Qyteti i lashtė i Gizės
Giza ėshtė qytet arab
ne Egjiptin e lashtė, i cili ndodhet shumė afėr lumit Nil.
Nuk ėshtė edhe aq qytet i madh me sipėrfaqe , ka afėr 2 milion e 700 mijė
banor sipas njė statistike tė bėrė nė vitin 2006.
Popullsia e saj e madhe ne raport
me sipėrfaqen e bėnė pėrafėrsisht njė ndėr krahinat e qyteteve mė te mėdha
nė botė sa i pėrket numrit tė popullsisė.
Ky vend ka jashtėzakonisht shumė
vizitor, dhe pret nga e gjithė bota studiues, arkeolog, arkitekt,
shkencėtar, dhe shumė tė tjerė qė janė tė interesuar pėr studimin e pasurisė
sė vjetėr tė kėtij qyteti.
Njihet si njė ndėr vendet mė tė
famshme nė botė, pėr arsyet se kėtu gjendet njė ndėr mrekullitė e botės
antike, qė zakonisht njihet me emrin kompleksi i piramidave tė Gizės. Ky
tempull bashkė me piramidėn e madhe tė Keopsit, dhe me disa tempuj tė tjerė,
kanė shkruar historinė e Egjiptit, dhe kanė ngjallur debat nė tė gjitha
shoqėritė, mbi prejardhjen e kėtyre ndėrtimeve antike, misteri qė mundon sot
njerėzit anė e mbanė.
Gjithashtu ky ėshtė edhe vendbanim i shumė faraonėve tė lashtė
egjiptian, pėr tė cilėt historia qė njohim flet vetėm me supozime e me fakte
tė thata. Ka shumė e shumė te panjohura mbi kėtė vend tė cilat edhe sot e
kėsaj dite, sgjejnė dot zgjidhje.
Ekzistojnė shumė teori tė cilat
mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e ndėrtimit tė piramidave, pėrveē tė tjerash,
puna vije edhe aty, saqė thuhet nga disa shkencėtar se ato janė ndėrtuar nga
skllavet egjiptian (rreth 2 milion te tillė) nėn udhėheqjen e njė race
tjetėr.
Mė poshtė do tė paraqes strukturėn e piramidave (tre sa janė
gjithsej), dhe mendimet e shkencėtarėve nė lidhje me kėto ndėrtime tė
rralla.
Historiku i Egjiptit
Njerėzimi ėshtė qenje qė ėshtė civilizuar shkallė-shkallė, kėtė
renditje kaq komplekse shoqėrore, e prish qytetėrimi egjiptian. Egjiptianėt
edhe pse janė qytetėrimi mė i vjetėr i historisw njerėzore,
ata kaq qenė shumė mė tė zhvilluar nė tė gjitha sferat e jetės se sa
babilonasit, arabėt,e romakėt, qė cilėsohen shumė mė tė vonshėm se sa
egjiptianėt.
Egjiptianėt janė qytetėrimi mė i lashtė
qė e njeh relativisht njerėzimi, qytetėrim i cili ėshtė zhdukur krejtėsisht,
nga arsye ende tė panjohura. Nuk ka qenė popull arab, kurse egjiptianėt sot
nuk janė po ata egjiptian qė kanė qenė atėherė, egjiptianėt nė kohėn tonė
janė arab apo sllav.
Ata ishin shpikėsit e parė tė
matematikės, botėkuptimit astronomik, e parimeve gjeometrike. Cilėsoheshin
si popull tepėr i zhvilluar, nė aspektet shkencore e kulturore, si popull i
cili qysh nė kohėt mė tė hershme kishte paraqitur pėr herė tė parė
kalendarin, dhe herioglifet , tė cilat ishin paraardhėse tė numrave romak e
arab, me tė cilėt u zhvillua nė pėrmasa gjigante shkenca.
Ishin gjithashtu shpikėsit e parė
tė letrės nė tė cilėn shkruajmė. Qytetėrim me njė kulturė shumė ndryshe nga
te gjitha kulturat tjera botėrore, mė ceremoniale, mė unike, e shumė mė e
veēantė.
Besohet se qytetėrimi Egjiptian
filloi 5000 vjet mė parė.
Piramida mė e madhe e Gizės ajo e Keopsit ėshtė ndėrtuar gjatė dinastisė sė
katėrt nė Egjipt nga faraoni Khufu.
Egjiptianėt thamė se e pėrdornin
pėr nevojat e tyre edhe shkencėn e astronomisė pėr matjen e kohės, pėr
stinėt e vitit, muajt e tjerė.
Ata posedon bibliotekat mė tė
vjetra nė botė, qė cilėsohen tė parat ne llojin e saj, tė ndėrtuara e
projektuara po nga ky qytetėrim, kėto biblioteka janė gjetur kohėve tė
fundit nėn rėrėn e Egjiptiane.
Piramidat e Gizės
Nė kėtė kompleks bėjnė pjesė
gjithsej 6 piramida (prej tyre 3 tė mėdha).
Mė e madhja nga to ėshtė piramida e
madhe e Gizės e cila njihet me emrin piramida e Keopsit , me 1380000
metra katror, dhe e cila pėrbėhet prej 2 milion gurėve secili me 2 ton
peshe, e nė disa raste pesha e gurit shkon deri nė 30 ton, peshė tė cilėn
vėshtirė se e bart edhe njė kamion i madh.
As sot nė shek. XXI nuk
krahasohet dot, bile janė xhuxh ēdo ndėrtesė tjetėr nė botė mė tė pėr
madhėsi, peshė, e pėrpikėri matematikore. Piramida e madhe e Gizės peshon 6
milion ton, mė shumė se ēdo gjė qė ka ndėrtuar njeriu deri mė tani.
Ato janė aq tė mėdha sa mund tė shihen edhe nga stacioni ndėrkombėtar
hapėsinorė, madje edhe nga hėna.
Besohet se nė tė kaluarėn
piramidat kanė qenė tė zbukuruara me ar tė pastėr, e me gurė tjerė tepėr tė
ēmuar.
Struktura e piramidės pėrmbante
informacione qė do tė zbuloheshin pas shumė shekujsh.
Deri mė sot ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe
rezultat e dijetarėve te lashtė egjiptian, dhe i njė fuqi punėtore me rreth
2 milion sllavė. Pikėn e parė shumė shkencėtar po e sfidojnė bukur, duke
cituar se struktura e piramidės dhe shumė detaje tė saj nuk i pėrshtaten
aspak kohės, dhe teknologjisė sė atėhershme.
Duhet pasur gjithmonė parasysh se
edhe sot pėr ndėrtimin e njė piramide (si ajo e Gizės) duhet njė sfidė e
vėrtet nė inxhinieri e arkitekturė. Sot ndėrtohen shumė pak ndėrtesa me
formė piramide, sepse paraqet vėrtet njė vėshtirėsi. Njihet, njė piramidė
moderne e madhe (shumėfish mė e vogėl se piramida e madhe e Gizės) ėshtė
ndėrtuar nė Las Vegas, tė tjerat janė tė pakta, apo shumė tė vogla. Kėto
piramida moderne punohen vetėm me anėn e makinave tė mėdha, dhe me anėn e
gjeometrisė sė pėrpiktė e ligjeve matematikore. Atėherė si kanė mundur
egjiptianėt tė ngrinin kėso lloj strukturash, vetėm me anėn e fuqisė
punėtore dhe mjeteve tepėr te thjeshta tė asaj kohe? Si kanė mundur tė
ushqenin njė numėr aq tė madh njerėzish?
Kėsaj pyetje ende nuk ėshtė
mundur ti gjendet njė pėrgjigje.
Piramidat e Gizės thuhet se janė
ndėrtuar gjatė dinastisė egjiptiane, 4.500 vjet mė parė. Bėjnė pjesė ne 7
mrekullitė e botės antike, vend ku sekretet dhe tė panjohurat pėr kohėn
gjendet mė shumė se ēdo kund tjetėr.
Flitet se kėto piramida janė
ngritur nga po ata arkitekt qe ngritėn edhe piramidat e tjera tė kėtij
vendi, pėr nderimin e faraonėve tė vdekur, dhe si vend ku ata do tė marrin
rrugėn drejt perėndisė e pėrjetėsisė.
Sipas shumė studiuesve e
shkencėtarėve nga e gjithė bota, nė piramidė gjendet e kaluara dhe e ardhmja
e njerėzimit.
Ne kohėt e kaluara ėshtė menduar
se nė Piramidat egjiptiane gjenden pasuri shumė tė ēmuara sikur arė e
thesare, por kjo ende nuk ėshtė vėrtetuar, mė pėrkatėsisht nė piramidė nuk
ėshtė gjetur asgjė e ēmuar.
Sipas vėzhgimeve tė fundit
shkencore poshtė sfinksit gjendet njė dhomė misterioze, pėr tė cilėn ende
nuk ėshtė njohur gjithēka.
Nga disa studiues mendohet se nėn
piramidė eshte dhoma e ashtu quajtur dhoma e dijeve ku gjenden tė gjitha
informacionet mbi sekretin e piramidave, dhe mbi zhvillimin e gjithėmbarshėm
tė njerėzimit, por sipas legjendės kjo nuk duhet hapur, sepse siē thonė mund
tė jetė dita e gjykimit dhe e shkatėrrimit tė plotė tė shoqėrisė njerėzore.
Shkenca konstaton se ekziston
dhoma e dijeve, por pa kėtė shtesėn e fundit imagjinare.
Shkenca supozon se nė fillimet e
tij kompleksi i Gizės duhet te ketė qenė diēka tepėr e bukur, dhe sipėrfaqja
e vrazhdė e piramidės duhet tė ketė qenė, pasqyrė e lėmuar, sipas
konstatimeve shkencore. Tempuj te mėdhenj, piramida super tė mėdha, dhoma tė
nėndheshme etj.
Robert Bauval, njė inxhinier dhe
autor i librit Mesazhi i sfinksit, pasi vizitoj dhe studioi me hollėsi
piramidat e Gizės, dhe pasi analizoi me kujdes ato, tha se ėshtė diēka tepėr
misterioze se pėrse nuk mbeti asnjė shėnim mbi konstruktin e piramidave,
pėrse nuk u gjet asnjė mbishkrim, asnjė dokument?
Ėshtė vėrtet e pakuptimtė qė egjiptianėt pėrshkruanin ēdo gjė qė
shihnin madje edhe lumin teksa rridhte, edhe ndėrtimin e shtėpive , edhe
kanalet e ujit, e Nilin, kurse asnjė dokument nuk u gjet kurrė pėr
piramidat tė cilat duheshin konsideruar diēka shumė madhore, nga vetė fakti
qė nė to punuan 2 milion e mė shumė egjiptian. Si ėshtė e mundur kjo?
Pastaj Ryder Gryem Hancock,
gjithashtu studiues kishte te njėjtin mendim me Bauvalin, ai thotė se,
egjiptianet nuk do tė ndėrtonin diēka kaq madhore, e ta linin nė errėsirė,
mos ta tregonin mėnyrėn e ndėrtimit.
Sepse edhe vetė praktika tregon
se egjiptianėt do ta pėrshkruanin sigurisht ditėn kur do tė ngriheshin
piramidat, por kjo nuk ndodhi, mos vallė ndėrtuesit nuk kanė qenė
egjiptianėt?
Thuhet se civilizimi i Egjiptian filloi
3000 vjet para lindjes sė Krishtit, diku rreth 500 vjet para se tė
ndėrtoheshin piramidat e Gizės.
Nė historinė e tij Egjipti i
lashtė ngėrthen njė kulturė unike, krejtėsisht ndryshe nga popujt e tjerė.
Kėtu besohej ne disa perėndi ndėr tė cilat ishte edhe perėndia Ra,
perėndia e diellit e cila ishte mbi tė gjitha.
Kėtu popullata ndodhej nė kohėn e
gurit, respektivisht koha dhe teknologjia ishin ne atė pikė saqė ende nuk
ishte zbuluar rrota, mjeti mė i thjeshtė pėr transport.
Bauvalin e mahnit fakti se e
gjithė ajo strukturė gjigante ėshtė ngritur vetėm pėr tia siguruar varrin
njė faraoni, kjo ėshtė diēka shumė e ēuditshme pėr tė, bile edhe e
pabesueshme. Ai mendon se piramidat nė Gize kishin edhe njė funksion tjetėr.
Ka tė tillė qe mendojnė se
piramidat janė ngritur si stacione pėr njė racė tjetėr, sepse edhe ashtu
vendi ėshtė tepėr i pėrshtatshėm pėr njė eksplorim tė njė race tjetėr,
pikėrisht nė qendėr tė tokės, nė njė terren tė rrafshėt e pa lugina tė
mėdha.
Disa tė tjerė mendojnė se
Piramidat janė pėrdorur vetėm si hambar pėr grurė, por kjo zgjidhje besohet
shumė mė pak nga njerėzit. Dhe njė supozim tjetėr thotė se ato janė pėrdorur
si observator astronomik.
Deri vonė piramida e madhe e
Gizės (Khufu) kishte qenė ndėrtesa mė e lartė nė botė, deri sa u ndėrtua nė
Paris Kulla e madhe e Ajfelit.
Tri piramidat e mėdha tė Gizės
pėrcaktojnė saktėsisht, nė mėnyrė matematikore katėr drejtimet globale:
Perėndimin, Lindjen, Veriun e Jugun. Gjenden ne mėnyrė milimetrike nė vijėn
e paramenduar ekuatoriale tė tokės, vijė e cila e ndan tokėn nė dy pjesė tė
barabarta. Pikėrisht kompleksi i piramidave tė Gizės gjendet nė qendėr tė
tokės.
Si ėshtė e mundur qė egjiptianėt ti dinin dimensionet e sakta tė tokės,
pėrderisa toka ende atėherė paramendohej si njė pllakė? Egjiptianėt pėrveē
tjerash ishin edhe matematikan tė zot, ėshtė e mundur kjo?
Sipas historisė nė kohėn e
dinastisė egjiptiane nuk ishte shpikur ende ligji ndoshta mė i thjeshtė
matematikor, ai pėr raport, ndonėse egjiptianėt kishin bėrė llogaritje shumė
mė tė ndėrlikuara.
Matemiatika nė Giza
Vetė piramida dhe pozita e saj tregojnė se aty ėshtė pėrdor njė
matematikė e pashoq e shumė komplekse...
Sė pari ajo nuk ėshtė ndonjė
piramidė e ērregullt, ajo ėshtė saktėsisht e rregullt, dhe qė i pėrshtatet
formulės sė Pitagorės pėr trekėndėsh C2=a2+b2.
Por Pitagora kėtė formulė e kishte shpikur mija vjet pas ndėrtimit tė
piramidave, si ėshtė e mundur?
Piramida e vogėl e Gizės (Menkaure):
lartėsia- 65 metra, brinja a- 103 m
Piramida e mesme e Gizės (Khafre):
lartėsia- 136 metra, brinja a- 215 m
Piramida e madhe e Gizės (Khufu):
lartėsia- 146 metra, brinja a - 230 m.
Ta marrim per studim matematikor piramidėn e Keopsit (Khufu), piramida
me pėrmasat mė tė mėdha, nė mėnyrė qė ta vėrtetojmė rregullsinė e saj.
C2=a2 + b2
C2=1/2 a2 + b2
C2= 1152 + 1462
α+β+γ=1800
900 + 510+ 390
= 1800
1800 = 1800 185.922=13225
+21316
185.92= 34541
185.9= rrėnja katrore te 34541
185.9= 185.9 m
C2=a2
+ b2
C2=1/2 a2 + b2
α+β+γ=1800
C2= 1152 + 1462 900 + 510+
390 = 1800
1800 = 1800 185.922=13225 + 21316
185.92= 34541
185.9= rrėnja katėrore te 34541
185.9= 185.9 m
Pra llogaritjet kanė qenė tepėr tė sakta. Por pėr arsye tė kohės dhe
zhvendosjes sė piramidės ka devijuar pėr shumė pak milimetra (sepse pėr
llogaritje, a-nė dhe b-nė kemi marrė tė rrubmullakėsuar) ėshtė e njohur nga
bota shkencore se ēdo ndėrtesė nė botė devijon pėr disa metra me kalimin e
kohės, shkencėrisht ėshtė konstatuar se nė kohėn kur ajo ėshtė ndėrtuar ka
qenė frikshwm e saktė nė mėnyrė milimetrike.
Shtėpia e bardhė ka devijuar nga
pėrmasat e saj, prej kohės sė ndėrtimit e deri mė sot, pėr disa metra, kurse
piramida e Keopsit pėr afro 5000 vjet ka devijuar vetėm me milimetra , edhe
ky ėshtė njė fakt shumė i habitshėm.
Ky ėshtė vetėm fillimi i
mistereve tė piramidave tė Gizės...
Ėshtė gjithashtu e ēuditshme se
lartėsia e piramidės korrespondon saktėsisht me lartėsinė e diellit nga
toka.
Ajo ėshtė vendosur 4 gradė nga
skajet e busullės, njė saktėsi qė nuk ėshtė arritur kurrė.
Njė egjiptolog tjetėr thotė se
kush do qė do ta kishte ndėrtuar piramidėn ai ishte plotėsisht i aftė tė
pėrcaktonte gjerėsinė dhe gjatėsinė gjeografike, kjo ėshtė e habitshme sepse
teknologjia pėr ta zbuluar gjerėsinė gjeografike u shpik nė vitet 1600.
Njė fakt tjetėr interesant ėshtė
se forma e piramidės ėshtė pėrsoshmėrisht e pėrshtatshme pėr reflektimin e
radarėve.
Ja edhe disa llogaritje tė tjera
matematikore, disa parime tė gjeometrisė, qė kishin shfrytėzuar egjiptianėt.
Fillimisht vlenw tw theksohet se tw gjitha brinjwt e tri piramidave janė
saktėsisht paralele njėra me tjetrėn.
Simetralia e cila lėshohet
horizontalisht nga piramida Khufu, pritet saktėsisht nėn kėndin 900
me simetralen vėrtikale qė lėshohet nga piramida Khafre, dhe formohet
saktėsisht kėndi i drejtė, dhe hypotenuza qė foromohet nga kulmi O i
pirėmidės Kahfre kalon nėpėr kulmin B, kalon nė kulmin C1 tė piramidės Khufu,
dhe pėrfundon saktėsisht nė qendrėn e piramidės sė madhe- nė kulmin O1. Kjo
paraqet njė lidhje fasionuese ndėrmjet dy piramidave (fig 5). Tė dhėnat i
keni nė figurė dhe mund ta vėrtetoni edhe nėpėrmjet teoremės sė Pitagorės
saktėsinė e trekėndėsiht tė formuar. Sa pėr informatė Cubits, ėshtė njėsi qė
ėshtė pėrdorur nė figurė, ėshtė njėsi egjiptianė e lashtė, e cila ėshtė e
barabartė me ½ e metrit. C duhet tė jetė 929.5 cubits, ose dikur afer 464 m.
E njėjta vlenė edhe tek piramida
e vogėl e Gizės me piramidėn e madhe. Nė fillim e bėjmė tė njėjtin veprim.
Lėshojmė simetralėn horizontale nga piramida e madhe e Gizės, dhe simetralėn
vėrtikale nga piramida e vogel e Gizes (Menkaurit), ato priten saktėsisht
nėn kėndin 900, dhe drejtėza qė lėshohet nga qendra O1 deri nė
qendrėn O, formon saktėsisht hipotenuzėn e njė trekėndėshi tė forumuar
kėndėdrejtė.
Pėr tė mos vazhduar, ky rregull
ėshtė i pranishėm ndėrmjet cdo piramide nė kompleksin e Gizės.
Lidhja e piramidave me yjet,
ėshtė njė ndėr faktet mė tė mahnitshme nė kompleksin e Gizės. Pėr tė
vėrtetuar se a kishin piramidat e Gizės ndonjė lidhje astronomike, qė
besohej shumė kjo nga shumė njerėz, nėpėrmjet disa mjeteve me teknologjinė e
fundit, ėshtė kthyer pozita e yjeve nė tė kaluarėn, pėr tė shikuar mos ka
ndonjė ngjashmėri priamidat me yjet.
Rezultati ėshtė i frikshėm.
Ne vitin 2450 para lindjes sė
Krishtit, pikėrisht ne kohėn kur janė ndėrtuar piramidat, ne hartėn grafike
tė yjeve figurojnė tre yje tė cilat ne sy tė parė ngjajnė me pozitėn e tre
piramidave tė Gizės.
Pas llogaritjeve matematikore,
tre yjet e yjėsisė sė Orionit pėrshtaten matematikisht me tri piramidat e
mėdha tė Gizės, ketė mund ta vėreni edhe nė figurėn e paraqtiur.
Duket e ēuditshme por pėrshtatja
e tyre siē po shihet ėshtė milimetrike. A mos na tregon kjo diēka? Ėshtė
pothuajse e pamundur qe kjo saktėsi tė rrjedh nga rastėsia.
A mos vallė na tregon se raca qė
ka ngritur kėto piramida vjen nga yjėsia e Orionit?
Tė gjitha ato hieroglife, tė
gjitha ato vizatime tė pakuptimta deri mė sot, mos japin njė mesazh pėr
njerėzimin. Ato pėrveē qė janė tė pakuptimta, nuk i ngjajnė aspak kulturės
sė njerėzimit nė pėrgjithėsi, ėshtė krejtėsisht e veēantė.
Pėrse faraonėt gjithmonė e kanė
pamjen jo njerėzore, me kokėn e zgjatur pas, me njė veshje ceremoniale, e
shumė karakteristika tė tjera jo njerėzore. Pėrveē tjerash nuk ėshtė gjetur
ende asnjė vizatim pa kėto pamje tė ēuditshme, nuk ėshtė gjetur asnjė
pėrshkrim njerėzor i faraonit, asnjė vizatim nė tė cilėn paraqitet si njeri,
pėrse ka ndodhur kjo, pėrse asnjė faraon nuk duket si njeriu qė e njohim?
Mos vallė pamja reale e tyre ishte kjo?
Vazhdojmė me disa fakte
interesante...
Nė piramidat e Gizės ekziston njė
sistem tepėr i ndėrlikuar pastrimi i ajrit ne strukturėn e brendshme tė
Faraonit. Ai sistem ėshtė tepėr komplekse dhe shumė i avancuar, qe nuk
pėrshtatet aspak me kohėn e atėhershme. Pėrbėhet nga mija thyerje e lakime
tė gurit, nė mėnyrė qe ajri tė pastrohet sa mė lehtė, dhe dhoma nė tė cilėn
qėndron faraoni tė jetė sa mė e freskėt.
Ky qėllim i tyre ėshtė arritur.
Tunelet nėn piramidė janė po aq
misterioze sa vetė piramidat...
Pėr tė hapur njė tunel nė kohėn
tonė, kėrkohet njė vend qe pėrbėhet prej gurėve tepėr tė fortė e tė ngjitur
fort njėri me tjetrin nė mėnyrė qe tuneli ta kėtė tė vėshtirė tė shembet,
sot shumė vėshtirė bėhet ai nė hapėsira ku nuk ka gurė.
Megjithatė egjiptianėt para 5000
vjetėve kanė arritur tė ndėrtojnė tunel super tė gjatė nė rėrė, qe sot
ėshtė tepėr e vėshtirė kjo. As kėtij fakti nuk i gjendet sqarimi, bile ėshtė
diēka e pamundur tė ndėrtohet nga njerėzit me teknologjinė e atėhershme,
sipas gjykimit tė Bauvalit, Ham Cock-ut, dhe Doktorr Ivanovicit.
Doktorr Ivanovic ėshtė njė ndėr
pjesėmarrėsit, nė projektin tepėr sekret, qe njihet me emrin ISiS. Ai
ėshtė gjithashtu autor i librit po me kėtė emėr.
Ai citon se nė vitin 1961 nė
piramidėn e madhe tė Gizės ėshtė gjetur njė krijesė jo njerėore ne arkivolin
e faraonit Khafu.Pėr kėtė Dr. Ivanovici ka edhe dokumente zyrtare tė KGB-sė,
dhe video materialin mbi kete ekspedite. Kjo ekspeditė ėshtė organizuar
nga organet sekrete tė KGB-sė sė Rusisė. Projekti ISiS ishte projekt
shkencor, i cili ėshtė formuar gjithsej pėr tre arsye:
-pėr kerkime shkencore pėr fuqitė
telepatike;
-pėr dosjet UFO dhe;
-pėr piramidat nė
Egjipt.
Ekspedita nė vitin 1961, pasi kishte hapur arkivolin e Khafus, i cili
qėndronte ashtu pėr 5 dekada, pasi kishte marrė kufomėn , dhe pasi kishte
studiuar me hollėsi atė KGB-ja, rezultatet tregonin se krijesa e gjetur nuk
ishte njeri, edhe pse kishte karakteristika tė pėrbashkėta me njeriun. Pėr
kėtė informacion edhe pse burimet janė tė sigurta ende ky fakt ėshtė nė njė
errėsirė, dhe nė njė paqartėsi.
Sipas Dr. Ivanocvicit kėtu kemi
tė bėjmė me zbulimin mė tė madh tė njerėzimit, me shkeljen e njė humanoidi
jashtėtokėsor nė tokė, i cili la dijet e njohurit tek qytetėrimi egjiptian.
Gjatė kėsaj ekspedite ėshtė
vėrejtur edhe nje fakt tjetėr: Nga shkėmbi buronte njė forcė magnetike, pėr
te cilėn shkenca ende nuk ka dhėnė shpjegim. Ajo forcė magnetike buron edhe
sot nga shkėmbinjtė e lashtė tė piramidės sė madhe.
Gjithashtu Ivanovici thotė se
KGB-ja zbuloi prova dhe argumente tė pakundėrshtueshme, qė Egjipti u
zhvillua mbi njė trashėgimi dijesh, tė njė race jashtėtokėsore.
Kjo teori shumė besohet nga njerėzit, dhe ėshtė shumė e mundur qė nė tė
kaluarėn kemi qenė tė vizituar nga njė racė jashtėtokėsore, tek e fundit kjo
si mundėsi pranohet edhe nga shkenca.
Sipas po kėtij studiuesi alienėt nuk
erdhėn nė tokė pėr ti parė piramidat e Gizės, por pėr ti ndėrtuar ato, si
stacione jashtėtokėsore pėr eksplorim ndėrplanetar.
Ja tė shikojmė mundėsitė qė
njeriu atė stad tė zhvillimit mund tė ndėrtoi diēka kaq gjigante.
Problemi fillestar apo misteri
fillestar mė mirė tė themi, ėshtė lėvizja e gurėve ku si mesatare po marrim
5 ton njė gurė. Teoria e parė ishte tėrheqja me litar, kjo mundėsi bie
poshtė, sepse ėshtė vėrtetuar se nuk ka asnjė mundėsi teorike qė tė lėvizet
njė shkėmb nga dhjetėra e njerėz me peshėn mbi 3 ton, vetėm nėse nė fuqinė
shtytėse do tė ishin qindrat, dhe nė kėtė ēast bėhet e palogjikshme sepse
kohėzgjatja do tė ishte me mijėvjeēar e jo me dekada pėr sa janė ndėrtuar.
Teoria tjetėr thotė se janė
pėrdorur drunjtė e pemėve pėr lėvizjen e kėtyre shkėmbinjve gjigante. Ėshtė
konstatuar shkencėrisht se nė qoftė se kjo mundėsi do tė ishte shfrytėzuar,
atėherė vetė grumbullimi i drunjve tė pemėve, dhe bartja e tyre do tė ishte
projekt shumėfish mė gjigant se sa vetė piramidat, prandaj edhe kjo mundėsi
nuk pranohet si e logjikshme.
Pastaj kur tė pėrmendet fakti se Egjipti ėshtė njė ndėr vendet mė tė varfra
nė botė sa i pėrket numrit tė pemėve.
Si do qė tė jetė piramidat mbeten
projektet mė gjigante, mė madhėshtore, e mė misterioze qė njeh sot
njerėzimi, qoftė ato tė ndėrtuara nga njerėzit apo nga njė specie tjetėr, as
njė projekt tjetėr njerėzor as qė mund tė krahasohet mė to. Sipas fakteve tė
mbledhura ka vetėm dy mundėsi:
1. Piramidat janė ndėrtuar nga
Egjiptianėt, tė cilėt ishin njė qytetrem tepėr i zhvilluar nga ana
teknologjike e shkencore, dhe ėshtė zhdukur pa lėnė asnjė gjurmė.
2. Ose janė projekte
jashtėtokėsore, tė cilat janė pėrdorur si stacione nė tokė pėr eksplorime
ndėr planetare.
Se cila ėshtė mė e logjikshme, ju
mbetet tė gjykoni ju lexues tė nderuar.
|