Dinamika e rrjedhave tė proceseve jetėsore e
njeriut tė sotėm ėshtė e ngarkuar dhe e stėrngarkuar me barrėn e presioneve
nga mė tė ndryshmet, qė nga ato mė elementari e deri tek ato superiore, duke
e kthyer atė nė njė automat tė mekanizmave dirigjues, si imponim i vetė
faktorit kohė dhe hapėsirė.
Kėto presione permanente kanė ndikuar qė nė
psiken e njerėzve ti atrofizojnė aftėsitė e cilėsitė krijuese dhe tė
krijojnė njė gjendje enervacioni, duke provokuar destabilizimin e harmonisė
shpirtėrore, dhe fatkeqėsisht, paraqitjen e simptomave tė para tė sėmundjeve
psikike. Aq mė tragjik bėhet fakti, kur kėtij presioni ekzistencial i
shtohet edhe barra e dhunės, shpėrnguljes, terrorit, luftės etj., siē po
ndodh nė shumė vende tė globit. Mjerisht, njė katrahurė tė tillė e pėrjetoi
edhe populli ynė.
Nga gjithė kjo amulli, mund tė themi me plot
gojėn, se tė pakėt janė ata shqiptarė tė cilėt kanė mbetur, spaku pa pėsuar
tronditje shpirtėrore, pra TRAUMA, tė cilat edhe mund ti pėrcjellin gjatė
gjithė jetės duke u shkaktuar situata tė pakėndshme dhe me pasoja,
herė-herė, tė rėnda pėr higjienėn e tyre mentale, e qė nė instancėn e fundit
rezulton negativisht nė psikologjinė kolektive tė mbarė popullatės tonė...
Duke ju falėnderuar punės sė palodhur tė
matematicientit Riēard Bandler dhe linguistit Dzhon Grajner, u arrit deri te
njė metodė e re psikologjike, qė u quajt: Programimi neurolunguistik, e qė
vitet e fundit u bė hit i vėrtet nė lėmin e gjerė tė psikiatrisė.
Themeluesit e kėsaj teorie, duke studiuar punėn
dhe veprimet e psikiatėrve tė njohur, si: Satri, Perlsi e Eriksoni (duke mos
e pasur pėr qėllim zhvillimi e kėsaj teorie nė praktik terapeutike), tė
cilėt pėrdornin metoda tė drejtimeve tė ndryshme tė shkollave psikologjike,
si: teorinė geshtalt, teorinė e bihejviorizmit, terapinė familjare, metodat
hipnotike etj., erdhėn deri te ky sistem i ri dhe shumė i suksesshėm pėr
lehtėsimin, neutralizimin si dhe pėr shėrimin e shumė problemeve psikike qė
si burimi kishin pasojat e traumave tė ndryshme.
Popullaritet dhe pėrdorim tė gjerė kėsaj metode
tė re i dha Gisela Perren - Klinger, psikologe dhe psikiatre e fėmijėve nga
Bazeli i Zvicrės, e cila njėkohėsisht ėshtė edhe anėtare e Kėshillit tė
Evropės pėr tė Drejtat e Njeriut, si dhe anėtare e shumė asociacioneve tjera
ndėrkombėtare.
Kjo studiuese e palodhur, njohėse e shumė
gjuhėve tė huaja, kėtė metodė tė re arriti ta modifikoj dhe ta afirmojė, nga
puna e saj praktike me njerėz tė traumatizuar, e sidomos me tė burgosurit
politikė tė Amerikės Latine, me vuajtje tė gjata dėnimi, si dhe nga
erudicioni i saj i gjerė profesional. Kėto njohuri, nė bashkėpunim me
autoren Francoise Zwissig, i komunikoi teoritikisht nė librin shumė tė
njohur Lernen mit alle Sinnen (Mėsojmė me tė gjitha shqisat), si dhe
nėpėrmjet ligjėratave dhe kurseve tė saj nė shumė vende tė botės. Kėto
suksese i dhanė edhe titullin Maestro e programimit neurolinguistik.
Ajo, para ca vitesh, mbajti njė kurs edhe nė
Zvicėr, tė cilin e ndoqi edhe imunologu dr. Xh. Hasani. Falė pėrpjekjeve tė
tij dhe ndihmės sė pakursyer tė etnologes holandeze, Martine Vervey -
ligjėruese shumėvjeēare nė Universitetin e Cyrihut pėr etnologji medicinale
dhe punonjėse e organizatės humanitare HEKS, u bė e mundur qė ky projekt
(sipas metodės sė z. Perren), i dedikuar pėr tė arratisurit nga vatrat e
luftės nė ish Jugosllavi, tė realizohet edhe ndėr bashkatdhetarėt tanė nė
Zvicėr (pjesėmarrės i tė cilit ishte edhe autori i kėtij shkrimi).
Qėllimi i kėsaj metode ėshtė njeriu i
traumatizuar, si pasoj e shkaqeve tė ndryshme. Traumat e shkaktuara nga
natyra: vėrshimet, tėrmetet etj.; pastaj, nga njeriu: nėpėrmjet
keqtrajtimeve trupore e psikike si dhe keqpėrdorimeve tė ndryshme seksuale,
dhunės etj.; nga shoqėria: nėpėrmjet ndeshjeve (automobilistike),
ndėrhyrjeve mjekėsore, shkatėrrimit tė ambientit nga mbeturinat e ndryshme
kimike etj.; nga politika: nėpėrmjet pėrndjekjeve, torturave, burgosjeve,
arratisjeve etj.; godasin dhe i tronditin njerėzit nė rrafshe tė ndryshme nė
tė njėjtėn kohė, si nė rrafshin fizik, psikologjik, social, ekonomik etj.
duke shkaktuar tek ata ērregullime tė shkallėve tė ndryshme tė
personalitetit e deri te psikoza tė rėnda.
Sistemi zhvillohet nėpėr disa faza, duke filluar
nga raporti terapeut - pacient, vrojtimit (kalibrimit), situatės sė
sigurisė, rregullimit tė tensionit e deri te frymėmarrja pėr qetėsim.
Terapeuti, duke bėrė njė introspeksion tek i trumatizuari, nėpėrmjet tė
ashtuquajturave spiranca pozitive, mundohet qė tek ai tė kthej harmonin,
forcėn, vullnetin, besimin nė vetvete, pra shpresėn pėr jetė. Nėpėrmjet
resurseve (rezervave) tė tij (qė posedon secili) tė mėnjanojė ose largojė
plotėsisht gjendjen melankolike, abioze... dhe gjatė periudhės konvaleshente,
me ndihmėn e tij (vet pacientit), nėpėrmjet tė folurit (psikologjisė sė
komunikimit) tė arrijė deri te rehabilitimi i tij shpirtėrorė, nė suaza tė
mundėsive qė i lejohen.
Gjithashtu, nėpėrmjet kėsaj metode u ndihmohet
nė masė tė madhe edhe tė huajve, tek tė cilėt, nė mos pėr asgjė tjetėr,
ekziston elementi traumatizues i arratisjes nga atdheu, pra metodė qė ėshtė
e nevojshme edhe pėr njerėzit tanė, njė numėr mjaftė i madh i tė cilėve
gjenden nė mėrgim, posaēėrisht tė rinjtė qė janė caku mė i preferuar i
sulmeve neuropatike, si pasojė e elementeve tė ndryshėm traumatizues, por
dhe sjelljeve, zakoneve e botėkuptimeve advente me tė cilat ata duhet tė
pėrballen nė shoqėritė e huaja ku jetojnė dhe veprojnė. Nė kėso rastesh,
aplikimi i programit neurolinguistik mund tė pėrdoret si metodė sedative dhe
me shumė sukses nė tejkalimin e kėtyre pasojave trumatike.
Kjo metodė nuk ėshtė vetėm njė ndihmė mjekėsore,
e zbatuar me ndihmėn e terapeutit, por nė esencė ėshtė edhe njė vetėndihmė
mjekėsore, tė cilėn i traumatizuari pas seancave (kontakteve) me terapeutin,
mund ta aplikoj edhe vet, nė cilėndo kohė, nė ēdo moment e nė ēdo vend pėr
ta ndihmuar vetveten duke aktivizuar, siē thamė, resurset e fjetura.
Libri, pėr kėtė metodė shumė tė suksesshme dhe
shumė modeste pėr kohėn tonė Mėsojmė me tė gjitha shqisat, me pėlqimin e
autorėve, Gisela Perren - Klinger dhe Francoise Zwissig, ėshtė pėrkthyer
dhe botuar edhe nė gjuhėn shqipe (nga gjermanishtja) nga dr. Xhevat Hasani
dhe Osman Osmani dhe, ekskluzivisht pėr web faqen
www.sa-kra.ch, u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas, pėr tė
cilėn gjė i falėnderojmė pėrzemėrsisht z. dr. Hasani dhe z. Osmani.
|