Njė puhizė e lehtė nė orėt e vona tė kėsaj mbrėmje, kur po
lėvizja pėrmes uzinės, ma freskoi shpirtin dhe trupin e bashkė me kėtė
freski unė ndjeva edhe shkėlqimin (edhe pse vagėllues) tė rrezeve tė artė tė
hėnės - rreze qė shpėrthenin butėsisht errėsirėn dhe mė shoqėronin duke mė
falur pak ngrohtėsi hyjnore. Te porta dalėse, ndalova pėr njė ēast! Aroma e
kėndshme e trėndafilave me ngjyra tė lloj-llojshme, qė po shpėrndahej anė e
mbanė asaj hapėsire, mė dehu si magjia.
E kėputa, pas shumė vitesh, njė gonxhe trėndafili qė sapo i
kishte hapur petalet dhe nga brendia e saj gufonte ajo aromė e mrekullueshme
qė ta joshte dhe relaksonte shpirtin pas kėtij turni tė stėrzgjatur tė
pasdites. Dhe gjersa e mbaja nė duar, nėpėr ekranin e memories sime kalonin
sekuenca tė ndryshme tė pjesėve tė jetės... por tė atyre mė ngjyrat mė tė
bukura, nga ēastet mė tė gėzuarat, qė asokohe i sillnin shpirtit dhe qenies
sime aq shumė kėnaqėsi sa qė e lumturonin atė pafundėsisht.
Sonte nuk e kėputa pėr tia dėrguar ndokujt! Jo, nuk e meriton
askush kėtu njė dhuratė tė tillė! Shpirti i ēiltėr i asaj qė dikur ia
dėrgoja, tashmė ėshtė kthyer nė njė yll pėrplot shkėlqim, qė i bėnė shoqėri
hėnės pėr ti falur pakės rreze ngrohtėsia qenies sime. Sonte e kėputa pėr
ti sjellė pakės aromė gėzimi zemrės sė pėrvuajtur...
Qėndrova aty, bashkė me kujtimet por edhe me mallin, pėr ca
ēaste! Eeeh ēastet! Kisha lexuar diku njė thėnie: Jeta nuk matet me
sekonda, por me ēaste - ēaste qė mbesin nė pėrjetėsi. Dhe ėshtė
shumė e vėrtetė se janė ēastet ato qė siglohen pėrjetėsisht nė memorien
tonė, e jo sekondat, qė me ēdo tik-tak tė tyre na grabisin njė pjesė tė
kėsaj dhurate kaq tė ēmuar, tė quajtur jetė... e as minutat, as orėt qė ikin
pėr tė mos u kthyer kurrė mė! Epo: a ka mė mirė se sa njeriu tė pėrjetoj
ēaste tė kėndshme, ēaste qė mbesin nė pėrjetėsi?
Pjesė nga libri Pėrsiatje imagjinare
|