshtė i pranishėm nė periodikun letrar. Vargje tė shumta qė u ofron lexuesve me tema e motive tė ndryshme s’ka se si ata tė mos i bėjė pėr vete, pavarėsisht shtresave qė u takojnė. Se vėrtetė ky poet ėshtė shumė i pranishėm nė letrat shqipe dėshmojnė veprat e shumta letrare, numri i tė cilave tashmė ka arritur nė 130, i cili titullohet “Pėrballė hijes sė mollės”, ku janė sistemuar 53 poezi. Nga viti 2000 e deri mė tani 2015 autori i ka shkruar 175.000 vargje, gjithsej 9.400 poezi, pra kjo flet qartė se ky autor ėshtė shumė frytdhėnės nė krijimin e poezive. Poezitė e kėtij vėllimi janė sistemuar nė tri cikle tė cilat brenda vetės pėrbėjnė mozaik mendimesh e ndjenjash tė autorit, (pikėpamje poetike), duke mos u munguar as ato filozofike. Autori Zaplluzha me pėrkushtim tė veēantė vėshtron realitetin jetėsor tė popullit, nė kohė dhe rrethana tė ndryshme, e qė ėshtė nxitje pėr t’i shprehur ato nė vargje duke ia bėrė me dije lexuesit mospajtimin e tij me fatin e gjendjen e mjerueshme tė popullit. Edhe cikli i parė i kėtij vėllimi “Kur i dėgjuam tė trokiturat” pėrbėhet nga poezi qė shprehin dhembjen, gjendjen e rendė ekzistenciale tė shtresės sė varfėr tė popullit tė cilėt nuk mund tė gjejnė derė tė hapur pėr njė tė nesėrme mė tė mirė, kur atyre sot u mungon edhe kafshata e bukės. Pra gjendje kjo qė duhet tė trokas nė ndėrgjegjen e atyre qė janė nė krye tė vendit e qė janė pėrgjegjėsit kryesorė pėr situatėn e kėtillė. Ky cikėl nis me poezinė “Bijtė mė tė denjė tė Kosovės”, e cila ka 20 strofė (njė lloj poeme), vargjet e sė cilės tingėllojnė dhembshėm nė mendje e zemėr tė ēdo lexuesi. Kėshtu godasin edhe vargjet:

 

         “S’ka mbetur mė njeri tė na trokas nėpėr dyer tė mbyllura

         po largohen edhe lejlekėt e fundit

         dėnesin si kalama

         drynat prej dylli kush po i mbyll me leckat e vuajtjes

         veshtė e ofshamave prej gjėme

         oiii tė mjerėt na…”

 

         Pra ėshtė kjo tablo reale e popullit qė ka mbet nėn mėshirėn e atyre tė pamėshirė qė s’qajnė kokėn pėr shtėpitė e boshatisura, pėr dėnesjen e skamjen e popullit tė tij. Se mjerimi e ka gojėn e madhe dhe tė pėrpinė nė ēdo ēast jete, ėshtė dėshmia mė e fuqishme kur mijėra qytetarė tė Kosovės nga fshatra e qytete tė saj nisen pėr nė stacionin e dhembjes duke kėrkuar hapėrim me shpresėn se rruga pėr nė vendet e Evropės pėr ta ėshtė njė dritė jeshile pėr jetėn. Ndėrsa ana tjetėr e braktisjes sė vendit ėshtė shqetėsim parėsor i poetit i cili me nota mjaft prekėse poetizon:

 

         “Bijtė mė tė denjė tė Kosovės ofshajnė nėn dhe

         kujt po ia lini atdheun

         s’po mbetet kush nė kėto troje

         qė tė mbjell zambakė mbi varre

         qė t’ia mbyll njė ditė sytė e pėrlotur tė kėsaj toke…” (fq 11).

 

         Me tej nė kėtė cikėl autori flet pėr tė sotmen jetime se nė flakėn e pėrditshmėrisė po digjen faturat e njė kohe tjetėr; pėr syrgjynosjen e suflerit nė teatrin e qytetit; pėr lehjen e fundit tė qenit nė stele, tė cilėn e kishte ndėrprerė zėri shurdhues i plumbit; pėr trenin e ēmendur nė stacionin e tė cilit nusen gjatė lindjes e kishin mbuluar me gazeta e foshnjėn e bekuan me pikėllim, te poezia “ Po kush nuk derdhi lot atė natė”.

 

         Cikli i dytė – “Pėrballė hijes sė mollės” ngėrthen nė vete vargje tė spikatura, ku lexuesi do tė njihet me gjithė atė qė na rrethon, e pėrjeton nė  periudha tė ndryshme kohore e qė tė rrėqethin mishtė e trupit ato pėrjetime.

Kėshtu flasin vargjet nė vijim:

 

         “Mbi qepenat e shekullit tė kaluar

         buzėqeshin afishet e tė gjitha llojeve

         pasqyrat e modifikuara

         premtojnė punėsim marramendės… pėr tė vazhduar mė tej me vargjet me tė cilat mbyllet poezia si:

 

         “Edhe nėpėr muret e  mėhallėve

         askush s’guxon me i lėnduar afishet

         po qe se e zėnė duke fshirė pluhurin

         shtatė ditė e net lajnė lesh nė kurrizin e tij”, te  poezia “I mbulonte tė gjitha fasadat e mureve”.

 

         Ndėrkaq vargjet e mėposhtme:

 

         “Siē e vodhėn zjarrin e shenjtė

         dhe hirin prej nesh

         po ashtu na vodhėn edhe kryqin

         si dhe ritet tona pagane

         vodhėn ēdo gjė qė patėn nevojė…” e cytin autorin qė ai tė shpalos te lexuesi gjėrat tona tė ēmueshme e tė lashta qė na i morėn (vodhėn) tė tjerėt, kur kishin nevojė, edhe pse denbabaden ishin tonat. Se trishtimi nuk i pėrket kėsaj gjenerate dhe asaj tė sė nesėrmes e paraqesin vargjet si mė poshtė:

 

          “Janė fėmijėt e yjeve qė fluturojnė nėpėr qiej

         tė tillėt s’ndalen nė asnjė liman

         ata nė ēdo kohė i tejkalojnė kufijtė e mundėsisė, te poezia “Tjetėr pasnesėr”, ku sipas autorit ecja e tyre e tejkalon shpejtėsinė e dritės dhe kėta nuk i mbyllin sytė para sė vėrtetės...

        

 

 

Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Pėrballė hijes sė mollės"

 

BIJTĖ MĖ TĖ DENJĖ TĖ KOSOVĖS

 

Do i zgjas duart

Pėrtej asaj ėndrre tė pa ėndėrruar

Tė cilėn kurrė nuk e pashė

 

Dashuria nuk ėshtė gur i murrmė

Qė mund tė bartet nė shpirt

Por njė flutur tejet delikate

 

Fėmijėt po na ikin

Po e lėnė atdheun nė duar tė askujt

Patėm edhe kohėra mė tė liga

Por nuk pat forcė

Qė mund tė na shkulte shpirtin

Dhe rrėnjėt tona

 

 

2.

 

Mbase po ikin

Pėr njė krodhe buke tė mykur

Qė ofrojnė nėpėr kampet e mjerimit

Kurse fushat tona

Dhe nuset 

Po i lėmė tė shkreta

E po shndėrrohen nė djerrinė

 

Kah po fluturojnė

Lejlekėt e verbėr tė atdheut tim

Nė cilin stacion tė dhembjes

Do tė ndalen

Ta shuajnė etjen e ndezur

Dhe mallin e pashuar pėr atdheun

I cili plandoset nėpėr kėtė lėndinė

 

 

3.

 

Oiii pėr ku janė nisur lejlekėt

Po e kapėrcejnė edhe kėtė udhė

Po i lėnė varret e pėrlotura

Gjėmėn e tė cilėve ndjejnė

Thellė

I ndjejnė lotėt

Nė shpirtin e nakatosur

I ndjejnė edhe shirat

Tok me kalorėsit e nėntokės

 

S’ka mbetur mė njeri

Tė na trokas nėpėr dyert e mbyllura

Po largohen edhe lejlekėt e fundit

Dėnesin si kalama

Drynat prej dylli

Kush po i mbyll me leckat e vuajtjes

Veshtė e ofshamave prej gjėme

Oiii tė mjerėt na

 

 

4.

 

Mbase edhe nėnat

Paskan filluar

T’i marrin udhėt e dynjanė nė sy

 

Ēfarė tė bėjnė tė mjerat

Kush do ua mbylli sytė

Djemve tė rinj

Kur shndėrrohen

Nė zogj tė kristaltė prej qirinjve

 

 

5.

 

Njė pemė e vjetėr

Dhe e fishkur

Aq shumė qau mbrėmė

Qau si nėnat me ngashėrim

Ende mbi gardhin e djegur

Po dėnes po ashtu njė shami e zezė

 

Edhe pemėt nėpėr kopshtet

E mbetura nė duar tė askujt

Filluan sėrish tė qajnė

Me lot pemėsh

Gjethet e venitura

Po ēelin disa lloje lulesh

Prej pikėllimeve tė verdha