Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 2 - “PĖR NJĖ JETĖ TĖ MIRĖ”

Shkruan: Henrik EDBERG

www.bota.al

      

“PĖR NJĖ JETĖ TĖ MIRĖ”

Kėshilla nga Mark Tueini

 

      Nėse nuk miraton veten tėnde, apo sjelljen dhe veprimet e tu, atėherė me siguri do tė vish vėrdallė gjithė ditėn me njė ndjesi parehatie. Nėse, nga ana tjetėr, e miraton veten tėnde, atėherė do tė kesh prirjen tė jesh i relaksuar si dhe tė fitosh lirinė e brendshme pėr tė bėrė mė shumė prej atyre gjėrave qė i do me tė vėrtetė.

 

 

            “Nuk ėshtė pėr t’u habitur qė e vėrteta ėshtė mė e ēuditshme se sa letėrsia. Letėrsisė i duhet qė tė ketė kuptim”

           

            “Tė jetojmė nė mėnyrė tė tillė qė, kur tė vdesim, edhe varrmihėsit t’i vijė keq”

 

            “Kur miqtė fillojnė tė tė komplimentojnė se sa i ri dukesh, kjo ėshtė njė shenjė e sigurt se po plakesh”

 

            Mund ta njihni Mark Tueinin nga disa prej librave tė tij popullorė, si Aventurat e Hakėlberri Finit apo Aventurat e Tom Sojerit. Ai ishte shkrimtar, por edhe humorist, satirist dhe lektor. Tueini njihet mirė pėr shumė prej thėnieve tė tij shpesh herė tė mbushura me humor. Ja disa prej kėshillave qė ai ka lėnė.

 

            1 .Miratoje vetveten

            “Njė njeri nuk mund tė ndihet rehat pa miratimin e vetes sė tij”


            Nėse nuk miraton veten tėnde, apo sjelljen dhe veprimet e tu, atėherė me siguri do tė vish vėrdallė gjithė ditėn me njė ndjesi parehatie. Nėse, nga ana tjetėr, e miraton veten tėnde, atėherė do tė kesh prirjen tė jesh i relaksuar si dhe tė fitosh lirinė e brendshme pėr tė bėrė mė shumė prej atyre gjėrave qė i do me tė vėrtetė.

            Tani, kjo gjė ka potencialin tė shndėrrohet nė njė pengesė tė madhe sa i pėrket zhvillimit personal. Mund tė kesh gjithė mjetet e nevojshėm pėr t’u rritur personalisht, por nė njė farė mėnyre ndien njė si rezistencė tė brendshme. Nuk shkon dot atje kudo.

            Ato qė ndesh mund tė jenė barrierat e suksesit. Ti ngre barriera nė mendjen tėnde, pėr gjėra qė mund ose nuk mund t’i meritosh. Apo barriera qė tė tregojnė se cfarė je i aftė tė bėsh. Ato mund tė tė thonė se nė tė vėrtetė nuk je lloji i personit qė mund tė bėsh atė gjė pėr tė cilėn po pėrpiqesh. Ose, edhe nėse bėn ndonjė farė pėrparimi nė drejtimin ku je nisur, mund tė fillosh tė sabotosh vetveten. Pėr ta mbajtur veten nė njė vend qė ėshtė i njohur pėr ty.
Kėshtu qė, ke nevojė t’i japėsh miratimin vetvetes dhe tė lejosh qė tė jesh personi qė dėhsiron tė jesh. Mos kėrko miratim nga tė tjerėt. Vetėm nga vetja jote. Pėr ta shembur atė barrierė tė brendshme apo pėr tė hequr dorė nga ajo tendencė sabotuese. Nuk ėshtė e lehtė kjo dhe mund tė kėrkojė kohė.


            2. Limitet e tua mund t’i kesh vetėm nė mendje

            “Mosha ėshtė njė ēėshtje e mendjes mbi rėndėsinė. Nėse nuk e vret mendjen, atėherė nuk ka rėndėsi”


            Shumė kufizime i kemi thjeshtė nė mendjen tonė. Pėr shembull, mendojmė qė njerėzit nuk do tė miratojnė sepse jemi shumė tė gjatė, shumė tė moshuar apo shumė qerosė. Por kėto janė gjėra qė kryesisht kanė rėndėsi atėherė kur ti MENDON se kanė rėndėsi. Sepse nis tė shqetėsohesh pėr atė qė njerėzit mund tė mendojnė. Dhe njerėzit shfrytėzojnė pikėrisht kėtė gjė dhe mund tė reagojnė nė mėnyra negative. Ose ti mund tė interpretosh ēdo gjė qė ata bėjnė si njė reagim negativ, pėr arsye se ke kaq shumė frikė prej njė reagimi negativ, apo sepse je kaq shumė i fokusuar brenda vetes. Ndėrkohė qė, nėse ti nuk e vret shumė mendjen, edhe njerėzit do tė kenė prirjen tė mos e vrasin kaq shumė mendjen. Dhe nėse nuk e vret mendjen, nuk do tė lejosh kėtė pjesė tė vetes tėnde tė shndėrrohet nė njė pengesė nė jetėn tėnde.

 


            3. Ēelu dhe argėtohu

            “Humori ėshtė bekimi mė i madh i njerėzimit”

            “Asgjė nuk mund t’i rezistojė sulmit tė tė qeshurės”

 

            Humori dhe e qeshura janė mjete tė mrekullueshėm. Ato mund ta shndėrrojnė ēdo situatė serioze nė diēka pėr tė qeshur. Ato mund ta pėrmirėsojnė gjendjen shpirtėrore pothuajse kudo. Dhe njė gjendje shpirtėrore mė e mirė ėshtė zakonisht njė hapėsirė mė e mirė pėr tė punuar, pėr arsye se tashmė trupi dhe mendja jote nuk janė tė mbushur me emocione negativė. Kur je mė i ēelur dhe i relaksuar, atėherė zgjidhja pėr njė situatė ėshtė shpesh herė mė e lehtė pėr t’u gjetur dhe zbatuar.


            4. Largoje zemėrimin

            “Zemėrimi ėshtė njė acid qė i bėn mė shumė dėm enės ku ndodhet se sa ēdo gjėje mbi tė cilėn derdhet”


            Nė pjesėn mė tė madhe tė kohės, zemėrimi ėshtė i pakuptimtė. Mund tė bėjė qė situatat tė dalin jashtė kontrolli. Dhe nga njė kėndvėshtrim egoist, ai ėshtė shpesh herė mė i dėmshėm pėr tė zemėruarin se sa pėr personin me tė cilin ky ėshtė i zemėruar. Kėshtu qė, edhe pse ndihesh i zemėruar me dikė pėr ditė tė tėra, kupto qė mė shumė po dėmton veten tėnde. Personi tjetėr mund tė mos jetė as i vetėdijshėm qė ti je i zemėruar me tė. Kėshtu qė, ose fol me personin dhe zgjidhe konfliktin, ose hiq dorė nga zemėrimi sa mė shpejtė tė jetė e mundur.

 

            5. Ēliroje veten nga pretendimet

            “Mos hajde vėrdallė duke thėnė qė bota tė ka borxh tė jetuarit. Bota nuk tė ka borxh asgjė. Ajo ka qenė aty para se ti tė lindje”


            Kur je i vogėl, nėna dhe babai mund tė tė japin shumė gjėra. Ndėrkohė qė rritesh, mund tė ndihesh sikur bota e ka pėr detyrė tė tė japė atė qė ti dėshiron, apo qė tė ka borxh diēka. Ky lloj mendimi mund tė shkaktojė shumė zhgėnjim dhe zemėrim nė jetėn tėnde. Sepse bota mund tė mos tė ta japė atė qė ti pret prej saj. Nga ana tjetėr, mund tė jetė nė tė njėjtėn kohė diēka ēliruese. Sepse mund tė kuptosh qė je ti qė duhet t’i japėsh formė jetės tėnde, drejt asaj qė dėshiron. Nuk je mė fėmijė, qė pret prindėrit apo botėn t’i japė diēka. Tashmė je nė vendin e shoferit. Dhe mund tė shkosh, pak a shumė, ku tė duash.


            6. Nėse merr njė udhė tė ndryshme, pėrgatitu pėr reagimet.

            “Njė njeri qė ka njė ide tė re, ėshtė njė i fiksuar, deri kur ideja rezulton e suksesshme”.


            Mendoj se kjo gjė ka shumė lidhje me vetėpėrmirėsimin. Nėse fillon tė ndryshosh, apo tė bėsh diēka tė ndryshme nga ajo qė bėn zakonisht, njerėzit mund tė kenė reagime tė ndryshėm. Disa mund tė jenė tė lumtur pėr ty. Tė tjerė bėhen indiferentė. Tė tjerėt mund tė jenė tė ēuditur, dhe reagojnė nė mėnyra negative apo shkurajuese. Shumė prej reagimeve me shumė gjasa nuk kanė tė bėjnė me ty, por me personat qė i shprehin kėta mendime dhe pėr jetėt e tyre. Mėnyra si ata ndihen pėr veten shprehet nė fjalėt qė pėrdorin dhe gjykimet qė bėjnė.
            Dhe nuk ėshtė problem. Mendoj se ka shumė gjasa qė ata nuk do tė reagojnė aq negativisht sa ti e imagjinon. Ose ndoshta, shumė shpejt ata do tė kthehen tė fokusohen tek sfidat e tyre. Kėshtu qė, ajo qė njerėzit mund tė thonė dhe mendojnė, si dhe lejimi i kėtyre qė tė tė sprapsė, mund tė jenė thjeshtė fantazi dhe barriera qė ti vetė i ndėrton nė mendjen tėnde. Mund tė zbulosh se, kur mė nė fund e kapėrcen atė pragun e brendshėm qė vetė e ke krijuar, atėherė njerėzit qė ke pėrreth nuk do tė tė qortojnė apo tė rendin me “cfurk” nė dorė pas teje. Me shumė gjasė, thjeshtė do tė tė pranojnė.


            7. Ruaje fokusin tė qėndrueshėm nė atė qė dėshiron

            “Largoji mendimet prej telasheve tė tua… pėrmes veshėve, pėrmes thembrave, apo ēfarėdolloj gjėje tjetėr qė mundesh”.


            Ajo mbi tė cilėn ti e fokuson mendjen pėrcakton se si do tė shkojnė gjėrat. Mund tė fokusohesh nė problemet e tu dhe tė zhytesh nė vuajtje dhe njė mentalitet viktime. Ose mund tė fokusohesh nė anėn pozitive tė njė situate, nė atė qė mund tė mėsosh prej njė situate, apo thjeshtė ta fokusosh mendjen nė diēka krejt tjetėr.

            Mund tė jetė normale tė “zhytesh” nė probleme dhe tė notosh nė njė det negativiteti. Por kjo ėshtė njė zgjedhje. Si dhe njė zakon i tė menduarit. Mundesh qė ta kesh refleks tė zhytesh nė probleme, nė vend qė ta rifokusosh mendjen nė diēka mė tė dobishme. Por mund tė zhvillosh edhe zakonin e tė mėsuarit qė tė marrėsh gjithnjė e mė shumė kontrollin se ku e vendos fokusin.


            8. Mos u fokuso aq shumė pėr ta bėrė veten tė ndihesh mirė

            “Mėnyra mė e mirė pėr tė ngritur humorin tėnd ėshtė tė pėrpiqesh tė ngresh humorin e dikujt tjetėr”.


            Mund tė jetė njė kėshillė jo shumė e besueshme. Por, njė prej mėnyrave mė tė mira qė tė ndihesh mirė me vetveten ėshtė tė bėsh dikė tjetėr tė ndihet mirė, apo ta ndihmosh nė njė farė mėnyre. Kjo ėshtė njė mėnyrė shumė e mirė pėr t’i parė gjėrat, pėr tė krijuar njė spirale pozitiviteti dhe shkėmbimi vlerash mes njerėzve. Ti ndihmon dikė dhe tė dy ndiheni mirė. Personi qė ndihmove ndihet i prirur tė tė ndihmojė mė vonė, pėrderisa njerėzit kanė prirjen tė jenė reciprokė. E kėshtu tė dy ndiheni mė mirė dhe ndihmoni njėri-tjetrin. Kėto ndjenja pozitive janė ngjitėse tek tė tjerėt e kėshtu mund tė pėrfundosh duke i bėrė dhe ata tė ndihen mė mirė. E kėshtu ndihma qė more mund tė tė frymėzojė tė shkosh e tė ndihmosh dikė tjetėr. Kėshtu spiralja e pozitivitetit vazhdon.

 

            9. Bėj atė qė do tė bėsh

            “Pas 20 vjetėsh do tė jesh mė i zhgėnjyer me gjėrat qė nuk ke bėrė, se sa prej gjėrave qė ke bėrė. Kėshtu qė, “hiqe litarin”. Lundro larg prej portit tė sigurt. Kap erėn pėr velat e anijes tėnde. Eksploro. Endėrro. Zbulo”.


            Kėshillė e mrekullueshme. Dhe kėsaj vėrtetė qė nuk ke shumė pėr t’i shtuar. Ndoshta duhet shkruajtur dhe mbajtur si kujtesė e pėrditshme… pėr atė qė je nė gjendje tė bėsh nė jetėn tėnde.

 

/PositivityBlog/