Pėrndritja paraqet tė arriturat mė kulminante tė
njeriut. Virtytet themelore tė njeriut tė pėrndritur janė:
-
tė realizuarit e ideve humane, tė cilave ai plotėsisht u ėshtė
pėrkushtuar;
-
tė arriturit e funksionimit tė pėrkryer tė organizimit tė tij e
veēanėrisht tė sistemit nervor dhe
-
tė arriturit e fuqive supreme paranormale.
Procesi i pėrndritjes, natyrisht, sjell me vete
ndryshime qė nuk mund tė pėrshkruhen e as tė ėndėrrohen nga njeriu i
zakonshėm. Ėshtė e nevojshme qė disa ndryshime themelore ti vemė nė dukje.
Ndryshimet themelore janė: ndryshimet fizike, psikike, tė fuqive paranormale
dhe tė fuqive normale.
Ndryshimet fizike nė njeriun e pėrndritur para
sė gjithash manifestohen me pėrtėritje tė mbarė organizmit: ai rinohet,
vitalizohet, ėshtė adaptibil nė kushte tė ndryshme atmosferike etj.
Ndryshime tė mėdha manifestohen nė natyrėn
psikike. I pėrndrituri bėhet indiferent pėr shumė gjėra tė cilat mė parė e
kanė nevrikosur, brengosur, shqetėsuar. Kjo gjendje nuk ėshtė pasojė e
mosinteresimit tė tij, por me tė vėrtetė ėshtė rritje e mundėsisė pėr tė
vėrejtur burimin e shqetėsimit, edhe kur ai ėshtė joreal, dhe tė mos
preokupohet me to. Nė tė vėrtet ky zvogėlim i brengosjes dhe preokupimit
rreth shqetėsimeve joreale rezulton me njė gjendje tė qetėsuar e tė lumtur,
tė pėrmbushur e tė realizuar. Kjo gjendje e krijuar ėshtė karakteristikė e
gjendjes sė tij permanente psikike. Kėsaj gjendje i ndihmon edhe mungesa e
befasive, sepse tė gjitha situatat paraprakisht i parashikon. Vlera e
veēantė e gjendjes sė kėtillė ėshtė qetėsia, kėnaqėsia e heshtur, ndikimi i
madh pozitiv nė rrethin e tij.
Te njeriu i pėrndritur gjithsesi ndryshime mė
spektakulare bėhen me ngritjen e fuqive paranormale. Befasishėm, pothuaj
brenda natės, pėr tė gjithė ato qė ka ditur se ekzistojnė, qė i ka
dėshiruar, qė kanė qenė ėndėrr e tij, menjėherėsh realizohen. Arrin deri te
njė shkallė shumė e zhvilluar e ndjenjave tė perceptimit, deri te
parashikimi i ngjarjeve nga e kaluara apo e ardhmja, deri te identifikimi i
saktė rreth llojit tė sėmundjes tek i sėmuri, deri te shkaktari i tyre, si
dhe mėnyra e shėrimit tė tyre.
Zhvillohet mundėsia pėr tė mbajtur kontakt me
QENIE SPIRITUALE qė janė burim i njohurive dhe urtėsive shumė tė mėdha.
Njeriu i pėrndritur ka shkallė shumė tė lartė tė
mundėsive normale. Praktikisht nuk ka gjėra tė paqarta, duke filluar qė nga
funksionimi i organizmit tė njeriut; ėshtė njohės i natyrės sė karaktereve
dhe sjelljeve tė njerėzve; ka aftėsi tė tė ndikuarit nė masė; dallohet me
pjesėmarrjen sugjestive pėr tė siguruar paqe e tolerancė ndėrmjet njerėzve;
i orienton njerėzit nga Gjithė krijuesi si parakusht qė nė njeriun tė
vendoset ekuilibri i pėrgjithshėm; homogjenizon masat si parakusht pėr tė
mbizotėruar nė mes popujve e shteteve paqja dhe harmonia. Me fjalė tė tjera,
njeriu i pėrndritur e tėrheq njerėzimin kah DRITA E GJITHĖKRIJUESIT, ngase
ai ėshtė i udhėzuar nga drita e Gjithėkrijuesit.
Me sa e kuptojmė Gazaliun, ai kėto i shpjegon nė
kėtė mėnyrė: zemrat e tė pėrndriturve janė tė ndriēuara nė atė masė sa qė
kanė aftėsi ti njohin ēėshtjet e fshehtėsive hyjnore nė esencė, saktėsisht
dhe drejtė, ngase zemra e tyre ka njė dritare qė ēelet nė botėn e padukshme
tė shpirtrave. Kjo dritare, qė ēelet nė botėn e padukshme tė shpirtrave,
hapet dhe njeriu e parashikon tė ardhmen. Njerėzit e tillė arrijnė shkallė
tė lartė tė fuqisė sė vullnetit tė mirė dhe kontrollojnė dhe e zotėrojnė
trupin e tyre, shėndetin e tyre tė mirė. Kur tė arrijnė shkallėn e lartė tė
fuqisė sė vullnetit tė mirė, ata kontrollojnė dhe ndikojnė nė shėndetin e
mirė tė tė tjerėve. Po deshėn kėta njerėz qė njė i sėmurė tė shėrohet, ai
edhe do shėrohet. Dituritė, tė cilat njerėzit e zakonshėm i marrin me
sakrifica e mundime, duke shpenzuar kohėn, tė pėrndriturit i vjen vetvetiu.
|