|
Jo vetėm qė konsiderohej si
themelues dhe baba i njohurisė mbi analizėn e veprimit tė numrave nė
natyrė-NUMEROLOGJIA, por ishte dhe mbetej mistiku, okulisti, matematikani
dhe filozofi mė i madh i tė gjitha kohėrave.
Qė nė fillim duhet
konstatuar se, shumė mėsime tė Pitagorės, edhe sot e kėsaj dite konsiderohen
si fshehtėsi e madhe dhe se tė gjitha shkathtėsitė dhe praktikat okuliste tė
Perėndimit, burojnė nga mistika pitagoriane. Pesėdhjetė e katėr vitet mė tė
frytshme tė jetės i ka kaluar nė Egjipt. Persi, Indi dhe nė vendet tjera tė
Lindjes, vende kėto qė atėbotė, konsideroheshin si qendrat mė tė mėdha tė
dijes, urtėsisė mistike dhe mendimit filozofik tė mbarė botės.
Qėndrimi i tij i gjatė nėpėr
vendet e Lindjes, sigurisht ka pasur ndikim vendimtar nė formimin e besimit
mbi veprimin e Ligjit tė KARMĖS - tė shkakut dhe pasojės, Ligjit tė DARMĖS -
se asgjė nė kėtė botė nuk ėshtė krijuar dhe nuk ndodh rastėsisht, si dhe
REINKARNIMIN-transformimin e shpirtit nga njė jetė nė jetėn tjetėr,
ligjshmėri kėto qė shpesh ceken dhe trajtohen nė mendimet e tij filozofike.
Si hulumtues i pandalshėm
nga kėrkimi i rrugės qė do ta shpinte kah bėrthame e krijimit tė jetės, nė
njė moment tė pėrndėritjes shpirtėrore, pėrjetoi vetėdijesimin e plotė se,
njerėzimi jeton nė tri botė: botėn natyrale, njerėzore tė qenėsisė dhe atė
hyjnore. Me kėtė e pa tė qartė se, nga tė gjitha besimet e deritanishme nė
shumė zota, realisht ekziston vetėm njė ZOT, i cili ėshtė esenca dhe burimi
i ēdo gjėje.
Tek bashkėkohėsit e vet,
Pitagora ka ofruar njė mėnyrė tė re tė tė menduarit e cila, njė njėrėn anė
pretendonte t'i mbante njerėzit fort tė lidhur me kėtė botė, dhe
njėkohėsisht, nga ana tjetėr, kėrkonte qė ata tė jenė tė kthyer dhe tė
pashkėputshėm nga krijuesi i tyre - ZOTI.
Pėrmes filozofisė sė vet nė
pėrgjithėsi, Pitagora ka pasur ndikim tė pakontestueshėm tek shumė
mendimtarė tė famshėm tė Greqisė Antike, e veēanėrisht te Platoni dhe
Aristoteli. Po ashtu, mėsimet e tij kanė luajtur njė rol tė madh edhe nė
ndėrtimin e mendimit tė ri filozofik bashkėkohor evropian. Nė kėtė kontest,
veēanėrisht duhet pėrmendur teorinė e famshme tė Pitagorės nė matematikė.
Por, nga tė gjitha qė
theksuam nė sipėr, baza e njohurive pitagoriane mbėshtetet nė faktin e
pamohueshėm se, fshehtėsia e tė kuptuarit nė thelb tė Universit, qėndron
kryekėput nė harmoninė e pėrsosur tė magjisė sė numrave, qė janė nė raport
tė pėrhershėm me formėn. Sipas Pitagorės, katėr elementet kyēe: ajri,
zjarri, uji dhe toka, formojnė katėrfishin magji, qė ndryshe ai e quajti
TETRAKTIS. Kėshtu, pitagorianėt, TETRATIKSIT i kanė thurur edhe njė ditiramb
qė e kėndonin si lutje:
Na beko o numėr i lartėsuar,
Ti qė i ke krijuar zotat dhe
njerėzit,
O i ėmbli dhe i shenjti
Tetratiks,
Ti qe zgjedh sistemimin e
ēdo gjėje,
Ti qė je burim dhe strehė,
Shkėndi e jetės nėpėr
ndryshime tė mėdha
Na bėj qė t'i njohim
fshehtėsitė e gjithėsisė.
Pitagora dhe nxėnėsit e tij kanė themeluar shumė postulate
filozofike si parime dhe mendime tė pranuara logjike. Nė mes tė postulateve
pitagoriane, ėshtė e njohur ajo e dhjetė kundėrshtive themelore, veprimi i
pėrhershėm i tė cilėve e ndėrton realitetin tonė objektiv: 1. E lehta dhe e
rėnda; 2. Tek dhe ēift: 3 Kufizuar dhe pakufizuar; 4. Pak dhe shumė: 5. E
djathta dhe e majta; 6. Mashkullorja dhe femėrorja: 7. Lėvizshmėria dhe
palėvizshmėria; 8. Drejtė dhe shtrembėr; 9. Dritė dhe errėsirė; 10.
Sistematike dhe josistematike.
Kėshtu, ata kanė konstatuar
se, pikėrisht nga ekzistimi i kėtyre dhjetė kundėrshtive, buron e gjithė
harmonia e pėrsosur e cila vepron nė Univers.
Sa i pėrket klasifikimit
domethėnės, tė gjithė numrat ēift, konsideroheshin si: tė pjesėtueshėm
(ndashėm), jo tė pėrhershėm, femėror dhe qė i takojnė kėsaj bote materiale;
ndėrsa numrat tek: tė pandashėm (papjesėtueshėm), mashkullor dhe hyjnor. ēdo
numėr e kanė ndėrlidhur me njė atribut tė njeriut. Kėshtu numri 1, nėnkupton
arsyen, ekzistencėn, vetėdijesimin; 2. tė menduarit, mendimin dhe hamendjen;
3. marrėveshjen , harmoninė dhe baraspeshėn; 4. drejtėsinė (pasiqė ajo
formon katėrkėndėshin me formė tė pėrsosur); 5 nėnkuptonte martesėn (si
tėrėsi e shumės sė numrit tė vėrtetė femėror 2 dhe atij mashkullor 3)...
etj. Sipas pitagorianėve, tė gjitha sendet e njohura pėr ne nė kėtė botė e
kanė numrin e vet. Pa logjikėn e numrave nuk do tė kishte as dije dhe as
njohuri. Andaj, bazėn themelore numerike tė formimit tė tė gjitha vlerave
tjera e ndėrtojnė dhjetė numra; 0,1,2,3,4,5,6,7,8 dhe 9.
Kuptimi magjik i numrave bazė.
Apeksi magjik (0) - Nė fillim dhe fundin e ēdo gjėje qėndron
0-ja, dhe kjo ndryshe quhet si Apeksi magjik, sepse ajo nė vete pėrmban tė
gjitha ligjet, tė gjitha vibracionet dhe tėrė ekistimin tonė
gjithėpėrfshirės. Zeroja ėshtė e pafundme, e pakapshme dhe e pėrhershme. Me
tė, krijohet dhe mbaron jeta.
Numri 1. - Sipas
mėsimit tė okultistėve, si nga Lindja ashtu edhe nga Perėndimi, ky numėr
konsiderohet si simboli i Kozmosit, por, njėkohėsisht ėshtė dhe njė nga
atributet e Zotit, drejtėsisė dhe tė energjisė hyjnore. Ky numėr gjithnjė e
jep veten, edhe kur pjesėtohet edhe kur shumėzohet me vetveten.
Numri 2. - Sipas
pitagorianėve ky ėshtė princip material, emocion fizik dhe i takon botės
tokėsore. Dita e dytė e muajit tė dytė tė vitit i ėshtė dedikuar Plutonit,
zotit tė nėntokės, botės sė ėndrrave. Hermetistėt dhe mistikėt perėndimor
kėtė numėr e konsiderojnė si shenjė tė djallit, gjegjėsisht parim Satanist.
Numri 3.
- Okulistėt besojnė se numri 3 ėshtė numri mė i pėrsosur, sepse ndėrton nė
vete fillimin, mesin dhe mbarimin. Mė tej, mistikėt krishterė numrin 3 e
identifikojnė me trininė e shenjtė (Ati, Biri dhe Shpirti i shenjtė). Sipas
mitologjisė indiane, ėshtė nė shenjėn e tri zotave: Brama, Siva dhe Visnu,
gjegjėsisht, Zotit rindėrtues, Zotit mirėmbajtės dhe baraspeshės dhe Zotit
shkatėrrues. Tė njėjtėn trini e kemi edhe nė mitologjinė greke dhe romake:
Jupiteri, qė sundon me Qiellin, Neptuni, qė sundon me Dete dhe Plutoni qė
sundon me Ferrin. Zeusi ose Plutoni, nė dorė mbajnė tre flakadanė, Neptuni
nė dorė ka tredhėmbėshin, kurse Plutoni qenin me tri koka.
Numri 4. - ėshtė
numri i germave tė emėrtimit tė ZOTIT te shumė gjuhė tė botės: ZOTI (shqip),
LORD (anglisht), DEUS (latinisht), DIEU (frėngjisht), ADAT (asiriane), SORU
(persiane), GODH (danisht).... etj. Mė tej, janė katėr anėt e botės, katėr
stinėt kryesore... etj.
Numri 5. - Numri 5
ėshtė simbol i unitetit tė njeriut me Kozmosin. Nė nivelin astral, shprehet
si pentagram. Konsiderohet si numėr i madh mistik sepse formohet nga dy
numrat kyē themelor: 2 si numrit tė parė ēift dhe 3 si numrit tė parė tek.
Tė gjitha fuqitė natyrore ndėrtohen nė numrat nga 1 deri nė 5. 1 ėshtė
mėvetėsi, 2 kundėrshti dhe 3 ėshtė bashkimi i tyre (ndėrtimi, baraspesha), 4
drejtėsia hyjnore, ndėrsa 5 ėshtė tėrėsia e tė gjithave sė bashku.
Numri 6. - Shumė
mistikė mendojnė se 6 ėshtė numėr vetvetiu i pėrsosur, jo vetėm nga fakti se
Zoti e krijoi gjithėsinė pėr 6 ditė, por ky numėr paraqet baraspeshėn nė mes
tė makrokozmosit dhe mikrokozmosit (njeriut). Gjashtėshi pėrfitohet nga
shuma e gjysmės sė vet si dhe nga shuma e njė tė tretave tė veta.
Numri 7. - Numri 7
konsiderohet si numėr i shenjtė, sepse paraqitet nė formė tė shtatė ditėve
tė krijimit tė botės, shtatė ditėve nė javė. Mė tej, 7 ėshtė simboli i
magjisė. Shpesh edhe nė popull dhe pėrralla tė ndryshme, dėgjojmė thėnien:
pėrtej shtatė tokash e shtatė qiejsh, shtatė male e shtatė dete, etj.
Numri 8. - Nė Bibėl
sipas Mateut, ėshtė numėr i lumturisė, fatbardhėsisė dhe bollėkut. Po ashtu
mund tė merrej edhe si numėr kontradiktor. Nėse pjesėtohet me gjysmėn e vet
fitohet 2, simbol i materializmit dhe botės tokėsore.
Numri 9. - Numėr
vėrtet mistik, qė nėnkupton numrin 3 tė shumėzuar me vetveten. Pėrsosshmėri
dhe tėrėsi, unifikimi i materiales dhe shpirtėrores, hyjnores dhe tokėsores,
mashkullores dhe femėrores, dritės dhe errėsirės. Sipas teozofive dhe disa
mistikėve, 9 ėshtė pavdekshmėria dhe shpirti hyjnor.
|
