Ishte data 19 korrik 2012, kur unė prezantohem pėr herė tė parė
fizikisht me kėngėtarin Tetovar Azir Aziri nė plazhin e Durrėsit. Dielli
pėrvėlues i korrikut tė thoshte mirėseardhjen pranė bregut tė detit
Adriatik. Plazhi ishte i tejmbushur me pushues qė vinin nga Kosova,
Maqedonia, Mali i Zi. Por nuk mungojnė tė vinė edhe nga Italia, Zvicra,
Greqia,Vjena, deri nga Amerika. Shqiptarėt ulen nė Sofrėn e bregut tė
detit tė tyre me mallin pėr Atdheun.
Buzėqeshje diellore! Pėrkėdhelje valėsh deti
! Fjalėt e bisedat
e njerėzve rrjedhin lirshėm. Vendin kryesor tė bisedave e ka zėnė 100
vjetori i Shpalljes sė Pavarėsisė.
Bisedat e pushuesve pėrqafohen me valėt e detit e rrezet
diellore. Fėmijėt me zėrin e tyre tė ėmbėl e me lodrat buzė detit,
gumėzhijnė si bletėt nė koshere e freskohen me ujėt e kripur tė detit. Njė
vogėlush me sy tė kaltėr, i buzėqesh qė nga shazlloni valės sė detit.
Edhe unė eci pėr gjatė bregut tė detit. Aty ,diku nė njė
shazllon ishin ulur dy tė moshuar.
-Hej, djalo -u dėgjua njė zė. Ndalova hapin. Vėshtrimin e treta
aty nga erdhi ai zė me tinguj tė ėmbėl, por edhe dashamirės.
-Eja, eja, -po munde ulu kėtu nė shazllon! Si bėnė vend edhe pėr
mua, prapė mu lut qė tė pushoja pak aty sbashku me ta. Nuk e zgjata mė.
-E pse jo, ore mik! Kush tė respekton me bardhėsinė e shpirtit e
tė zemrės, sofra e bujarisė ėshtė plotė. Mė e madhja sofėr qėndron brenda
shpirtit! Kėto ishin fjalėt e mija
.
Tė dy tė moshuarit u ngritėn nė shenjė respekti nė kėmbė. Fytyra
dhe sytė u ndritnin nga ky takim. U pėrqafuam sikur tė kishim vite pa u
takuar! Nganjėherė,rastėsia tė mrekullon. Si zumė vend poshtė ēadrės,biseda
mori rrugėn e kujtimeve nėpėr vite. Nga goja e kėngėtarit Azir Aziri nga
Tetova, fjalėt rridhnin tė pastra si ujėt e liqenit tė Ohrit. Ēfleton disa
faqe libri dhe sytė i lotojnė. Mori frymė thellė e tha:
-E dua librin si fėmijėt, por kėngėn e kam mjaltin e zemrės
sime!
-Pse kėndon !? -ndėrhyra unė nė bisedė dhe e vėshtrova drejt e
nė sy.
-Po, po - mu pėrgjigjėn aty pėr aty qė tė dy bashkėshortėt.
Pastaj shtoi kėto fjalė: Qė kur isha i vogėl kėndoja nėpėr parmakėt e
urave tė qytetit, por edhe nėpėr rrugicat. Sa dhe shokėt mė thėrrisnin Eja
bilbil i malit!. Meqenėse regjimi i asaj kohe nuk na lejonte tė mėsonim
gjuhėn shqipe, ai regjim na serviste gjuhėn e tij Serbokroatishte nė
shkolla. Kėrkonte me ēdo kusht qė tė mos mėsonim dhe kėndonim nė gjuhėn tonė
Shqipe. Por, fshehuazi ne lexonim libra artistik dhe historik pėr tė mėsuar
shkronjat dhe kulturėn tonė. Kėshtu, me lehtėsimin e disa kufizimeve pėr
artin dhe kulturėn midis shtetit ish Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, Azir Aziri
filloi tė kėndonte nė gjuhėn e bukur Shqipe .Kur kėndonte nėpėr skenat e
kėngėve folklorike nė gjuhėn shqipe nė Maqedoni nė vitet 1970-1973, ndizej
salla si gurėt e meteorit nė qiellin e kaltėr shpirtėror shqiptar.
Kėngėt qė kėndonte dhe kėndon edhe sot Azir Aziri nga Tetova,
kanė taban e motiv popullor tė gatuar me patriotizėm historik e
Atdhedashuri. Ishin vitet 1980, ku zėri i tij gjėmonte e shkreptinte si
dritė rrufeje nėpėr skenat e festivaleve folklorike,jo vetėm nė Maqedoni,
por edhe nė shtetin amė Shqipėri. Kėngėtari Azir Aziri nė kėto vite i kėndon
Heroit tė Popullit Bajram Currit, apo Nė grykė tė Kaēanikut, tė cilat u
bėnė pjesė e jetės sonė pėr gjithė shqiptarėt qė jetonin e punonin kudo
nėpėr botė. Kėngėt e Azir Aziri janė mbjellė nė shpirtin e ēdo shqiptari.
Vitet ikin, por zėri i Azirit ėshtė akoma i kthjellėt nga ku edhe ia merr
kėngės edhe kėtu nėn ēadrėn diellore!
Kujton ato vite rinore
lotėt i
bashkon me tingujt e kėngės! Mall e nostalgji pėr tė shkuarėn!... Nė vitin
1999-ės, me rastin e 30 vjetorit tė daljes nė skenėn e kėngės nėpėr
festival, i kėndon Ismail Qemalit dhe Flamurit Kuq e Zi. Biseda rrjedh si
lumi Drin.Ajo nuk ndalet, por udhėton nė labirinthet e saj me kujtimet qė
mban brenda gjoksit eshtėror.
Ai kujton shoqet e shokėt kėngėtarė edhe nga Shqipėria.Si:
Vėllezėrit Myzyri nga Elbasani, Qemal Kėrtusha, Fitnete Rexha, Fatime
Sokoli, Naim Kėrēuku, Fatma Zyberi, Shyqyri Alushi, Mehdi Zena, Artisten e
Popullit, Vaēe Zela e shumė tė tjerė qė kanė lėnė gjurmė nė kulturėn
Shqiptare.
Kujtimet fluturojnė nė Lezhėn e Besėlidhjes, ku Aziri ka fiksuar
veten dhe shokėt pranė varrit tė Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kstriot
(Skėnderbeu) me njė foto bardhė e zi. Kujtimet skanė tė mbaruar sa dhe vetė
kėngėt qė ka kėnduar e kėndon populli ynė.
E shoqja Imbrane Aziri ėshtė me profesion farmaciste. Por,
plagėt e shpirtit ti shėron vetėm kėnga, - na thotė Aziri. Familja e Azir
Azirit nga Tetova ėshtė sa atdhetare e intelektuale. Edhe fėmijėt kanė marrė
profesion. Adriani, djali i tyre merr rrugėn e artit e bėhet aktor me famėnė
pėr skenat e teatrit dhe filmave, nga ku ka marrė e ēmime. Ndėrsa e bija
Anita Aziri mėsuese pėr muzikė. Sa bukur ėshtė ndėrthurur kėnga, aktori,
muzika, dhe sė fundi medikamenti shėrues; tingulli qė shėron plagė, tingulli
qė jepė jetė, kėnga qė jeton mė gjatė se shkėmbi!.
Meditim: Tetova, kėnga ime!
Edhe ne ju urojmė shėndet e jetė familjarisht kėsaj familje
intelektuale tė kėngėtarit Azir Aziri nga Tetova. Ndoshta, nesėr do takohemi
pėr tė shkruar edhe tė pathėnat nė tė tjera shkrime.
Shėnim: Shkrimin po e ribotojmė, faleminderit lexues tė dashur!
Durrės, gusht 2016.
|