|
Ndonėse ne e quejmė
Alfabeti Latin, kurse alfabeti e ka emrin grek, ndėrsa alfabeti ka njė
prejardhje tjetėr, shumė mė tė vjetėr
Allen Butler
Pėr nder tė Kongresit tė
Manastirit, me rastin e 100 vjetorit (1908-2008), ku u vendos, u pėrcaktue,
Alfabeti Latin pėr gjuhėn shqipe, u organizuan manifestime, kremtime,
tryeza, tribuna, konferenca shkencore, tyrlifare, nė tė gjitha trojet
shqiptare
Organizimet mė tė veēanta
ishin nė Tiranė, Shkup dhe Prishtinė, ku shumė, referues, disa politikuaj tė
lartė, thanė se:
Shqiptarėt u pėrcaktuan
pėr Alfabetin Latin sepse ky alfabet ėshtė evropian
Pėr Alfabetin Latin ata thanė
gjithēka
Gjithēka ėshtė asgjė
! Asgjėja sėshtė e vėrtet pėr kėtė
alfabet
Pse? Sepse:
ALFABETI LATIN EURO - PERĖNDIMOR,
ĖSHTĖ ALFABET AZIATIK LINDOR
!
Prejardhja e fjalės
alfabet
Fjala alfabet rrjedh nga
greqishtja. Ajo vjen nga dy shkronjat e para tė alfabetit tė tyre, tė cilat
janė: Alfa dhe Beta. Pra, nga dy shkronjat e para tė alfabetit tė gjuhės
greke ėshtė formuar fjala alfabet
Por, me gjithė kėtė,
fjala alfabet nuk ėshtė fjalė burimore greke. Pse? Sepse dy shkronjat e
para tė alfabetit grek, Alfa dhe Beta, janė dy shkronjat e para tė Alfabetit
Fenikas, tė pėrvetėsuara nga Alfabeti i Semitėve tė Egjiptit tė lashtė, qė
pėrdoret edhe sot nė gjuhėt e popujve semitė, siē janė: arabishtja,
hebraishtja dhe aramishtja, tė cilat i ka pėrvetėsuar greqishtja
Nė gjuhėn arabe shkronja e
parė quhet: Elif, kurse nė gjuhėn hebreje: Alef,; shkronja e dytė quhet: Be,
nė arabisht, kurse Beth nė hebraisht, kėshtu shkruhen edhe nė aramisht,
gjuha amtare e Jezu Krishtit ose e Hazreti Isait, paqja e Zotit qoftė mbi
te
Prejardhja e alfabetit
latin
Alfabeti Latin ka
prejardhje greke, ėshtė pėrvetėsuar nga Alfabeti Grek nė shekullit e shtatė
para Krishtit, (Hazreti Isait, a.s.), nga vendbanimi Cumae, njė koloni
greke, nė Italinė Jugore.
Etruskėt ishin ata qė e
pėrvetėsuan Alfabetin Grek, tė cilin e plotėsuan me disa shkronja, prej tė
cilėve e pėrvetėsuan Latinėt, tė cilėt e adaptuan si alfabet tė vetė me
21 shkronja, i cili u quejt Alfabeti Latin
Pra, Alfabeti Latin vjen
prej Etruskėve, tė cilėt e pėrvetėsuen nga grekėt, por qė e adaptuen Latinėt
dhe e pėrhapėn tek Romakėt
Romakėt krijuen
Perandori, Perandori me afėr 1000 vjet histori, e cila nė kulmin e fuqisė
shtrihej nga Spanja nė Mesopotami, nga Afrika nė Angli. Me shtrirjen,
zgjerimin e Perandorisė Romake, u pėrhapė edhe alfabeti latin dhe gjuha
latine, e cila ishte gjuhė zyrtare e Perandorisė
Prejardhja e Alfabetit
Grek
Alfabeti Grek, me tė cilin
shkruhet gjuha greke, ėshtė pėrvetėsuar nga Alfabeti i Fenikasėve, para 2800
vjetėve
Nė fillim, nė shekujt e
parė, Alfabeti Grek shkruhej nga e djathta nė tė majtė, siē shkruhen edhe
sot e kėsaj dite nė gjuhėt semitike: siē janė hebraishtja, aramishtja dhe
arabishtja, gjuhė nė tė cilat janė shpallur Librat Hyjnor, Bibla dhe
Kurani
Me kalim kohe, alfabeti
grek ka pėsuar ndryshime dhe bėhet si njė nėnė nė vete, prej kėsaj nėne
nė vete lindin kėto alfabete: Alfabeti Latin, Glagolik, Gotik, Cirilik,
Koptik
Alfabeti
Fenikas
Tė gjitha alfabetet e
lartpėrmendura rrjedhin nga Alfabeti Fenikas. Kurse, vetė Alfabeti Fenikas
rrjedh, u formue, u zhvillue nga Alfabeti Proto-Kaanaitė, rreth 3500 vite
mė parė
Nė fillim, fenikasit
shkruani me sistemin kuniform
Kuniform ėshtė njė shprehje latine qė do tė:
Pykė . Ky ishte shkrimi i parė, me anė tė pykės, qė e shpikėn Sumerėt nė
Mesopotami
Alfabeti Fenikas
kishte 21 shkronja, nė forma tė ndryshme. Tė gjitha shkronjat e Alfabetit
Fenikas ishin bashkėtingėllore, tė cilat ishin pėrvetėsuar nga Hiroglifet e
Semitėve tė Egjiptit tė Lashtė
Gjuha e fenikasėve
ishte gjuhė semite, e cila ishte pėrhapur pėr rreth Mesdheut, qė nga Libani,
Siria, Palestina, Izraeli, Tunizia, deri nė Maltė
Kjo gjuhė, prej sė cilės
rrjedhin alfabetet e pėrmendura, flitej deri nė shekullin e parė
Egjypti dhe Sumeria Dy
djepa tė civilizimit, ku lindi historia e shkrimit
Egjipti i Lashtė ėshtė
njė nga dy djepat e civilizimit ku lindi Historia e Shkrimit
Historia e Shkrimit
fillon nė Egjiptin e Lashtė, para 4700 vjetėsh
Semitėt, banorėt e atėhershėm
nė Egjipt, ishin ata qė e shpikėn shkrimin. Shkrimi i tyre, prej tė cilit
rrjedhin tė gjitha alfabetet e lartpėrmendura, nuk kishte shkronja tė
alfabetit, por Hieroglife
Hiroglifet ishin shenja,
tė cilat pėrfaqėsonin shkronjat, qė ishin gjithsejtė 22, tė gjitha
bashkėtingėllore, qė shkruheshin nga e djathta nė tė majtė
Sumeria ose Mesopotamia -
Djepi ku lindi dituria
Sumeria ėshtė atdheu i
Sumerėve, njė popull i lashtė qė jetonin nė Mesopotami, ndėrmjet dy lumejve,
Tigėr dhe Eufrat, nė mes tė Irakut tė sotėm, nė Lindjen e Mesme
Sumerėt janė ata qė e shpikėn
formėn e parė tė shkrimit, qė e njeh historia e njerėzimit, para 5200
vjetėsh.
Shkrimi i Sumerėve nuk kishte
shkronja, por shenja, tė cilat i pėrfaqėsonin shkronjat, qė ishin 550
shenja
.
Ky alfabet me 550
shkronja njihet si forma e parė e shkrimit nė historinė e njerėzimit, nė
historinė e civilizimit
Ky system i shkrimit nė
Perėndim njihet me termin Kuniform, qė vjen nga gjuha latine, qė do tė
thotė: Pykė. Pyka ishte pena lapsi sot nė gjuhė kompjuteri i bie
tasteri, ku shtypeshin shkronjat nė rrasa argjili ose bote tė pjekura
Nga ky lloj sistemi,
shkrimi, filloj alfabeti me 550 shkronja, i cili u pėrhapė nė tėrė Lindjen
e Mesme, duke u pėrdorė me mijėra vite, prej tė cilit u formuan tė gjitha
alfabetet e lartpėrmendura
Pėrveē shpikjes sė
shkrimit, Sumerėt e shpikėn, e zhvilluan edhe sistemin e numrave, e shpikėn
kalendarin, ditėt e javės, orėn, tė cilėn e ndan nė 60 minuta, e shpikėn
rrethin qė e ndan nė 360 gradė dhe shumė shpikje tė tjera, qė pėr themel
kanė shkrimin, i cili e ēoj pėrpara njerėzimin
Pra, si pėrfundim, siē e
kanė thėnė dijetarėt nė Perėndim, se Alfabeti Latin Euro-Perėndimor- ėshtė
Alfabet Aziatik-Lindor
(Autori ėshtė studiues i
religjioneve)
Burimet kryesore:
1. The Worlds
Writings Sistems, Peter Daniel, William
Bright, Oxford University Press, 1996
2. Mysteries of the
Alphabet: The Origins of Writings, Barry Powell, Abevile Press, 1991
3. Civilzation
Before Greece and Rome , David Sacks, Cambridge Press, 2004
4. The Writing
Sistems of the World, Florian Coulmas, Balackwell Publishers, 1969
5. The History of
the Alphabet, David Diringer, New York , 1997
6. Early History of
the Alphabet, Joseph Navel, Jerusalem ,1981
|
