Kurrė nuk duhet gjykuar gruan, viktimė e dhunės familjare pėrse
nuk ėshtė larguar nga dhunuesi. Dhunuesit janė manipulator tė mėdhenj tė
cilėt nė mėnyrė perfide ia shpėrlajnė trurin, dhe mandej bėjnė ēfarė tė
duan.
Pyetjen tė cilėn gati ēdo grua qė ėshtė viktimė e dhunės pyet:
Pėrse unė ende po vazhdoj tė jetojė me tė? Njerėzit e tjerė kėtė nuk e
kuptojnė. Por nuk e kuptojnė edhe vet viktimat. Psikologu Robert Laj Liftone
ka hulumtuar kėtė cikėl tė shpėlarjes sė trurit tė viktimave tė dhunės
familjare. Taktika tė cilėn dhunuesit e pėrdorin ėshtė shumė e ngjashme me
atė qė e pėrdorin tek tė robėrit e luftės apo edhe tek ithtarėt e kultit.
Kjo ndodh gradualisht dhe ja se si duket:
1. SULMON IDENTITETIN E SAJ
Kur dikush pėrpiqet tė kontrollojė personin tjetėr, atėherė
fillon sulmi mbi identitetin personal tė vetvetes. Fillon viktimės ti thotė
fjalė tė llojit tė kėtillė: Ti je kurvė. Ti je e pavlerė. Nuk je nėnė e
mirė. Je e shėmtuar, askush ty nuk tė do.
Sulmet e kėtilla pėrsėriten me ditė, me javė, me muaj, e shpesh
edhe me vite. Si rezultat i kėsaj, viktima bėhet e ēorientuar, e habitur dhe
fillon tė dyshojė nė gjithė atė qė ka besuar se ėshtė e vėrtetė. Nė fund e
pranon atė bindje tė imponuar.
Ideja e shpėlarjes sė trurit ėshtė tė shkatėrrojė identitetin e
vjetėr dhe tė ndėrrojė me identitet tė ri, me identitet qė ėshtė nė pajtim
me bindjet, vlerėsimet dhe idetė e manipulatorit. Pasoja e sulmit mbi
identitetin mund tė zgjasin shumė kohė pasi viktima tė mos jetė e ekspozuar
situatės sė dhunshme.
2. VENDOSJA E FAJSISĖ
Fajėsia ėshtė teknikė e mire pėr tė kontrolluar mendjen dhe
vendoset nė mėnyra tė ndryshme. Dhunuesi e kritikon viktimėn pėr ēfarėdo
qoftė faji, tė vogėl, tė madh, shpesh edhe pa kurrfarė arsye.
Ky ėshtė faji yt.
Mė ke detyruar tė bėj kėtė.
Dhunuesi do tė marrė nė shenjė njė gabim tė vogėl dhe
maksimalisht do ta rrisė. Do ta bartė pėrgjegjėsinė pėr gabimet e veta tek
viktima apo i arsyeton sjelljet e veta me fajin e viktimės.
Tė mos mė kishe pyetur, nuk do tė kisha goditur.
Dhunuesi tek viktima do tė mbjell ndjenjėn e fajėsisė pėr shkak
se nuk pajtohet me tė apo nuk e plotėson pritshmėrinė e tij tė madhe. Mund
ta bindė viktimin se ajo e meriton atė qė ndodh.
Pas sulmit nė identitet, kritika e pėrhershme rezulton me atė se
viktima fillon tė besojė se dėnimi dhe dhunimi ėshtė i arsyeshėm. Fajėsia
lehtė mund tė shndėrrohet nė turp kur pėrvetėsohet. Krijimi i ndjenjės sė
fajėsisė, nėnēmimit dhe turpit e shkatėrron vetėbesimin.
Viktima fillon gjithė kohėn tė ndihet fajtore pėr krejt ēfarė
bėnė apo flet gabim. Kur turpėrohet, viktima mė nuk ndihet keq pėr gjėrat
qė i ka bėrė, fillon tė ndihet keq sepse mendon se ajo ėshtė person i keq.

3. TRADHĖTIA E VETVETES
Njėherė kur viktima vėrshohet nga fajėsia dhe turpi. fillon ti
braktisė nevojat e veta dhe tė vendos nė dėm tė mirėqenies personale.
Viktima e dhunės e ndėrprenė komunikimin me familjen dhe miqtė e saj, dhe
atėherė fillon izolimi dhunuesi konsideron se familja dhe miqtė janė
kėrcėnim pėr marrėdhėnien e tyre. Madje edhe do i fajėsojnė pėr problemet e
tyre qė kanė nė lidhje. Viktima e tradhton besimin personale qė e ka pasur
tek njerėzit nga tė cilėt e ka ndjerė lojalitetin, e kjo tek viktima e rritė
turpin dhe fajėsinė, dhe nė fund i rrėnohet vetėbesimi dhe i ērregullohet
vetėdija mbi vetveten. E gjithė kjo rezulton me atė qė viktima bėhet edhe mė
e izoluar dhe shumė e mė shumė e varur nga dhunuesi.
4. PIKA THYESE
Nė kėtė moment viktima mė nuk njihet, nuk e di se kush ėshtė.
Ndoshta e ka humbur kontaktin me realitetin. Kėtu bėhet fjalė pėr teknikėn e
ēmendjes tė cilėn dhunuesi e pėrdorė pėr tė ēuar viktimėn matanė murit.
Kjo ėshtė pėrpjekja e njė personi pėr ta fshirė realitetin e tjetrit person.
Pėr shembull, me kėto fjalė:
Ti je e ēmendur, kjo nuk ka ndodhur kurrė!
Po trillon, kjo ėshtė vetėm nė kokėn tėnde!
Je paranojake!
Viktima ėshtė e habitur dhe ēorientuar nga ēmenduria dhe mbushja
e trurit tė saj me versionin e shtrembėruar tė realitetit. Viktima shpesh e
pye veten dhe mendon se ėshtė e ēmendur, apo ndihet e depresionuar, e
traumatizuar dhe e ankthshme, por, gjithashtu, paraqiten edhe simptomat e
tjerė emocional dhe fizik negative sikurse pagjumėsia dhe paranoja.
Disa kėtė e quajnė thyerje nervore. Thurja nervore ėshtė
pasojė e plogėshtisė dhe lodhjes sė gjatė qė ka rrjedhė nga vėshtirėsia
ekstreme. Vėshtirėsia enorme, depresioni dhe stresi ēojnė tek ndjenja e
pashpresisė dhe plogėshtia absolute.
Aftėsia e viktimės qė nė kėtė fazė tė mendojė dhe gjykojė
seriozisht ėshtė e kėrcėnuar. Bėhetė pėrkohėsisht e paaftė tė funksionojė
normalisht nė jetėn e pėrditshme.
5. RASTET LEHTĖSUESE
Pikėrisht kur viktima thuajse mė asgjė nuk mund tė durojė,
dhunuesi bėhet mė i butė dhe i afron ēaste tė shkurta tė mirėsjelljes.
Atėherė, nė majėn e dhunimit psikologjik, viktima ndjen falėnderim tė thellė
pėr ato pak grimca qė i fiton, e shtrirja e kėtij falėnderimi ėshtė
hiperbolikisht jo reale.
Pasi qė perceptimi i viktimės ėshtė i ērregulluar, njė veprim i
vogėl i mirėsjelljes ndryshon emocionet e saj nė lehtėsim, kėshtu qė krijon
ndjenjėn e adhurimit. Pasi qė potezat e tillė tė dhunuesit janė shumė tė
rrallė, reagimet nė kėtė janė tė stėrmadhuara.
Ato qė viktima merr nga dhunuesi nė ato moment janė pėr
shembull: njė gotė me ujė, njė pėrqafin apo njė kompliment. Kjo mund tė ēojė
deri tek krijimi i shpresės sė rreme dhe tek viktima krijon ndjenjėn e
pėrgjegjėsisė qė tė bėhet tani e tutje edhe mė e mire, tė pėrpiqet edhe mė
shumė, dhe e gjithė kjo se momentet e tilla tė mirėsjelljes do tė bėhen mė
tė shpeshta.
Kėto reagime tė paparishikuara janė tė dėmshme pėr mirėqenien
mendore, vetėbesim dhe vetėrespekt, Dhunuesi njė ditė mund tė jetė i tillė
ditėn tjetėr plotėsisht i ndryshėm. Ky paparashikim shkakton sasi tė madhe
tė stresit dhe vėshtirėsisė.
6. PRANIMI I DHUNSHĖM
Viktima ėshtė aq falėnderuese pėr njė gjest tė vogėl tė
mirėsjelljes nė mes periudhės sė dhunimit dhe manipulimit saqė fillon tė
pajtohet me kritikat. Pėr tė parėn herė nė procesin e shpėrlarjes sė trurit
viktima ballafaqohet me njė kontrast tė fortė nė mes kritikės sė ashpėr dhe
dhunimit, dhe nė anėn tjetėr tė njė ndjenje lehtėsimi.
Nė kėto moment viktima e shikon veten dhe mundohet tė gjejė ato
pjesė tė liga nė vete dhe mundohet ti largojė nga ēdo pjesė e qenies sė
saj. Kjo drejtpėrdrejtė ēon deri tek krijimi i identiteti tė ri. Viktima
fillon ti pranojė ato vlerėsime tė cilat dhunuesi ia ka mbjellur. Nė kėtė
moment viktima ėshtė e gatshme tė mos tregoj asgjė dhe tė hesht, e krejt me
shpresė se pėrsėri mund ti pėrjetojė ato ēaste tė shkurta tė mirėsjelljes.
7. ORIENTIMI I FAJSISĖ
Viktima nuk di se ēfarė ka bėrė gabim, vetėm e di se ėshtė
fajtore. Fillon tė ndjejė fajėsinė pėr atė se kush ėshtė dhe pėr bindjet qė
i ka pasur. Kjo krijon boshllėk dhe shans qė dhunuesi edhe mė shumė tė
forcojė ndjenjėn e imponuar tė fajėsisė pėr tė gjitha qė ai i mendon.
Viktima krijon bindjen se sistemi i saj i vlerėsimit ėshtė ajo
qė krijon problem aq mė tepėr e pranon mėnyrėn e tė menduarit tė
dhunuesit, dhe turpėrohet edhe mė shumė se kush ėshtė ajo me tė vėrtetė. Nė
esencė, kjo ėshtė periudha kur viktima fillon tė pranojė mėnyrėn e re tė tė
menduarit dhe tė abstenojė nga e vjetra.
8. MOHIMI I PLOTĖ I IDENTITETIT
Nė kėtė faze viktima ėshtė bėrė e vetėdijshme se nuk ėshtė aq e
keqe, por sistemi i vlerėsimit ėshtė shumė i keq, e nga kjo mund tė nxirret
nė atė mėnyrė qė plotėsisht tė ndryshojė sistemin. Fillon ta pranojė se ai
sistem i vlerėsimit ka qenė i keq dhe njerėzit qė kanė qenė aty gjithashtu
kanė qenė tė kėqij. Pas pranimit tė plotė, procesi i mohimit tė identitet tė
vjetėr pėrfundon. Tani dhunuesi ofron identitet tė ri.
Duhet pasur parasysh se dhunimi mund tė jetė i suksesshėm vetėm
nėse ndodh nė heshtje. Nėse gjendeni nė kėtė situate, sa mė shpejt kėrkoni
ndihmė. Mos heshtni, bisedoni me dike pėr kėtė, mos i mbani tė gjitha ato
ndjenja tė kėqija ne vete. Mė sė vėshtiri ėshtė tė bėni hapin e pare, por mė
vonė do tė krenoheni me veten.
Nuk keni arsye tė turpėroheni arsye pėr turp duhet tė ketė
vetėm ai qė ju dhunon. Dhe mos harroni, tė gjithė njerėzit janė njėjtė tė
vlefshėm dhe askush, ama bash askush nuk tė drejtė tju bind se jeni tė
pavlerė dhe tju poshtėrojė, tju shkaktojė dhimbje fizike dhe emocionale.
|