PARATHĖNIE NGA MAURICE DOREAL
Historia e pllakave qė janė tė
pėrkthyera nė faqet e mėposhtme, ėshtė e ēuditshme dhe pėrtej besimit tė
shkencėtarėve modern. Lashtėsia e tyre ėshtė e mahnitshme, ato datojnė larg
rreth 36.000 vjet para Krishtit. Autori ėshtė Thoth, njė Mbret-Prift
Atlantidas, i cili, pas fundosjes sė vendit amė, themeloi nje koloni nė
Egjiptin e lashtė.
Ai ishte ndėrtuesi i Piramidės
sė Madhe tė Gizės, e cila gabimisht i ėshtė atribuar Keopsit. Nė tė
pėrmbahet dija e tij e menēurisė antike, gjithashtu dhe dokumentat
instrumentat sekrete tė Atlantidės sė lashtė.
Pėr rreth 16.000 vjet, ai
mbretėroi racėn e lashtė tė Egjiptit, afėrsisht nga 52.000 para Krishtit
deri mė 36.000 para Krishtit. Nė atė kohė, raca barbare e lashtė mes tė
cilėve u vendos ai dhe ndjekėsit e tij, u ngrit nė njė shkallė tė lartė
qytetėrimi.
Thoth ishte njė i pavdekshėm,
domethėnė, ai kishte fituar mbi vdekjen, duke kaluar vetėm kur ai e
dėshironte, madje dhe atėherė jo nėpėrmjet vdekjes. Menēuria e tij e madhe e
bėri atė kreun e kolonive tė ndryshme tė Atlantidės, midis tė cilave edhe tė
atyre qė emigruan nė Amerikėn Qendrore dhe Jugore.
Kur erdhi koha qė ai ta linte
Egjiptin, ai ngriti Piramidėn e Madhe pėrmbi hyrjen pėr tek Sallat e Mėdha
tė Amenti-t, vendosi regjistrimet e tij nė tė, dhe caktoi, midis mė tė
zhvilluarve nga njerėzit e tij, roje pėr tė ruajtur sekretet e Piramidės.
Nė kohėt e mėvonshme,
pasardhėsit e kėtyre rojeve, u bėnė priftėrinjtė e piramidės, nė tė cilėn
Thoth adhurohej si Zoti i Menēurisė, Dokumentuesi i tyre nė epokėn e
errėsirės qė pasoi kalimin e tij. Sipas legjendės, Sallat e Amenti-t u bėnė
bota e nėndheshme, Sallat e zotave, ku shpirti kalonte pėr gjykim pas
vdekjes.
Gjatė epokave tė mėvonshme,
egoja e Thoth kaloi nė trupat e njerėzve nė mėnyrėn siē ėshtė pėrshkruar nė
pllakat. Kėshtu, ai u rimishėrua tre herė, nė tė fundit njihet si Hermes,
treherė-i linduri.
Nė kėtė mishėrim, ai la dorėshkrimet qė
nga okultistet modern njihen si Pllakat e Smeraldta, njė paraqitje mė e vonė
dhe nga mė tė paktat e mistereve antike.
Janė dhjetė pllakat e pėrkthyera nė
kėtė punim, tė cilat iu lanė priftėrinjve tė piramidės nė ruajtje nė
Piramidėn e Madhe. Tė dhjeta janė ndarė nė trembėdhjetė pjesė pėr komoditet.
Dy tė fundit janė kaq madhėshtore nė rėndėsinė e tyre, qė pėr
momentin ėshtė e ndaluar ta publikojmė pėr tė gjithė botėn. Megjithatė nė
kėto fakte tė kėtij libri ndodhen sekrete, tė cilat, pėr studentin serioz,
do tė dėshmojnė vlera tė paēmuara.
Ato duhet tė lexohen jo njė
herė, por qindra herė, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund ta zbulojnė kuptimin
e vėrtetė. Njė lexim i rastėsishėm do tė japė rreze bukurie, por njė studim
mė intensive do tė hapė kanale tė menēurisė dhe tė dijes kurrė tė njohura
nga mendja njerėzore.
Ja tani dy fjalė pėr mėnyrėn
se si kėto sekrete tė fuqishme iu zbuluan njeriut modern, pasi ishin mbajtur
tė fshehura pėr njė kohė tė gjatė.
Rreth 1300 vjet para
Krishtit, Egjipti, Khem i lashtė, ishte nė trazira dhe shumė dėrgata
priftėrinjsh u dėrguan nė pjesė tė tjera tė botės.
Midis tyre ndodheshin disa
priftėrinj tė piramidės tė cilėt morėn me vete Pllakat e Smeraldta si njė
hajmali nėpėrmjet tė cilės ata do tė ushtronin autoritetin e tyre mbi
klerikėt mė pak tė zhvilluar, pasardhės gjithashtu tė kolonive tė tjera tė
Atlantidės.
Sipas legjendės, Pllakat i
jepnin mbartėsit autoritetin e Thoth.
Grupi i veēantė i
priftėrinjve, qė mbarti pllakat, emigroi nė Amerikėn Jugore ku ata gjetėn
njė racė tė zhvilluar, Maya-t tė cilėt kishin ruajtur shumė nga menēuria e
lashtė.
Priftėrinjtė u vendosėn dhe
qėndruan midis tyre. Nė shekullin e dhjetė, Mayat ishin tė vendosur nė krejt
Yukatan-in, dhe pllakat ishin vendosur poshtė altarit tė njėrit prej
tempujve tė mėdhenj tė Zotit Diell.
Pas pushtimit tė Maya-s nga
Spanjollėt, qytetet u braktisėn dhe thesaret e tempullit u harruan.
Duhet tė kuptohet se
Piramida e Madhe e Egjiptit ka qėnė dhe ėshtė akoma njė tempull i fillesės i
njohjes me ritet e shoqėrisė sė fshehtė pėr tek misteret. Jezusi, Solomoni,
Apolloni dhe tė tjerė i kanė atje fillesat e tyre.
Autori i kėtyre rreshtave (
i cili ėshtė i lidhur me Lozhėn e Madhe tė Bardhė e cila gjithashtu punon
nėpėrmjet priftėrisė sė piramidės) u udhėzua ti gjente dhe ti kthente
pllakat nė Piramidėn e Madhe.
Pas aventurash tė cilat nuk
ėshtė e nevojshme tė citohen kėtu, kjo punė u krye. Para se ti kthente,
atij iu dha leja ti pėrkthente dhe tė mbante njė kopje tė menēurisė sė
gdhendur nė pllakat.
Kjo ndodhi nė vitin 1925,
dhe vetėm prej pak kohėsh ėshtė dhėnė leja pėr ti publikuar. Ėshtė
parashikuar qė shumė njerėz do ti pėrqeshin. E megjithatė student i
vėrtetė, qė do tė lexojė pėrmes rreshtave, do tė fitojė menēuri.
Nėse drita ėshtė tek ti,
drita qė ėshtė gdhendur nė kėto pllaka do tė tė pėrgjigjet.
Ja tani dy fjalė pėr
aspektin material tė pllakave.
Ato pėrbėhen nga dymbėdhjetė
pllaka smeraldi tė gjelbėr, tė formuar nga njė substancė e dalė prej
shndėrrimeve alkimike.
Ato janė tė pashkatėrrueshme,
iu rezistojnė tė gjithė elementėve dhe substancave qė njohim. Nė fakt,
struktura atomike dhe molekulare ėshtė e qėndrueshme, nuk pėsojnė asnjė
ndryshim, proceset e kohės nuk ndikojnė mbi to, meqenėse nuk ndikojnė
proceset kimike mbi to. Njė fenomen i tillė hedh poshtė ligjin e jonizimit.
Mbi tė janė gdhendur shenja
nė gjuhėn e lashtė tė Atlantidės: shenja tė cilat iu korrespondojnė valėve
tė caktuara tė mendimit, qė ēlirojnė vibrimin korrespondues mendor nė
mendjen e lexuesit.
Pllakat janė kapur sė bashku
mė rrathė tė njė aliazhi (lloj lidhje) ngjyrė tė artė, e varur nė njė
purtekė prej tė njėjtit material. Kaq pėr sa i takon aspektit material.
Menēuria qė ndodhet nė to
ėshtė themeli i mistereve antike. Kushdo qė do ti lexojė me zemėr dhe
mendje tė hapur, menēuria e tij do tė rritet nė mėnyrė tė ndjeshme.
Lexo! Beson apo jo, por
lexo! Dhe vibrimi i rigjetur do tė rizgjojė njė pėrgjigje nė shpirtin tėnd.
Nė faqet e mėposhtme, unė do
tju zbuloj disa nga misteret tė cilat vetėm sa janė prekur lehtė si nga
unė, por edhe nga tė tjerė mėsues apo studentė tė sė vėrtetės.
Ėshtė i pafund kėrkimi
njerėzor pėr kuptimin e ligjeve qė rregullojnė jetėn, e megjithatė e vėrteta
ekziston gjithmonė mbas pėlhurės qė mbron planet mė tė larta tė ekzistencės
nga vizioni material i njeriut, e gatshme tė asimilohet nga kushdo qė
zgjeron vizionin e vet pėr nga brenda, dhe jo drejt asaj qė ndodhet jashtė.
Nė heshtjen e shqisave
fizike ndodhet ēelėsi pėr zbulimin e menēurisė. Ai qė flet, nuk di; ai qė
di, nuk flet.
Dija mė e lartė ėshtė e
pashqiptueshme, qė smund tė pėrshkruhet me fjalė, ajo ekziston si njė
realitet nė pista e cila kapėrcen tė gjitha kufijtė e logjikės sė fjalėve
apo simboleve fizike.
Tė gjitha simbolet janė veē
ēelėsa tek dyert qė ēojnė tek tė vėrtetat, dhe, shumė herė, dera nuk hapet
sepse ēelėsi duket kaq i madh saqė gjėrat, tė cilat janė pėrtej, nuk mund tė
jenė tė dukshme.
Kur ne tė kuptojmė se tė
gjitha ēelėsat dhe tė gjitha simbolet fizike janė manifestime, shtrirje tė
njė ligji e tė vėrtete tė madhe, atėherė do tė fillojmė tė zhvillojmė
vizionin qė do tė na lejojė tė ēajmė errėsirėn.
Tė gjitha gjėrat, nė tė
gjitha universet, lėvizin nė pėrputhje me ligjin, dhe ligji, i cili
rregullon lėvizjen e planeteve nuk ėshtė mė i pandryshueshėm se ligji qė
rregullon qėnien fizike tė njeriut.
Njė nga ligjet mė tė mėdha
nga tė gjitha Ligjet Kozmike, ėshtė ai qė ėshtė pėrgjegjės pėr formimin e
njeriut si njė qėnie fizike.
Objektivi i madh i shkollave
tė misterit tė tė gjitha kohėrave ka qėnė tė zbulojė funksionimet e Ligjit
qė lidh njeriun si trup fizik dhe njeriun si qėnie shpirtėrore.
Njeriu intelektual ėshtė
hallka lidhėse ndėrmjet njeriut si trup fizik dhe njeriut si qėnie
shpirtėrore, sepse mendja bėn pjesė si nė cilėsitė fizike ashtu dhe nė
cilėsitė jofizike.
Kandidati pėr dije mė tė
larta duhet tė zhvillojė anėn intelektuale tė natyrės sė tij dhe kėshtu
forcon vullnetin e tij nė mėnyrė qė tė jetė nė gjendje ti pėrqėndrojė tė
gjitha fuqitė e qėnies sė tij dhe nė planin e ekzistencės qė ai dėshiron.
Kėrkimi i madh pėr dritė,
jetė dhe dashuri vetėm sa fillon nė planin material. Duke u mbartur nė
absolutin e vet, qėllimi i tij final ėshtė tė jetė plotėsisht njė me
ndėrgjegjen universale. Hapi i parė ėshtė vėnia e themeleve nė nivelin
material; pastaj vjen qėllimi mė i lartė i arritjes shpirtėrore.
Nė faqet qė vijojnė, unė do
tė jap njė interpretim tė Pllakave tė Smeraldta dhe sekretin e tyre,
kuptimet e fshehta dhe ezoterike. (bashkė me publikimin e pėrmbajtjes sė
pllakave, Doreal ka dhėnė edhe njė interpretim tė tij mbi kuptimin e secilės
pllakė shėnim i L.V.)
Nė pllakat, shumė fjalė tė
Thoth fshehin kuptime qė nuk duken nė njė lexim sipėrfaqėsor.
Drita e dijes, e aplikuar nė Pllakat, do tė hapė kanale dhe forma
tė reja mendimi.
Lexo dhe bėhu i zgjuar! Ah
sikur drita e ndėrgjegjes tėnde vetjake tė zgjojė aftėsinė pėr tė kuptuar, e
cila ėshtė njė cilėsi e natyrshme e frymės.
Pjesė nga libri "Pllakat
e Smeraldta"
|