Thonė qė njė mollė nė ditė
e mban mjekun larg, por ēka mund tė bėjnė pėr ju tetė gota ujė? Uji ka disa
kontribute tė veēanta pėr trupin. Gati ēdo qelizė kėrkon ujė pėr tė
funksionuar si duhet, sikurse edhe gati ēdo proces metabolik.
Pėrafėrsisht 55 deri 75 pėr
qind e trupit njerėzor pėrbėhet nga uji dhe meqenėse humbim rreth tetė orė
nė ditė pėrmes frymėmarrjes, djersitjes dhe urinės, e rėndėsishme ėshtė qė
tė kompensohet kjo humbje. Trupi juaj djersitet nė pėrpjekje pėr tu ftohur.
Zėvendėsimi i lėngjeve tė humbura ka rėndėsi vitale. E nevojshme ėshtė tė
pini ujė vazhdimisht.
Mos u mbėshtetni nė
mekanizmin e etjes, sepse atėherė tashmė jeni tė dehidruar. Shmangni pijet
qė pėrmbajnė kafeinė ose alkool, sepse nė mėnyrė tė shtuar dehidrojnė trupin
tuaj.
Ju sjellim pesė gjėra tė cilat nuk i keni ditur pėr ujin, e tė
cilat do tju nxisin tė pini tetė gota nė ditė.
1. Pėrmirėson funksionet mendore Nėse nuk ju kujtohet se ēfarė
shkruan nė hyrje tė kėtij artikulli, truri juaj ndoshta ėshtė i etur. Pasi
qė rreth 80 pėr qind e indit trunor pėrbėhet nga uji, e rėndėsishme ėshtė qė
truri juaj tė jetė i hidratuar. Testimet klinike kanė treguar qė dehidrimi
redukton kujtesėn afatshkurtėr dhe koncentrimin. Nė tru uji u ndihmon
proteinave, enzimave dhe materieve ushqyese pėr tė arritur nė destinacionin
e tyre.
Kur trupi ėshtė i
dehidruar, lėngjet lėvizin mė ngadalė. Uji po ashtu pastron trurin nga
radikalet e lira tė cilat dėmtojnė qelizat.
2. Mund tė parandalojė sėmundjet kritike Artriti, madje edhe
sėmundjet e zemrės janė sėmundje serioze tė cilat ndikojnė nė miliona
njerėz, por mund tė shmangni tė bėheni pjesė e kėtyre statistikave nėse pini
mjaft ujė.
Lėngu i kyēeve mundėson
rrėshqitjen nė skajet kėrcore tė eshtrave nė zgavrėn e kyēeve. Kur ka mjaft
ujė, ka mė pak fėrkim rreth kyēeve dhe me kėtė mė pak probabilitet pėr
artrit. Po kėshtu, kur ka mjaft ujė nė sistemin tonė, trupi pastrohet nga
toksinat. Reduktohet sasia e kohės tė cilėn ato toksina e kalojnė nė kontakt
me zorrėn tonė tė trashė dhe fshikėzėn, me ēka mund tė reduktojmė shanset
pėr zhvillim tė kancerit.
Uji e pastron trupin nga
sasia e tepėrt e kripės. Disa studime kanė lidhur nivelin e lartė tė kripės,
tensionin e lartė tė gjakut dhe shumė ērregullime tė zemrės.
3. Mund tė ndihmojė tė humbni peshė Jeni tė uritur? Provoni tė
mbushni stomakun tuaj me njė gotė ujė. Ai nuk pėrmban kalori ose yndyra,
ndėrsa njė gotė uji mund tė shpejtojė metabolizmin tuaj. Pasi qė pothuajse
ēdo proces qė zhvillohet nė trup kėrkon ujė, ėshtė e thjeshtė tė kuptohet se
si gjithēka ngadalėsohet kur trupi ėshtė i uritur.
Hulumtimet kanė treguar
sesi pas pirjes sė dy gotave me ujė, duhen 10 deri 40minuta qė metabolizmi
tė fillojė tė punojė.
Njė studim vlerėson qė
rritja e konsumit pėr gjashtė gota nė ditė, rezulton me humbjen mesatare
prej 5,3 kilogramė yndyra gjatė vitit.
4. Shpėrlan zgavrėn e gojės. Thonė qė buzėqeshja vlen njė milion
dollarė dhe nuk kushton asgjė. Mbajtja e buzėqeshjes me dhėmbė tė bardhė si
margaritarė mund tė realizohet thjesht dhe lirė.
Kariesi i dhėmbėve vjen nga
grumbullim i acideve tė cilat ndikojnė nė smaltin e dhėmbėve, por pėshtyma
neutralizon acidet. Ajo pėrmban edhe minerale tė veēanta tė cilat ndihmojnė
shėndetin e dhėmbėve. Derisa trupi ėshtė i hidratuar do tė keni mjaft
pėshtymė pėrmbajtjen e dhėmbėve tė shėndetshėm.
5. Pirja e tepėrt e ujit nuk ėshtė e shėndetshme E rėndėsishme
ėshtė tė merrni dozėn tuaj ditore, por nuk ka nevojė ta teproni. Personat
humbin rreth dy deri tri gota ujė pėrmes frymėmarrjes dhe djersitjes. Mos
harroni as urinimin.
Mbidozimi ndodh kur pini mė
shumė ujė se sa keni nevojė. Kur ndodh kjo, nivelet e natriumit nė trup
bėhen tė pabalancuara, ēka mund tė ēojė deri te problemet tretėse, sulmet,
madje edhe koma.
|