Qė prej kur ka njerėz mbi tokė, ka ekzistuar
shqetėsimi dhe pėrpjekja pėr nxėnje qė objekt ka pasur shėrimin e
sėmundjeve.
Nė shumė mijėvjeēarė tė historisė njerėzore,
njeriu pėrherė ėshtė rikthyer nė metodat shėruese tė cilat zbusin vuajtjen
ose e pėrshpejtojnė shėrimin e trupit. Le tė mendojmė paksa tashti se ka na
ka arritur deri nė ditėt tona dhe ēka shfrytėzojmė prej kėsaj trashėgimie nė
mjekėsinė tone dhe kėshtu do tė vinim shpejt te fakti se, gati tė gjitha
metodat shėruese, qė janė gjetur para jo mė shumė se njėqind e pesėdhjetė
vjetėve, tashti pėrdoren, respektivisht aplikohen vetėm nė tė ashtuquajturėn
mjekėsi popullore. Vėzhguesi kritik, ky tėhuajsim i asaj trashėgimie, qė ne
nuk mund ti shmangemi, nė kohėn e Gėtes ose tė njė Albertus Magnus-it ėshtė
mėsuar dhe ka pas efekte, posaēėrisht nė mjekėsi, sipas Nitenit, ato metoda
pra, kanė populluar botėn. Pėrkundrazi, ne sot jemi krenarė pėr atė se,
p.sh. njė Hypokrat, njė Avicen ose njė Paracelsus i konsiderojmė si etėrit e
mjekėsisė sonė.
I vetmi dallim nė mes mjekėve, qė kanė jetuar
nė periudhėn qė para njėqind e pesėdhjetė vjetėve ka shėnuar fundin e njė
epoke dhe asaj qė ka pasuar tė jetojė mjekėsia, ėshtė se, njė prej detyrave
tė saj kryesore ėshtė konsideruar fakti se atėbotė pėrpjekjet janė
pėrqendruar nė drejtim tė atillė, qė trupin e sėmurė ta nxisin pėr shėrim tė
vetvetes. Ne, mjekėt e epokės sė re, trajtojmė insistimin pėr nxitjen e
organizmit pėr vetėshėrim tė Njeriut kybernetik, si tė dorės sė dytė dhe
provojmė, me ndihmėn e mjeteve tona teknike, mundėsitė qė afrojnė ato, dhe
sipas parafytyrimeve tona tė promovojmė Rend tė ri. Me kėtė rast
tejkalojmė, sidoqoftė, faktin se edhe sot e kėsaj dite ne kėshtu atakojmė
proceset e shtjellės, qė brenda sekondit nė ēdo qelizė tė trupit, lirojnė
diku miliona bit informata. Kėto njėsi informatash pasojnė dhe definojnė
shtigje tė tėra lumenjsh dhe nuk shtillen sa hap e mbyll sytė.
Tė vetmet atome, tė cilat pėrmes fuqive
ndėrlidhėse elektronike mbahen fort me njėra tjetrėn, kėtu pėr ēdo sekondė
bėjnė nga mė se 10 - 11 lėvizje ndėrvarėsie (kolezioni), respektivisht ato
provojnė qė tė vallėzojnė me njėra-tjetrėn prej mė se 10 10 frekuencash.
Kjo ngjet me njė shpejtėsi tė atillė qė i pėrgjigjet diku 2,5 MACH. Vetėm
prodhimi I antitrupthave bivalent nė njė tė vetmin Lymfocit B ėshtė po aq e
madhe, pothuajse nė pėrmasat e monstruozitetit, sa njeriu ėshtė vėshtirė ta
paramendoj. Brenda taktit prej 90 sekondash nė pothuajse 10 milion ribosome,
krijohet nga njė antitrupth, me ēka secila ribosome zgjedh 100 acide tė
aminit dhe i ndėrlidhė me njėri tjetrin. Ndėrkaq pėr sa i takon paraqitjes
sė organeve si tėrėsi, kėshtu do tė duhej tė parafytyrohej, sikur
njėkohėsisht mė se 3 milion elektricist ēdo 10 sekonda ta pėrmbyllin
ngritjen e njė shtylleje elektrike dhe kėshtu tė veprojnė pa ndėrprerė plot
10 vjet, pėr tė arritur ndėrlidhjen e neuraleve tė njė truri.
Jo pa tė drejtė supozojnė herė-herė disa prej
shkencėtarėve se, mjekėsia nė parim provon qė, nė njė kompjuter tė riparoj
me njė tė goditur ēekani tė riparojė kompjuterin.
Sot, ėshtė pothuajse e pa venerueshme se,
pikėpamjet moderne tė mjekėsisė nė rrafshin e shėrimit tė clienteles po
rrėshqet nė greminėn ekologjike, si po veprohet tashmė nė planin ambiental,
qė nė fakt pėrmes mjeteve moderne qė disponojmė e kemi ndryshuar e
shpėrfytyruar fare. Nė fakt ne njė varg epidemish i kemi zhdukur dhe
shkallėn e vdekshmėrisė sė fėmijėve kemi arritur ta ulim shumė, por nė vend
tė kėsaj kemi shkaktuar njė varg tė ashtuquajturash sėmundje tė civilizimit.
E fundit pėrmes mjeteve tė panumėrta kimike, tė
cilat njeriu gjatė jetės sė tij ėshtė mėsuar t I shfrytėzoj., e tė cilat
nuk kanė ndikim vetėm sipėrfaqėsor dhe pėr kėtė e di secili mjek.
Sipas njėrės prej statistikave tė fundit
amerikane, vetėm shtesat ushqimore qė marrim pėr ēdo ditė, pėr kokė banori
dhe jetė njeriu kalojnė mė se gjysmė kuintali sasi. Amerikani mesatar pėr
ēdo vit merr rreth 1000 tableta. Dhe asgjė tashmė nuk ėshtė pėr t u habitur
nėse Instituti Shkencor i AOK-sė nė fillim tė viteve nėntėdhjeta ka
konstatuar se, me shtimin e numrit tė mjekėve, respektivisht rrjetit
mjekėsor, nuk rritet vetėm morbiditeti, por, nė fakt, edhe numri i tė
vdekurve. Ashtu si edhe nė ambientin e lire, siē e dimė tashmė, si rezultat
i pikėmajeve tė ngushta, ballafaqohemi drejtpėrdrejt me dėme tė mėdha.
Njerėzimi aktualisht, pėrmes ērregullimit gradual, tė pandėrprerė dhe pėr
dekada tė tėra, tė ekuilibrit natyror, qė nė njė kohė mė tė largėt e tė
papėrcaktuar , pashmangshėm na shpie nė njė katastrofė shėndetėsore, krejt
kėtė e shikon si diēka tė pashmangshme dhe pjesė tė fatit njerėzor! Edhe nė
kėtė rrafsh etik dhe moral ne dallojmė nga mjekėt tanė paraardhės. Disa,
madje qė tashti kanė formuluar idenė se, funksionet Brenda pėr Brenda
trupit, nė ndėrlidhje n formė rrjeti janė tė varur shumėfish, gjatė kohės
san e dėmtojmė sistemin e ndėrlidhjes linearo-kauzale, me ērast ne si
pjesė e gjallė e rrjetit po shkėputemi. Kėtė fakt tashti mund tė mos e
venerojmė, por pastaj kjo pėrmbyllet nga individi duke kaluar nė tėrėsi, qė
shikuar me syrin e shkencės, e tėra paraqet njė farsė. Si kurorėzues i
tėrėsisė kėtė pėrvojė e shėnojmė si mjekėsi objektive.
Nėse ne vėzhgojmė dhe hulumtojmė njė organizėm
kaq tė komplikuar, siē ėshtė ky i njeriut, dhe ēdo orė e ditė reagojmė ndaj
asaj qė ngjet sot me ambientin dhe shikojmė tė mbesim tė aftė pėr veprim,
atėherė e tėra ėshtė njė mrekulli mė vete.
Mekanizmi i tėrė i mbrojtjes dhe ai i ruajtjes sė
integritetit fizik luajnė nė rrafshin atomik dhe molekular dhe janė madje-
siē e dimė tashmė nga rezultatet e studimeve nga shkenca e psikologjisė - tė
varura nga trupi, qė ne duhet ta shėnojmė si shpirt ose ide.
Studiuesi japonez Hiroshi Motoyama varėsinė dhe
ndėrlidhjen e organeve dhe shpirtit e ka paraqitur nė njė skemė nė kėtė
mėnyrė:
Lėvizjet e trajtave ↔ Procese bioelektrokimike ↔
Procese fizikale ↔ Procese shpirtėrore ↔ Fuqi
mendore
Nga ky pėrdallim nivelesh dhe procesesh rezulton
sė fundmi se, qenia njerėzore nė kuadėr tė krejt kėtij stadi procesesh
zinxhiri rregullativ dhe ai i kundėrt me tė, luajnė nė ndėrvarshmėri tė
plotė. Pa funksionimin e tij nė frymė tė njė harmonie tė plotė, shėndeti i
njeriut nuk mund tė paramendohet tė ruhet. Ėshtė fare i shpjegueshėm fakti
se, gjakimi pėr shėrim, qė mė nė fund vie edhe si reagim kimik, nuk do tė
mund tė ishte kurrė nė gjendje qė, tė vė nė jetė njė rregullativė tė gabuar,
qė reflekton mbi shtresa tė shumta tė rregullativės aktuale.
Pjesė nga libri Pėrthithja e gjakut
|