|
Fatos ARAPI
SI S'TĖ DESHA PAK MĖ SHUMĖ
Unė e desha pėrtej
vdekjes,
Ashtu dashurova unė
Edhe prapė s'ia fal dot vetes:
S'i s'e desha pak mė shumė...
Pak mė shumė ku shpirti
thyhet,
T'i them ndarjes: - Prit, ca pak...
Tė gėnjejmė mallin qė s'shuhet,
Kujtimin tė gėnjejmė pak.
Pėrtej vdekjes, pėrtej
botėve,
Atje ku nis "ca pak"
tjetėr,-
Asaj qė mė rri mes Zotėve:
Si s'tė desha pak mė tepėr...
MOS
EJA NE ĖNDĖRR
Mos eja nė ėndėrr, e paėndėrrta ime
Nuk je Safua me zemėr tė brishtė.-
Ngopur me vdekjen e dashurisė
gjer nė gryke, jam!
Edhe nė gjumin e vdekjes
trembem nga britma ime
pėr ty.
Mos eja nė ėndėrr, e paėndėrrta ime.
Mos e bėj shakanė e mbrėmshme.
Si ta duroj ditėn,
qė mė sheh me sy ėndrre?
EDHE SONTE...
Edhe sonte nė kurrizin e rruzullit
do tė gjejmė njė copė vend
ku tė ulet dashuria jonė.
Edhe sonte, nė ēeturie e qiellit
do tė kėrkojmė yllin,
qe i panevojshėm, mbi kokė na ndriēon.
Dhe diēka tė gėzueshme,
pėr t'i thėnė njeri-tjetrit, do tė gjejmė edhe sonte...
ATDHEU ...
Atdheu ėshtė dhimbje, ėshtė
dhimbje.
Njė prill i pikėlluar nė shpirt.
Atdheu ėshtė kryqi, ėshtė kryqi.
E mban - dhe tė mban ty - nė shpirt.
Atdheu ėshtė toka e premtuar.
Ti shkel si njė zot dhe s'e ka ndėn kėmbė.
Atdheu s'ka fjalė, ka sy tė trishtuar.
Vdes dashuria nė dashuri qė tė c'mėnd.
Atdheu ėshtė buka e uritur,
Tė ikėn nga duart e dot nuk e ngop;
Ėndėrr dhe ankth dhe shpresė e sfilitur;
Me sytė n'errėsirė vetveten kėrkon.
Atdheu ėshtė varr i hapur, ėshtė
varr.
Njė jetė drejt tij shkon me besė qė bind.
Nė njė pikė loti mbyt lotin fatvrarė.
Nė njė pikė loti lirinė e lind.
Atdheu yt i vogli, i vogli
ai hyjnori i pavdekshmi si loti.
Vlora BANUSHAJ
TI JE
.!
Ti je brenda vargjeve tė
mia,
Ti qė shėtitė nė shtigjet e
mendjes sime.
Mė duhet tė tė lė, e tė ikė
unė!
Mė duhet tė tė them: Tė
lutem, ik edhe Ti!
Nga ky cep i jetės, unė po
nisem drejt njė dimensioni tjetėr...
Nga kjo periferi, mė prit
diku dhe atė: mu nė qendėr tė jetės...
Tash me vete do ngjyra tė
gėzuara po i marr,
Pjesėn tjetėr ty po t'i lė,
Dhe kur njė ditė do tė
takohemi nė atė dimensionin tjetėr,
Do ti gėrshetojmė ato si
askush tjetėr...
E tash, TY,
Prapė, brenda kėtyre
vargjeve,
Unė po tė lė,
Uroj tė jesh mirė kudo qė
tanimė je
Jusuf ZENUNAJ
PSE
Kur tė shikoj ne sy
pyes kush ėshtė perendi?!
Po tė mė sheh njeri
do t'mė quajė i marrė.
Ėndrra pėrveluse
tek ti tė marrė zjarr,
pleq as tė rinj
dashurisė s'mund t'i vėnė kufi,
pse lojen e tjetrit
e dinė pėr marri?
NE KOPSHT
Si hije e trazuar erdhe
tek nxente dielli nė kopsht,
flututres atė mot i ngjaje,
luleve qe rriteshin
s'u more erė dot!
Mos ishte e martė,
kur hyre nė lojė?!
Muajin as vitin s'dua t'i kujtoj!
Ėndrrat e djajve kėrkoje t'i shihje syēelė,
fjala tė rrodhi si vetėtima nė verė,
rrokjet ēdo gjė prenėn si teh shpate,
kur erdhe ne kopsht sa pranvera i pate?
Valle, gjithė ate helm
ku e mbajte?!
RETĖ S'E DI NGA
ERDHEN
Mbi gėrshetin tim pushove, pėllumb;
si shqiponja zogun me vure nė gjumė,
ėndrrat mė pėrveluan si syri yt nė gji,
kur me kalli buzė lumit e mė s'pashė njeri,
retė s'e nga erdhen e m'i moren sytė,
dielli lindur, iku njė ditė!
Pas si hije e vdekjes me ndoqen tradhtitė,
tek lumi qysh t'kthehem, o pėllumbardhė?!
Mbi varrin tim
qyqja tė lėshohet nė vaj.
NATA
Nata ėshtė pjellė e ėndrrave
dhembjet
si eren me breshėrin i pėrpjek.
pritjeve shtratin ua rrit
si flutura krahet nektar i lėshon nė dritė.
Nata gjithmone s'eshte e zeze.
Zemrat shpeshherė flakė i ndez
dhe mbjell faren e gėzimit
pas tretjes sė lules sė kujtimit.
Nata me orė tė gjata,
lind shpresa,
rrit shtrėngata.
PRITJA
Nusja pret vajin e fėmijės
nėn hijen e qershisė,
pema prej dege kokėrr s'i lėshon.
Ajo pyet veten
mos vallė pėr mua shkroi Migjeni,
apo me nėnėn tė njėjtin fat kemi?
KUR ISHIM FĖMIJĖ
Nė fletė bagremi kėrkonim suksesin
shokĖ e shoqe filloristė,
pas humbjes i hidhnim gjethet
me dhjetėra herė nė ditė,
qėllimit nė lojė ia arrinim
qoftė edhe me hile nė bisk,
kurse tash qė u poqem
si eshke u dogjem,
pa ditur gjė pėr njĖri-tjetrin,
kėndej e matanė detit,
fatet si dikur nė lojė
gjithė jetėn s'mund t'i ndėrrojmė.
Klithme e Kenge (Tirane, 1996)
KASAPI I BALLAKANIT
Krekoset kasapi i Ballkanit nė Gjygjin e Hagės
nuk e shqetėsojnė plagėt e tė riut,
tė nuses as tė plakės,
as gratė shtatzėna tė vara me
gjithė fėmijė;
kush pa kėmbė e kush pa sy,
tek i sheh nė fotografi
tė rritura nė ekran,
nuk rrah ēerpikė,
fare nuk ofshan.
Siē e ka zakon me fjalėt plot vrer
edhe foshnjet e palidura i quan kriminelė!
Nė Bosnjė,Kroaci,Kosovė e nė Luginė tė Preshevės
krimet e Miloshit duken si dimrit edhe verės,
nuk i fshijnė erėrat,stuhitė as vullkani,
kasap ma tė madh s'ka pasur Ballkani...
KTHIMI I KANJUSHĖS SĖ VERDHĖ
Kanjusha e Verdhė
Pas njėzet vjetesh
kthehet nė Dubovikė,
bilbili nga varret
kurrė mė sdo tikė.
Nėnė Ajshes
do t i qeshen rrudhat,
prej tingujve
tė kitares sė ndryshkur,
do tė ushtojė fusha,
do tė dridhet kulla.
Kushtuar poetit Jusuf Gėrvalla tė vrarė nga UDBA jugosllave, mė 17 janar
1982,afėr Shtutgardit, rivarrimi i tė cilit do tė bėhet mė 17 janar 2002, nė
vendlindjen e tij.
KISHA DASHUR
Kisha dashur mjegullen tia zhvesh
kėngės sė vjetėr,
me gjethe pranverore
plagėt tia shėroj bilbilit
me flokėt e vashave
tia zbukuroj shtatin
si nusen duvaku.
Kisha dashur tė them atė qė kurrė se thashė
droj qė bilbilin e trazoj
nė lisin e vjėter mė sdo tė kėndojė.
Mehme BISLIMI
Poezi nga libri: Nballė toxhakut
Mimoza AHMETI
ĖSHTĖ ĒUDI KUR JE FEMĖR
Mua tani mė vjen pėr tė qarė. Mė
duket sikur
shkarkesa yjesh mė janė grumbulluar te sytė.
Dot nuk duroj,
ndėrsa ēengelat e nervave nderas tėrhiqen
kundrejt njeri-tjetrit.
Kangur me foshnjėn nė xhep
duket figura ime se largu
kėtu nė bregdet.
Mė vjen pėr tė qarė. Jam bėrė barrė.
Me siguri molusqet e buta tani
lėvizin kapakėt e forte brenda ujit
dhe kandilet e kuq
kushedi ē'udhėtim tė mahnitshėm
kanė marrė
Ėshtė ēudi kur je femėr...
E keni pare natyrėn kur tmerrohet, fryn
e shkatėrron!
Kur si pėrbindėsh shkrifėron gėrmadhat
e mohimit...
Pastaj, kur pastaj, e lehtė dhe e trandur,
me sytė e mėdhenj plot hije
pret njė vazhdim, njė lindje fėmije
buze detit ku i vjen pėr tė qarė, pėr tė qarė,
ngaqė se si ėshtė, ėshtė me barrė.
Nė ato orė tė ditės kur molusqet e buta
hapin kapakėt e forte brenda ujit
dhe kandilet e kuq
kushedi ē'udhėtim tė mahnitshėm kanė marrė...
ISHTE NJĖ RRUGĖ
Ishte njė rrugė ku vazhdimisht kaloje,
ti,e dashur,
ti,e bukur,
ti,ekstravagantja ime,
e tė tjerėve, ekstravagante,
e share ,e poshtėruar, e komplimentuar,
si historia e njė pikture tė ēmuar.
Dhe s'dije as vetė pėrse
tė iknin flokėt nė liri,
ndėrsa kėmbėt tė shkelnin nė morg
tė dashurive kufomoide,
qė gjithsesi patėn mani
t'i ekzaminonin gojėt e qytetit.
Tani nuk je,
tani nuk ecėn mė nė rrugėn qė nemitet,
as hapi yt,
as trupi yt i madh,
as goja jote me mpiksje
neverie dhe pakėnaqėsie.
Aty ėshtė rruga,aty,
dhe morgu yt i shpėrbėre...
Kufomat e tė dashurave tė flakura
nėpėr bordurat e plakura.
Tani andej kur kaloj
mungesėn e madhe tė orbitės sate ndjej,
dhe jap pėrshėndetje skematikisht
me ftohtėsinė e njė kartoni
tė cilin e respektojnė pėr ty.
Pėr ty, e dashur,
pėr ty, e share,
pėr ty, e poshtėruar,
si historia e pikturės
mė tė ēmuar.
FIKJE
Ti kaltėrim ke qenė dikur. U erre.
Nuk e kupton ēfarė do tė thotė kjo?
Kujto se si vėrsulej rrezja ime
shigjetė drejt qiellit tėnd.
- Kujto.
Kėnaqėsi e sigurisė tė erri.
Tani shpotit tė tjerėt, duarxhep.
Po buzagazin aq krenar tė paqes
pėrse fytyra jote mė se jep?
Si paralajm nė ato mbrėmje prilli
me heshtje plumbi ma prisje ēdo fjalė.
Ti kaltėrim, ti egoist i kaltėr,
m'u fike nė duar ngadalė.
Kadri Alit SHERIFI
NJĖ RREZE DRITE
Nė rrugėt e botės
vrapoj...
kur vrapin e ndal
mendoj...
S`mendoj pėr dashurinė,
- e kam pėrjetuar,
as pėr fėmijėrinė
edhe ajo ka shkuar.
Mendoj nė atė dritė,
qė mė rrezatoi,
nė djep kur u linda,
atė dritė qė shkoi.
JETA
Shenjė e parė e jetės
ėshtė frymė e parė,
shenjė e dytė e saj
kur kjo frymė ka dalė.
Njė nismė ka pėrherė
dhe askush s`e di,
kur mbaron kjo nismė
fillon pėrsėri.
Beson a s`beson
ėshtė punė pėr ty,
tė gjitha kėto
veē njė Zot i di!
ATA
Ata tė thonė,
ke tė drejtė.
pastaj tė thonė,
s`ke tė drejtė.
Ke tė drejtė,
s`ke tė drejtė
me dhe pa
tė ik kjo jetė.
LINDJA
Atje ku lind dielli,
lindi qėnja jonė.
i dha dritė
qielli,
dritė,
pėrgjithmonė.
Poezi nga libri: Tregime poetik
2006
|
