Mehmet Bislimi
PORTRET
Nga dorė e piktorėve modern
Tė kohės antike
Portretizuar fytyrė e pa skuqur
E sakrificės nė kėmbėngulje
Tė hije zisė a bukurisė mitike
Monalizė moj mike
Gėnjeshtėr apo
Realitet
Buzėqeshja jote
Nė portret
Ndryrė
Brenda kornizės nė shekuj
Histori e pazbėrthyer e artit
Mbi mjeshtrin e penės sė vjetėr
Varur nė maje tė gozhdės
Si testamenti
Nė letėr
MALLI
Formulė e pa zbėrthyer graviteti
As Njutni mendjehollė
Nuk e gjeti
Mes mollės dhe tokės
Fuqi e mallit tė nėnėlokes
Qė tė stepė
IRONI E FTOHTĖ
Shkretėtira shterpė
Qiellin ka ngrirė
Njeriu fytyrė vrarė
Ironi e ftohtė
E njė jete
Pėr njė grusht pleshta
Lidhur pas humbėtirės
Me fijet e padukshme
Tė shkretėtirės
Botė poetike nė kėrkim
Tė rimės sė verdhė
O miku im poet
Thurė kot
Kėngė nė shkretėtirė
Kot
Arsila Cina
YJET E ĖNDRRAVE!
Vėshtroj
teksa nata bie ėmbėlsisht
dhe yjet numėroj me gisht
Notoj magjishėm,
e plot gėzim,
nė njė mendim.
Ndriēuar, njė cast shfaqem
Dhe zhdukem
Dhe plakem
Ne pasqyrė veten shoh
dhe jam e re sėrish
Fytyra ime,
e pastėr dhe e brishtė,
rrėnqethet nė kujtime.
Papritmas,
qetėsisht lėviz
dhe hiri furgullon,
notoj nė ėndėrrime
Dhe pas pak hesht
Dhe veshtroj nje yll qė bie
Dhe me zjarr me tha:
ti je ajo qė po kėrkoja.
Hetova gjate fjalen e tij
dhe kur u shua
e kuptova,
Se, ishte mesazhi qė kurrė su
harrua!!!
KUSH JAM UNĖ?
Kush jam unė, Kush jam unė?
pyes veten shpesh
Mos ndoshta jam njė mjegull
qė vjen ta vizitoje kėtė mėngjes?
Mos ndoshta jam dielli qe vjen e
ngrohė
kėtė Tokė?
A jam unė njė e vetme,
po kush jam vallė?
mos ndoshta jam fara qė tokėn time
po
kėrkoj
mos ndoshta jam bora qe qytetin
zbardhėllon?
Oh, jam agimi, perėndimi jam
dielli qė vetė do ta dije...
Jam mjegull dhe drite qe shpesh
here te vizitoj
Ndoshta as vete se di kush jam
ndoshta kam humbur dimension
,ndoshta po kėrkoj
unė lėndinėn qė te mbillem e te
lulėzoj.
Adelina Dokje
PRANOJE PUSHTIMIN TIM
Pranoje pushtimin tim! Te
perqafoj!
Me lot te lag si vesa ne agime
eja rri me mua, jam mall i pashuar.
Burimet tė mallit dashuria si shteron
nuk ka perendim lumturia per TY
rilindje ndjen zemra e dashuruar.
Nuk jam deshire e shuar nga malli !
Mos i mbyllsha syte pa te pa e puth !
te shuaj llaven qe djeg nga larg.
KISHA NDJESI
Sa kohe se ne duhemi
guximi s'na mungoj !
frika pė njeri-tjetrin
dhe klithma na shtoj!
Tė lemova floket me gishterinj e mi
butesi mendafshi - kisha ndjesi!
Gersheta puhize krijonte nata
neper damar lumturia barti urata!
KU JE SHPIRTI IM!
Janė vargje tė ngritura deri nė
thjeshtėsi
Pėr ty, i dashuri im bartin mall!
Ēfarė ruaj nė shpirt dua tė tė
rrefej
Pėr flakėn dhe dritėn e
pikėllimit!
Nėse i lexon njė ditė mos u befaso
Pėrse ka zjarr e nė tė unė digjem
Ēdo ēast vetmia mė shkrumon
Dhe ngrij nė heshtje si acari!
Tė ishe pranė meje do tė shikojė
lotėt
Pushtuan pėrmasėn e rrjedhė s
nėpėr faqe
Se zemra ndjente tėrbim
Kur klitha: Ku je? Ku je shpirti
im!
Liridon Mifatri
YLLIT TIM
Mund tė shkosh tė mbretėrosh nė
det
Atje ku nuk ekziston poet
Natės do tia fal edhe timin yll
I ndihmoj qiellit se ai tė premten u mbyll
Ditėn do tė shndrit ai yll kur si te premten qė skishte diell
Atėherė do tė shndris ylli im nė qiell
EMRI YT
Emrin tėnd e di veē unė qė ėshtė
mė i vlefshėm se kurora e mbretit
Se pari mund tė quaj vdekja e poetit
Mund tė mė quash edhe vet perėndim por e di se je diell
Unė e kam trėndafilin e zi dhe ti mė ndihmove ta mbjell
Dhe mė thuaj edhe njė herė nė sy atė qė mė the atė ditė
E tė shėnoj pėr ty edhe 1 milion poezi pa pritė
Emri yt mė sjell jetėn e vėrtetė
Por smund ta quaj jetė
Do tė rilind prapė dielli me simbol me emrin tėnd
E emrin tėnd do ta shkruaj ēdo vend
Kėtė tė vėrtet kudo mund ta gjesh
Emrin tėnd kudo mund ta vėresh
Kėtė tė vėrtet kudo mund ta shikosh por ti i mbyll sytė
E bash kjo vajzė e bukur seē po mė mbytė
Sado qė mendon se je e bukur mė e bukur ėshtė kjo poezi
Por mallkuar qoftė unė ty ta kushtoj kėtė me plot dashuri
Ndoshta i ka fajet emri yt
Emri yt plot ringjallje por nė mua do tė thotė mė mbyt
Emri yt me plot domethėnie si oqeani
Jam vetėm njė peshk i vogėl tė lutem nė zemrėn tuaj mė mbani
Kudo qė shikoj tė shoh vetėm ty oqeanida
Por lotėt e mi janė mė tė mėdhenj e kėtė bukuroshe se prita
Oqeanida, jo se ke emrin por unė kėshtu ta lash
Emrin tėnd harroje kėtė duhet ta mbash
Por ti se pranon sado qė tė jetė i bukur moj bukuroshe
Por shumė pėrshtatet me sytė e tu ngjyrė kaltėroshe
E ti krenohesh me emrin tėnd por kjo poezi ta humb krenarinė
Krenaria ty tė humb si edhe emri, por ti se pranon emrin qė ta dhashė dhe
dashurinė
Erblina Idrizi
AI ĖSHTĖ ATJE...
Ai ėshtė larg prej meje.
atje ku ftohti ngrin gurin.
Ai ėshtė larg prej meje,
atje ku loti ēan burrin...
Ai ėshtė larg prej meje,
nė atė vend dielli trembet,
Ai ėshtė larg prej meje,
nė atė vend dheu nuk shembet..
Ai ėshtė larg prej meje,
lotėt s'mjaftojnė ta heq mėrzinė,
Ai ėshtė larg prej meje,
dhe unė me veshje mbaj zinė...
Atje ku ėshtė Ai nuk ka asgjė,
Atje ku ėshtė Ai ėshtė burrėria,
Atje ku ėshtė Ai dikur s'do jetė mė,
Atėherė mua dot mė hiqet Zia..
NJERĖZIT DHE NE
Njerėzit harruan tė vėrtetėn,
Sot jetojnė gėnjeshtrat.
Njerėzit harxhuan fjalėt kohė mė parė,
Tashmė mbajnė vetėm eshtrat.
Ku mbetėm ne tė dy,
Nė mesin e kėtyre njerėzve,
Cilėn rrugė zgjodhėm,
Nė pazgjidhshmėrinė e kėtyre jetėve.
Njerėzit zgjodhėn fatin e gurit,
Ne zgjodhėm fatkeqėsinė e shkretėtirės.
Unė kėmbėve ia fala rrugėn,
Rrugėn e shiut dhe vrenjtėsirės.
Cili shtrat ishte i joni qė e tradhtuam,
Njerėzit flejė me dorėheqjen,
Unė mė gjumė nuk bėjė ka vite,
Me realitetin e shtoj pėr ty dhe etjen.
Tashmė heshtja ėshtė pėrgjigje rėndom,
Ndalet gjithēka nė tė kuqen e semaforit,
Pyetjet u mbytėn nė njė datė,
Nė shiun e shtatorit...
Veturat dhe njerėzit shkojnė vinė,
Pėr tė fundit herė shohė qytetin qė ėndrra then,
Unė shkoj atje ku mė pret dikush pa asgjė,
Ndėrsa nė shpirt pėrvoja e kti qyteti mflen.
Qajė sonte nga brenda mallėngjyer,
Tė fyej ty qė mė deshte qė tė lashė dikur.
Mallkoj njerėzit e kėtij qyteti,
Ku mesė meje dhe teje formuan mur.
Mallkoj dhe dikė tjetėr qė mė harroj,
Ndoshta sot martohet me dikė e panjohur pėr mua,
Ndoshta dikur e takoj dhe i them fjalėt e njėjta,
Qė kurrė se desha dhe ende nuk e dua.
Njerėzit zhgėnjyen vetveten,familjet,fėmijėt,
Ti mė zhgėnjeve mua shumėherė,
Njerėzit vdesin me plotė premtime tė parealizuara,
Ndėrsa ne dhamė betime ku i thyem pėrherė.
Jemi ne ata qė gėnjejmė vetveten qėllimisht,
Unė u futa me tė tjerėt nė jetėn e fatit,
Je ti ai qė mė shtyre tė ndryshoj,
Mė bėre shoqen mė tė ngushtė tė mėkatit.
Vite me radhė kėrkova arsye pėr ekzistencė,
Mua lindja veēse mė kishte mallkuar,
Bota rrotullohet aty ku jam, tė gjithė do jemi,
Sėrish kemi pėr tu takuar.
Xhelozoj tė tjerėt, dhe atė nė njė mėnyrė,
I ka tė gjitha para sysh, brenda tij humnerė,
Kur mė sheh mė pėrpinė me sytė e qiellit,
Ndonėse i tėri ėshtė BOSS dhe PLEHĖR!
Dhe provova botėn e realitetit botėn e rrugės,
Njerėzit ishin ushujza qė thithin dhe varfėrinė.
Unė tashmė ha vetveten,
Pėrderisa ti e pėrpinė pa mua lumturinė.
Mirlinda Musaj
STINĖT PA KOHĖ
Do tė fillosh tė mė ndjesh,
atėherė kur dielli i ngrohtė
do tė lindė nga perėndimi
dhe tė perėndoj nga lindja!
Do ndjesh mungesėn time,
atėherė kur ne mes te verės
s'do tė ngrohė mė dielli,
por do tė mbėrtheje acari!
Do fillosh tė mė kujtosh,
atėherė kur hėna e plotė
do tė lindė nė agimin e ditės
e jo ne muzgun e mbrėmjes!
Do fillosh tė qash pėr mua,
atėherė kur do filloje shiu
ta lagė trupin tėnd tė shkretė
kur t'i e urren mė sė shumti!
Do fillosh tė mendosh pėr mua,
atėherė kur nė marsin e pranverės
natyra do tė jetė e kuqėrremtė
dhe gjethet do te z'verdhen mbi
tokė!
Do fillosh ta thuash emrin tim,
atėherė kur nė janar tė dimrit
dielli do ta flakė shpirtin tėnd
qė t'i s'do mund ta durosh!
Do fillosh tė mė dashurosh,
atėherė kur nė tetor tė vjeshtė
do tė lulėzojnė pemėt e braktisura
e do tė kėndojė bilbili i heshtur!
Do fillosh tė mė kėrkosh,
atėherė kur do tė vije ai ēast
kur unė do jem shumė larg teje
dhe s'do tė kėrkoj mė dashurinė
tėnde!!!
MENDO
Para se tė kėrkosh falje
mendo se pėr ēfarė kėrkon?
Mundohu ta kuptosh,
E meriton njė kėrkimfalje?
Para se tė kėrkosh falje
mundohu, nė mes tė njė mijė
arsyeve,
tė gjesh me tė rėndėsishmen!
Para se tė kėrkosh falje,
gjej nė mes tė reve tė zeza
dritėn e ngrohtė tė diellit!
Para se tė kėrkosh falje,
kėrko qė nė natėn e errėt
tė shikosh dritėn e bardhė tė
hėnės!
Para se tė kėrkosh falje,
mendo, ia vlen njė gjė e tillė?
Mendo, njė kėrkimfalje
do tė ndryshonte gjithēka!
Mendo, njė fjalė e thėnė
do tė ndryshonte njė jetė tė tėrė!
Por, sikur tė ndodhė e kundėrta!
sikur kjo fjalė e thjeshtė
tė kishte peshėn qė s'mund ta
mbajė as toka
e s'mund ta durojė as qielli!
Para se tė kėrkosh falje,
mundohu qė nėpėr mjegullat e
dendura
tė gjesh rrugėn tė cilėn e kėrkon!
Sepse vetėm njė kėrkimfalje
mund tė shkatėrrojė gjithēka,
mund tė rrėnojė ēdo mur tė
ndėrtuar,
ēdo pengesė mund ta largojė,
dhe njė shpresė tė fjetur
ajo mund ta zgjojė!!!
Pra, pėrpara se tė kėrkosh falje,
mendo njė mijė arsye tė forta
qė do tė arrish tė fitosh betejėn
qė kaherė ishte e humbur!!!
Aulona Goxhaj
PA TY
Pse janė gjithmonė tė ftohta
rrugėt pa ty?
Dhe qielli kaq i zbrazėt kur ti s`je pranė aty?
Dritat krejt tė fikura
zhurmat qė shterojnė
urat e braktisura, lumenjtė qė pushojnė.
Nata qė hap krahet e njerzit qė
flenė,
pastaj jemi dhe ne tė marrėt
qė sytė hapur i lemė.
Gotat krejt me ujė.
Trėndafilat kokėvarur aty.
Librat qė bėnė bujė tė pluhurosur janė pa ty.
Mė thuaj pse gjithēka ėshtė kėshtu
tani?
Se, ėshtė nate ndoshta?
Apo se s`je ti?
GOZHDOVA SHPIRTIN NĖ NJĖ LETĖR
Unė skutat, shpirtit ia vėshtrova,
ia studiova ngadalė kaq gjatė,
nė tokė i zbraza tė gjithė brilantet
derisa shpirti mė ngeli i thatė.
I theva portat e ēava hijet,
ndėrtova harta e rrugėn lashė hapur.
U zgjatėn engjėjt qė mi njohin ėndrrat,
erdhėn edhe djajtė me vesh tė kalbur.
E derdha shpirtin nė njė fletė,
kėtė shpirt qė e rrita me duart e mia,
e kapa pėr fyti dhe e gozhdova mbi letėr:
Masaker a lavdi
Flatra tė reja do tė lindin, e dija!
ENDĖRRA
Dielli i ka sytė e skuqur
kėtė pasdite
Shtėrhiqet i gjerė
nė kėtė mbyllje dite
nė qiellin e purpurtė
plot shkėndija
do tė shtėrhiqen si diell
edhe ėndėrrat e mia.
Kur nata tė bjeri
si gjithmonė dhe sot
yjet do tė jenė ėndėrra
qė diell s'u benė dot!
|