Politika ėshtė pjesa ose, mė mirė tė thuhet,
ėshtė bėrė pjesė mė dominante e secilės strukturė nė pushtet, pa dallim
shtetin apo kontinentin. Dhe nė kėtė drejtim harxhohet aq shumė kohė, aq
shumė energji, aq shumė kapital saqė, po tė shikohet cilido emision lajmesh
(BBS-i Euronews, CCN e deri te RTK-ja apo TVSH-ja), krijohet pėrshtypja se
ēdo fushė tjetėr e jetės ėshtė e parėndėsishme!!! Shikuar nė kontekstin e
ngjarjeve tė pėrgjithshme globale ndoshta edhe mund tė arsyetohen nė njė
farė mėnyre kėto veprime pasi ato pėrputhen drejtpėrdrejt me interesat dhe
strategjitė politike tė shteteve, fuqive, blloqeve tė ndryshme, por edhe me
interesat e ngushta partiake e personale tė lidershipave, dhe aty,
pushtetarėt, pėrpiqen tė demonstrojnė, imponojnė, ēoftė edhe nė forma mė tė
paskrupullta, mė dinake, pra makiaveliste edhe fuqinė e tyre dominuese.
Por, shikuar nga prizma tjetėr, nga ajo etiko-morale, sociale, humane etj.
kjo propagandė ka marrė formėn e njė virusi, qė lirshėm mund tė thuhet, me
pėrmasa tė njė epidemie tė gjerė. E nga kjo epidemi nuk ka mbetur pa u
infektuar asnjė shtresė e shoqėrisė, qė nga individi mė i thjeshtė e deri
te intelektuali mė me zė. Dėshmi mė bindėse pėr kėtė ėshtė shoqėria jonė
kosovare!
Por ta zbėrthejmė njėherė nocionin Politikė.
Sipas fjalorėve, nocioni politikė do tė thotė:
greqisht - qytetar; shtetėror, ndėrsa latinisht - punė e ēėshtje shtetėrore.
Nė politikė ky nocion ka kuptimin e veprimtarisė sė njė individi, njė grupi,
njė shoqėrie (partie) ose e njė pushteti shtetėror, e qė lidhet me tėrėsinė
e ēėshtjeve e problemeve dhe ngjarjeve nė jetėn shoqėrore e shtetėrore, tė
brendshme e tė jashtme. Ndėrsa nė zhargonin e bisedave tė pėrgjithshme
shoqėrore, ky nocion kuptohet si veprimtari e shkathėt e zhdėrvjellėt dhe e
zgjuar, e pėrshtatur sipas njerėzve, rrethanave e qėllimeve. Nė kuptim
negativ konceptohet si dinakėri nė qėndrime e nė sjellje, dredhi qė pėrdoret
nga njerėz joparimor pėr tė arritur qėllimet e caktuara a pėr ta mashtruar
dikė, dyfytyrėsi etj. Nė tė shumtėn e rasteve na ka ra tė dėgjojmė edhe
shprehjen arti i sė mundshmes. Pra, siē mund tė kuptohet nga nocionet e
shumta, politika, pavarėsisht nga ajo qė ka ndikimi tė madh nė rrethanat tė
ndryshme shoqėrore e shtetėrore, nuk pėrmban shumė tė vėrteta, ose thėnė mė
troē: nuk pėrbėhet nga e vėrteta. Pra, nuk e kurorėzon realiteti,
sinqeriteti, dashamirėsia, konsekuenca, por: fleksibiliteti, ambicioziteti,
stimulimi, dredhia, dyfytyrėsia, dėshira pėr pushtet sa mė tė lartė nė
hierarkinė shoqėrore e shtetėrore etj.
Politikanėt, shikuar nga kėndvėshtrimi
psikologjik, gjegjėsisht, nga kėndvėshtrimi psikoanalitik i Frojdit, qė
ėshtė edhe qėllimi i kėtij shkrimi, mund ti ndajmė nė katėr grupe:
Nė grupin e parė bėjnė pjesė
personalitetet servil dhe fleksibil; personalitete qė i karakterizon: lajka,
shpirt-skllavėria, pėrkulshmėria, paqėndrueshmėria, dyfytyrėsia e deri te
tradhtia, dhe e gjithė kjo si pasojė e faktorėve tė ndryshėm nga periudha e
parė e fėmijėrisė, nga ku edhe pėrcaktohen disa veti psikologjike nė
zhvillimin e mėvonshėm tė personalitetit dhe qė quhet: stadi oral.
Mungesa e plotėsimit tė disa faktorėve nė kėtė
fazė pasqyrohet qartė nė konturat e personalitetit tė rritur. P.sh.: Sasia e
pakėt dhe e parregullt e ushqimit, si pasojė ka: ligėsinė, lypėsinė, lajkat,
pėrkulshmėrinė etj., ndėrsa mungesa e kontakteve fizike me prindėr, si
pasojė ka pasigurinė, paqėndrueshmėrinė etj. prandaj kėto personalitete
gjatė gjithė periudhave tė jetės janė tė varura prej direktivave tė huaja,
pra janė marionetė e huaj.
Nė grupin e dytė bėjnė pjesė
personalitetet filistin tė cilėt, pėr nga numri, janė mė masivėt nė
rrjedhat politike. Kėto personalitete i karakterizon: horizonti i ngushtė i
diturisė, karakteri pseudointelektual, profanizmi, megalomania etj., por qė
nė fakt, ata mendojnė se dinė shumė, dinė gjithēka, janė tė gjithanshėm etj.
Te kėto personalitete ėshtė i theksuar
posaēėrisht karrierizmi; ata nuk i preokupon fare ndėrgjegjja e as morali;
oratoritė e tyre i mbėshtesin vetėm nė nevojat utilitare dhe shfrytėzojnė
ēdo mundėsi (siē thamė makiaveliste) pėr tia arritur qėllimit. Pasi qė janė
tė paaftė qė nė mėnyrė logjike, tė arsyeshme, pra reale ti vlerėsojnė
gjėrat, ta kuptojnė realitetin e koncepteve tė mirėfillta, ata edhe pa
hezitime, pa pėrsiatje shkojnė pas ose votojnė pėr atė, qė nė rastet e
dhėna, i pėrshtatet pragmatizmit tė tyre.
Te kėto lloje personalitetesh, karakteristik
ėshtė ndikimi i faktorėve nga faza e stadit tė tretė - stadit falik, ku si
pasoj e tolerancės sė prindėrve nga dashuria e tepruar, fėmijėt ndihen mė
autoritar dhe fitojnė pėrshtypjen e superioritetit, qė tek personalitetet e
rritura reflekton sensualizėm, egolatri, megalomani etj., pra, i nxitė kėto
personalitete drejt veprimeve diletant, qė nė tė shumtėn e rasteve,
diskreditojnė ēėshtjen shoqėrore ose kombėtare, dhe ata vet, bien nė pozita
groteske.
Nė grupin e tretė bėjnė pjesė
personalitetet intelektuale tė cilėt i karakterizon: erudicioni profesional,
mendimet dhe qėndrimet eksplicite dhe konsekuente, veprime deduktive,
mendime mediative etj., por nė profesion tė tyre adekuat. Te kėto
personalitete baza fillestare rrjedh nga faza e stadit tė katėrt - stadit
latent, fazė e cila ka rėndėsi parėsore nė zhvillimin e vetive tė
qėndrueshme e intelektuale tė personalitetit nė moshėn madhore. Por, e keqja
qėndron nė atė, se shumica e kėtyre personaliteteve si pasoj e shumė
faktorėve nė stadin latent, vuajnė nga disa simptoma tė pasioneve si:
predikacione, sensualizėm etj.
Duke mos e kuptuar rolin e tyre primar nė fushat
e ndryshme tė shoqėrisė ku jetojnė e veprojnė nė shėrbim tė profesionit tė
tyre, ata implikohen nė rrjedhat e turbullta e jo kompetente pėr ta, dhe
natyrisht, pėrfundojnė me pėrmbytje, pasi qė siē thamė mė lartė,
personalitetin intelektual e karakterizon: profesionalizmi, dituria,
vendosmėria, urtėsia, qartėsia etj., e qė janė nė kontradiktė me nocionin
politik, qė nėnkupton: dinakėrinė, dyfytyrėsinė, egocentrizmin, dredhinė
etj., pra, karakteristika diametralisht tė kundėrta, kėshtu qė
personalitetin intelektual e komprometojnė dhe diskreditojnė, pra e vėnė nė
pozitė dėshtuese.
Nė grupin e katėrt dhe tė fundit bėjnė
pjesė personalitetet politike (nė kuptimin e plot tė fjalės) e qė
fatkeqėsisht mė sė paku figurojnė dhe aderojnė nė shoqėrinė tona, pra mendoj
nė skenėn politike gjithshqiptare. Kėtė (po e quaj) kontingjent
personalitetesh e karakterizon: elokuenca, independenca, variacioni,
zhdėrvjelltėsia etj., veti kėto tė absorbuara nga periudhat e ndryshme tė
fazave tė hershme tė zhvillimit psiko-fizik dhe psiko-social.
Kėto personalitete, edhe pse nė shoqėritė e
zhvilluara kanė prioritet (sepse nė kompetenca tė tyre janė ēėshtjet
politike), nė shoqėrinė tonė, edhe pse tė pakė, prapėseprapė ngulfatėn e
mbisundohen nga personalitetet e grupit filistin e sidomos atij intelektual,
tė cilėt (sidomos tė dytėt) qėndrimet, bindjet apo mendimet mund ti
shprehin theksueshėm edhe nė mėnyra apo rrugė tė tjera, sepse dihet, se
veprat rezultojnė e jo fjalėt. Prandaj, do tė ishte shumė mė i drejt reagimi
i tyre nė suaza logjiko-intelektuale, se sa ai nė suaza euforiko-emocionale
(egocentrike). Pra, mendoj, shfrytėzimi i energjisė, potencialit tė tyre nė
erudicionin profesional, pasi qė, qėndrimet e veprimet politike mund tė
artikulohen edhe nė forma tjera tė ftohta, por gjithsesi tejet efikase!...
Ky ishte njė vėshtrim psiko-analitik mbi
politikėn edhe politikanėt nė pėrgjithėsi. Por ku qėndron vallė masa e
njerėzve e quajtur popull? Problemi i tyre qėndron nė atė se, edhe pse nuk
janė politikanė - janė tė pėrfshirė, involvuar e besa edhe tė pushtuar nga
kjo epidemi! Ata mendojnė e besojnė nė mundėsinė ose ekzistencėn e mundshme
tė moralit nė veprimtarinė politike dhe kėshtu, ata plotėsisht i deponohen
njė iluzioni, tė bindur nė tė vėrtetėn absolute e shpėtimtare dhe me
kėtė bėhen vegėl e verbėr e mekanizmave tė pakompletuara ose tė amortizuara
me efekt tė shkurtėr veprimi dhe me pasoja tė mėdha pėr tėrė shoqėrinė ose
kombin.
Nė situata amullie, siē mbretėron edhe nė
hapėsirėn tonė, natyrisht qė kėtij fluidi politik nuk mund ti shmanget
pothuajse askush - me dėshirė apo pėrkundėr saj! Mirėpo kėtė fluid, qė pėr
nga forma duket i pazbėrthyeshėm dhe evaziv e qė nė realitet pėrmban
elemente tė njohura me forcė vepruese dinamike e rapide, mundemi dhe duhet
ta absorbojmė tė gjithė, por: nė mėnyra e forma progresive, ta
ruajmė, transformojmė, dhe nė rastin e parė tė dhėnė, tė volitshėm ose tė
caktuar, ta emitojmė (shkarkojmė) kolektivisht tė drejtuar (orientuar) ka
qėllimi ynė madhor, kah caku i pėrbashkėt shekullor, kah bashkimi kombėtar,
natyrisht tė dirigjuar nga auditoriumi mė i lartė, mė i denjė dhe mė
kompetent i kombit tonė.
|