|
Guri, elementi i pestė, nė poetikėn "Pėshpėritja e mureve" tė Adem
Zaplluzhės
Arti letrar nė ontologjinė e vet dhe, specifikisht, Avangarda e shekullit
tė 20-tė nė kėrkesėn e panegociushme pėr legjitimitet, kanė nė qendėr tė
tyre vetėdijen pėr artistin dhe artin, deri nė atė masė, sa tė konsiderohet
e natyrshme se ligjėrimi poetik ėshtė shprehje, nė tė njėjtėn kohė, e
ekzistencės njerėzore dhe e vazhdimėsisė, pandėrprerėsisė sė poetikės: ēdo
poetikė e re ėshtė vazhdim i sė mėparshmes. Ligjėrimi poetik nė natyrėn e
tij ėshtė njė ligjėrim me imazhe, ku madje secili prej tyre (imazheve)
shėnjon vetveten dhe bėhet i shpjegueshėm prej imazheve tė tjerė tė
pranishėm nė tė. Njė ligjėrim i tillė, i cili, nė tė njėjtėn kohė, shėnjon
ekzistencėn njerėzore dhe dėshmon vazhdimėsinė nė vetvete tė ligjėrimit
poetik ndėrtohet pėrmes kundėrvėnies dhe njėkohėsisht balancimit me
formalizmin empirik tė mjeteve tė shprehjes. Ligjėrimi poetik i tillė mė
shumė se dėshmi e kohės nė kuptimin e saj metafizik, bėhet dėshmi e
ekzistencės njerėzore: -mund t'a vėmė re nė pothuajse ēdo poezi, ku poeti
Adem Zaplluzha, nė vėllimin e tij poetik "Pėshpėritja e mureve", duket se
jep sugjerimin e tij pėr kohėn si ekzistencė pėrtej ekzistenciale dhe
vetėdijėsuse njėkohėsisht. Ajo bėhet kohė e pėrjetimit, ku koordinata tė
tilla si e tashme-e shkuar-e ardhme shkrihen, humbasin konturet mes tyre,
pra bėhen tė pa identifikueshme.
Ashtu si T.S. Elioti nė "Katėr kuartetet" bazohet te katėr elementet:
ajri, toka, uji, zjarri, me tė cilat , nis nė tė njėjtėn kohė mitologjia dhe
jeta nė univers (letėrsia dhe ekzistenca), edhe poeti Adem Zaplluzha nė
"Pėshpėritja e mureve" bazohet te njė tjetėr element , Guri, me tė cilin
ėshtė e lidhur ngushtėsisht bota dhe poetika shqiptare. "Kronikė nė gur" dhe
"E di njė fjalė prej guri", duket se shėnjon kėtė fenomen, nė jetė e fjalė,
nė tė cilėn guri bėhet mbartės i autenticitetit shqiptar (ekzistencės dhe
pėrjetėsimit shqiptar). Pra duket se letėrsia shqipe e fiton legjitimitetin
e saj pėrmes kėtij elementi, gurit, qė nė variante tė tjera merr trajtėn e
"Kullės" ("Kulla"- A. Pashku), e cila sendėrton identitetin shqiptar
pėrballė tė huajės, mundėsinė e mbijetesės pėrballė represionit tė pushtimit
serb nė Kosovė. Ndėrkohė qė "Kronikė nė gur" (I. Kadare), si njė ironi
kozmologjike, paralajmėron dorėzimin e identitetit shqiptar pėrballė
represionit komunist, ku "Darka e gabuar" (I. Kadare, e botuar 15 vjet pas
rėnies sė komunizmit) si vazhdim i "Kronikės...", shpėrfaq dhunėn, deri dhe
rrėnimin e qytetit prej guri pėr t'ia lėnė vendin njė bote tė tjetėrsuar
shqiptare , si "Jetė nė njė kuti shkrepėsesh" (F. Kongoli).
Nė kėtė vijimėsi tė letėrsisė shqipe "Pėshpėritja e mureve" fiton
legjitimitet, si njė vazhdimėsi autentike e ligjėrimit tė poetikės shqipe,
ku, tashmė, imazhet e ēlirėta, asociative lėvizin lirshėm nė tė gjithė
uneversalitetin shqiptar, duke u dhėnė pamje konkrete, sendėrtuese mitikes,
legjendares, baladeskės, historikes, sė tashmes, intimes, ekzistenciales:-
gjithmonė pėrmes njė poetike tė tillė vizionare. Themi e njė poetike
vizionare sepse jo vetėm qė imazhet janė ēliruar nga fjalėt shpjeguese
(parazite), por edhe shpjegimi i logjikės sė imazhe bėhet i mundshėm
nėpėrmjet shumės sė tė gjitha imazheve nė secilin prej tyre. Ēdo pėrshkrim
kryhet me imazhe, dhe jo me fjalė ndėrmjetėse, shpjeguese. Kėshtu qė
pėrforcohet identiteti i tė shėnjuarve duke pėrforcuar edhe njė herė
vizionin. Por ajo qė bie nė sy tek "Pėshpėritja e mureve" tė Adem
Zaplluzhės imazhet mė shumė se i referohen koncepteve nė vetvete dhe
imagjinatės sė kulluar (tė pastėr) poetike, ėshtė se ky vizion i tyre lidhet
drejtpėrdrejt me ekzistencėn shqiptare si vlerė dhe si antivlerė, me tė
cilat bota shqiptare krenohet dhe ndjehet keq:- imazhi i murit nė konteste e
sė shkuarės antike, mesjetare, ndryshon trajtė nė kotekstin modern dhe duket
se tjetėrsohet totalisht nė kohėt e sė sotmes postmoderne. Muret janė pjesė
e pandashme e identitetit shqiptar, tė cilat poetit, si sintezė e kėtij
identiteti, i pėshpėrisin paprerė, pėrmes imazhesh tė tilla tė ēlirėta qė
ndjellin njėri-tjetrin si njė rrjedhė e vazhdueshme, saqė mė e vėshtirė
ėshtė t'i ndalėsh ato (imazhet poetike) se sa tė ndjekėsh rrjedhėn e tyre
pėrmes teknikės letrare tė Pėrroit psikik.
Dr. Lirim SULKO
Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Pėshpėritja e mureve"
MURE TĖ LARTA PĖRTEJ QIEJVE
Bredhim si somnambul
Nėpėr njė hapėsirė tė tejdukshme
Me qindra mure
Dhe asnjė mur para nesh
Mure tė lagėshtė
Mure tė pėrjargėt nga pėshtyma e kėrmijve
Shikoj tatėpjetė e tėrmal
Kudo mure tė ngritura
Nėpėr spitale
Shkolla e burgje
Mure tė larta pėrtej qiejve
Mure me emra dhe mbiemra tė tė vdekurve
Njė mur si asnjė gur sinori
Nė qiell e nė det
Mure tė ngushtė tė lartė
Qė ua zėnė frymėn algave
Mure tė ngritura mes njerėzve
Dhe perėndive tė trilluar
NGRITĖN MES NJERĖZVE
Ky mur e kjo kala
Kush e di se sa klithma
Fshehin nė ndėrgjegjen e tyre
Shikoj qiellin e ngrysur
Shikoj kalatė e mjegullave
Sa qė rrufetė sdepėrtojnė dot
Njė mur i ngritur me gjak
E tjetri me lot
Mure tė shurdhtė
Qė sbėzajnė asnjėherė
Ngritėn mes njerėzve
Muret e vdekur tė heshtjeve
Nuk ekziston asnjė kronist
I cili i njeh
Historitė e kėtyre muranave
Ky qytet i lashtė
Mbase edhe mė tė lashtė i ka muret
Dhe klithmat e njerėzve tė heshtur
SHTRIHESHIN MBI ARKIVOLIN E TOKĖS
Sot nė lagjen time
Ishin mbledhur ustallarėt
E tėrė dynjasė
Ndėrtonin njė kėshtjellė nė erė
Kurse nė sterrėn e verbėt
Njė hije e zezė i thyente gurėt
Nė kėtė mėhallė tė mistershme
Mė duket se edhe gurėt
Kanė njė gjuhė tė lashtė
Bisedojnė me mjeshtėrit nė gjuhėn e gurit
Kurse muret dėgjojnė tėrė pikėllim
Njė gur qante si kalama
Kurse tjetri qeshte
Qeshte si njeriu me kėmishė tė bardhė
Deri nė perėndim tė diellit
Asnjė gur smbeti te muranat
Dhe ja erdhi nata e trishtimeve
Ia behėn edhe hijet e zeza
Gurėt kėndonin psalmet e vjetra
Derisa muret papandehur
Shtriheshin mbi arkivolin e tokės
ECĖN DUKE I THYER TĖ GJITHA KOCKAT
E njoh njė mur
I kam dėgjuar si fėmijė
Klithmat e njė kohe
Ende ato britma tė padurueshme
Ushtojnė nė shpirtrat e gurėve
Domosdo mė duhet
Tu drejtohem lexuesve
Dėgjoni me kujdes muret tuaja
Dėgjoni vigmat e njė kohe
Qė u shėmbėllejnė vajeve tė trishta
Secili mur ka nga njė tregim
Qė ecėn si njeriu
Mbi sagėn e njė lashtėsie
Ecėn nėpėr eshtrat e etėrve
Ecėn duke i thyer tė gjitha kockat
Ky mur ngritur me kėta gurė
Ka njė histori tė lashtė e tė trishtuar
Mbase as qė kam forcė
Ti shpalosė
Faqet e sė kaluarės sė trishtė
MĖ BESONI NJĖMIJĖ DYMIJĖ KLITHMA
Askush mė nuk di
Se sa klithma e britma
I kanė dėgjuar
Nė themelet e kėtyre muranave
Kėtu janė dėgjuar psalmet pagane
Vaji i njė nėne tė moshuar
Ende dėgjohet
Mes dhembjeve tė gurit
Kjo kala e rrėnuar
I fsheh tė gjitha britmat e shekujve
Njė gjėmė e lashtė
Pėrtej njė tjetėr gjėme
I ka lėshuar rrėnjėt e thella tė dhembjeve
Saqė i ka zėnė myku
Edhe psalmet e vjetra
Mė besoni njė mijė dy mijė klithma
I kam dėgjuar nė shpirtrat
E kėtyre gėrmadhave tė rrėnuara
Nėse nuk mė besoni
Pyeteni ullirin e vjetėr
Pėr klithmat dhe britmat e rrėnjėve
|
