|
PRIZRENI S'KA KOHĖ - DUHET VEPRIM
Prizreni ka njė pejzash mahnitės tė formėsuar
nga Zoti, qė i fali Lumbardhin dhe gjithė natyrėn pėrreth, dhe jetėn qė i
dha Njeriu. Kjo shkrirje Zot-Njeri nė Prizren ėshtė e lashtė qysh nga
antikiteti. Njeriut, si ēdo qenie tjetėr e gjallė, ia ka ėnda vendet me ujė,
tokė pjellore, me klimė tė pėrshtatshme. E, Prizreni i ka tė gjitha kėto:
klimė pothuajse mesdhetare, ujė, prroska, kroje, shatėrvanė nė ēdo rrugicė;
ndėrsa sa tė dalėsh pak nga Rahoveci - toka pjellore tė bollshme, rrush e
verė sa tė duash.
Njeriu, nė Prizren, i bėri vetes strehė. Ndėrtoi
shtėpi, rrugė, ura, kala. Ai aty foli me Zotin nė gjuhė tė ndryshme - nė
qiell tė hapur, nė kishė, xhami e teqe.
Ata ndėrtuan edhe pazare e namazgjahė. Nė to
zanatlinjė tregtonin me Shkupin, Shkodrėn, Selanikun, e Stambollin. Qebapė,
e mė pastaj njė kafe shpie, (ne ballkanasit nuk pajtohemi asnjėherė se kafe
e kujt ėshtė) me njė bakllava, mė bėn tė ndihem si nė Prizren. Grupi
Gjurmėt i kėndojnė trenit pėr Prizren, njė uverturė pėr rininė dhe
dashurinė qė bashkėdyzohet me sharmin e Prizrenit. Tash sė fundi, Prizreni
ka edhe autostradė qė t'ēon nė Tiranė. Edhepse tash pėr tash s'ka logo tė
qytetit, ai e ka festivalin ma t'mirė nė kėto vise Dokufestin.
E bėra kėtė hyrje pėr ta theksuar edhe njėherė
rėndėsinė e kryeqytetit kulturor tė Kosovės, pėr tė cilin njerėzit flasin
me shumė krenari e dashuri, herė herė me pėrbuzje e nganjėherė edhe me ironi
e me popullizėm. Por, pėrtej retorikės, Prizreni ka nevojė pėr kujdes; ka
nevojė pėr njė dorė qė e ruan, e mbron, qė si tė tillė e bėn atė edhe mė tė
afėrt e mė tė hapur pėr njerėzit, e tė tillė ta pėrcjellė tek gjeneratat
tjera!
Qė nga viti 2005, Trashėgimia Kulturore pa
Kufij, ėshtė munduar qė sado pak tė ofroj kėtė dorė kujdesi.
Pėrmes bashkėpunimit me institucione qendrore,
lokale dhe me akterė tjerė civil dhe profesional, kemi realizuar njė numėr
tė madh tė projekteve tė natyrave tė ndryshme, filluar nga konservimet dhe
restaurimet e ndėrtesave historike, trajnime tė specializuara me ekspertė
dhe studentė, punė me komunitetin e deri nė trajtimin e hapėsirės urbane qė
njihet si Zona e Historike e Prizrenit. Me bashkėpunimin e specialistėve nga
Italia, Turqia, Suedia dhe Kosova ėshtė arritur qė tė hartohet Plani i
Konservimit dhe i Zhvillimit pėr Zonėn Historike tė Prizrenit, qė ėshtė njė
Plan Master i cili iu shėrben autoriteteve nė menaxhimin e aspekteve tė
konservimit dhe zhvillimeve urbane tė kėsaj pjese. Me fjalė tjera, ky Plan,
qė ėshtė i bazuar nė metodologji tė avancuar ndėrkombėtare, udhėzon se si tė
ruhet indi urban tradicional i Prizrenit edhe nė rastet kur qyteti
zhvillohet dhe rritet. Autoritetet lokale dhe qėndrore sot e kanė shumė mė
tė lehtė qė t'u japin pėrgjigje sfidave tė menaxhimit urban nė harmoni me
karakterin tradicional tė qytetit tė Prizrenit.
Situata nė terren nuk duket tė jetė shumė
premtuese. Ndėrtesat e reja mbijnė si kėrpudhat pas shiut dhe ēdo ditė
humbet nga njė pjesė mozaiku e panoramės sė kėtij qyteti. Ėshtė koha e
fundit pėr VEPRIM. Asnjė ēast nuk duhet humbur qė ta shpėtojmė Prizrenin.
Shpresojmė qė pėrmes kėtij dokumenti kemi krijuar mundėsi qė Prizreni
pėrfundimisht tė vendoset nė parametrat e njė qyteti funksional me zhvillim
tė qėndrueshėm, ku nė qendėr tė kėtij zhvillimi ėshtė njeriu dhe kultura e
tij e trashėguar, e ku kjo kulturė komunikon me botėn si pjesė e pandashme e
saj.
Sali Shoshi
Drejtor i CHwB zyra nė Kosovė
Dhjetor 2011
Pjese nga Libri "Plani i konservimit dhe
zhvillimit pėr zonėn historike tė Prizrenit, Kosovė"
|
