|
Njohuri themelore
Qyteti i Prizrenit shtrihet nė pjesėn jugore tė Rafshit tė Dukagjinit, nė
rrugėn qė lidhte historikisht bregdetin verior tė tokave shqiptare dhe
qendrat e tij tregtare me rajonet e brendshme tė Kosovės dhe tė Ballkanit.
Prizreni ėshtė i njohur si qytet MUZE, ku pėrfshihen vlerat tė ēmuara
antike, kulturore, arkeologjike, historike etj., si dhe kryhen aktivitete
atraktive zhvillimore nė tė gjitha fushat e jetės.
Tė dhėnat arkeologjike lėnė tė kuptojnė, se ky territor ishte i banuar qė
nga antika, kur njihej me emrin Theranda nė Gjeografinė nė shek. II para.
K., e nė kėtė trevė banonte njė popullsi Dardane. Nė shek. V pas. K.
pėrmendet emri Petrzźn nga Prokupi i Cezares nė De aedificiis (Libri IV,
Kapitulli 4).
Ndonjėherė citohet edhe nė lidhje me Justiniana Prima. Gjatė shek. XI ishte
qendėr e rėndėsishme qytetare, mė 1019 Prizreni ishte seli e i peshkevisė tė
perandorisė Bizantine.
Gjatė shek. XII-XIV u vendosėn nė kėto treva pjesėtarėt e popullsisė sllave.
Nė kohėn e sundimit tė mbretėrve Dushan dhe Urosh, Prizreni qe herė pas here
selia e mbretėrive tė tyre. Gjurmėt e lashtėsisė sė Prizrenit Prizreni, qė
ėshtė i njohur si lokalitet urban qė nga periudha antike.
Tė dhėnat arkeologjike dėshmojnė se Prizreni ėshtė njėri ndėr qytetet mė tė
vjetra tė Europės Juglindore e mė gjerė. Emrin (nė variante tė ndryshme) e
Prizrenit e ndeshim nė harta e dokumente tė ndryshme, si nė tabelėn V tė
Ptolemeut (shekulli II), ku pėrmendet me emrin Termidava, pastaj nė hartėn
Tabula Peutingeriana (shekulli III), te dijetari E. Spenser e ndeshim, si
Procopera (359-336 para kohės sė re).
Prizrenin me kėtė emėr e ndeshim edhe te Procopi (565), si dhe sipas
amerikanit Eric Hempi, emėrtimi Prizren vjen nga Theranda (Therandė,
Pri-zdrijana, Peneropolis, Pra-eserem, Pri-zna, Pri-zrenum, Pre-sarin,
Pri-sareno, Pri-zirendi, Pre-zren,Pre-zdin, Pri-zdren, Pru-zrenin, Torzerm,
Perserin e Pri-zrend, Pri-zerand, Pri-serand, Pri-zerendi, Pri-zereni dhe
Prizreni.
Me ndarjen e Perandorisė Romake (395) nė atė tė Perėndimit dhe tė Lindjes,
Prizreni ra nėn sundimin e Bizantit (deri nė shekullin XIII). Ndėrkaq, nė
vitin 1455 ra nėn sundimin e Perandorisė Otomane. Ndaj monumentet e shumta e
tė begatshme tė kulturave tė lashta janė dėshmitare tė kaluarės sė pasur tė
Prizrenit, i cili edhe me tė drejtė njihet si qytet muze. I nėnshtruar
lėvizjeve tė mėdha shoqėrore gjatė periudhave tė caktuara kohore, Prizreni
pėrjeton dhe baticat e zbaticat e zhvillimit ekonomik, social e kulturor.
Shėnimet historike flasin se lulėzimin mė tė madh tė zhvillimit Prizreni e
kishte pėrjetuar gjatė shekullit XIV dhe XIX, kur njihej si qendėr tregtare,
fidanishte e zejtarisė, kulturės dhe artit, ēka dėshmon edhe prania e mė se
65 pėrmendoreve historike tė patundshme dhe mbi 600 tė tjerave tė lėvizshme.
Nė shek XI njihet si qendėr e rėndėsishme qytetare. Mė 1019 pėrmendet si njė
seli e ipeshkevis tė perandorisė Bizantine. Gjatė sundimit serb (shek
XII-XIV) kjo trevė u kolonizua me popullsi sllave.
Nė kohėn e sundimit tė mbretėrve Dushan dhe Urosh, Prizreni qe herė pas here
selia e mbretėrive tė tyre.
Pas pushtimit nga Perendoria Osmane (1455) Prizreni ndonėse humbi
pėrkohsisht rėndėsinė e tij, u bė pėrsėri qendėr e fuqishme ekonomike,
kulturore dhe administrative (qendėr Sangjaku dhe Vilajeti).
Nė shekullin XIX Prizreni ishte qendra e dytė mė e rėndėsishme ekonomiko
tregtare e trojeve shqiptare me rreth 1.500 dyqane nė fund tė kėsaj
periudhe. Si pas vjetarit turk tė vitit 1874 qyteti i Prizrenit kishte
44.000 banorė nga tė cilėt mbi 35.000 shqiptar.
Mė 1899 u themeluar shkolla e parė e pavarur shqipe, nė tė cilin jepte mėsim
Mati Logoreci.
Prizreni zė njė vend tė veēantė nė historin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare,
u bė kryeqendėr e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, e themeluar me 10 Qershor
1878. Nė Prizren pati selinė e vet edhe Qeveria e pėrkohshme Shqiptare
(1881) e kryesuar nga, Ymer Prizreni.
Nė vitin 1913 Prizreni pushtohet nga ushtria serbo-malazeze me ērast njė
numėr i madh i familjeve shqiptare nga qyteti u shpėrngulen nė Turqi. Gjatė
luftės sė II botėrore banorėt e tij dhe rrethit tė tij u pėrfshin nė
Lėvizjen Antifashiste Nadonalēlirimtare.
Prizreni u ēlirua mė 17 nėntor 1944. Pas luftės deri mė 1947, Prizreni ishte
qendra e Qarkut Autonom tė Kosovės. Megjithatė nuk pati ndonjė zhvillim tė
ndjeshėm. Edhe mė pas ishte njė ndėr qendrat mė tė prapambetura nė gjithė
Jugosllavinė. Nė fund tė viteve tė 50-ta deri nė mesin e viteve tė 60-ta nga
Prizreni u shpėrngulėn mbi 3.200 familje nė Turqi. (
)
NĖ KALANĖ E PRIZRENIT
Prizreni ka shumė monumente historike dhe jo rastėsisht quhet qytet Muze.
Vendi me i lashtė ėshtė Kalaja!
Kalaja e Prizrenit shtrihet nė pjesėn lindore tė qytetit mbi njė kodėr me
formė konike, me lartėsi 525 m mbi nivelin e detit. Muret fortifikuese
ndjekin izohipset e terrenit duke rrethuar njė sipėrfaqe rreth 1.5 ha nė
trajtė pėrafėrsisht vezake me zgjatje veri-jug.
Kalaja e Prizrenit pėrmban nė vete njė pjesė tė rėndėsishme tė historisė sė
lashtė tė qytetit. Pozicioni i saj topografik, dominues mbi qytetin,
peizazhi natyror mjaft tėrheqės dhe konfigurimi arkitektonik i menduar mjaft
mirė e bėjnė kėtė objekt me vlera tė mėdha arkeologjike, historike dhe
turistike.
Burimet shkrimore flasin shumė pak pėr Kalanė e Prizrenit. Kėto i nisi
kronisti Bizantin Prokopi i Cezares me veprėn De aedificiis Mbi
ndėrtimet. Nė kėtė vepėr nė mesin e fortifikimeve tė meremetuara nė Dardani,
(ne antikitet) evidentohet pėr herė tė parė edhe kjo Kala me emrin Petrizen,
qė i pėrket emrit tė sotshėm tė Prizrenit.
Hulumtimet arkeologjike nė kėtė lokalitet pėr herė tė parė filluan qė nė
vitin 1969. Gjatė kėtyre gėrmimeve u konstatuan: gjurmė tė banimit dhe
gjetje tė lėvizshme tė periudhės sė mesjetės (shek. XI-XV) dhe materiali i
lėvizshėm i periudhės Osmane. Vazhdimi i gėrmimeve arkeologjike tė bėra nė
vitet 2004 dhe 2009, 2010 dhe 2011 dha kėto rezultate: Pėr herė tė parė u
dokumentuan dėshmi tė njė vendbanimi parahistorik tė datuar paraprakisht nė
epokėn e bronzit dhe periudhėn e hershėm tė hekurit i cili ka shėrbyer si
bėrthama e parė e jetės nė kėtė vend.
Po ashtu pėr herė tė parė kėto gėrmime dhanė gjurmė tė arkitekturės dhe
dėshmi tė materialit tė datueshėm nė periudhėn romake dhe antikėn e vonė.
Periudha e mesjetės e posaēėrisht mes shekujve XI- XV, dėshmohet si njė
periudhė me banim tė dendur, tė cilėn e rikonfirmojnė edhe rezultatet e
kėrkimeve tė kryera mė parė.
Gjatė periudhės Osmane, Kalaja zgjerohet duke pėrforcuar e ndėrtuar muret
fortifikuese si dhe pasurohet me objekte tė reja si hamami, xhamia dhe
objekte tjera pėr nevojat ushtarake.
Kalaja e Prizrenit funksionin primar e kreu deri mė vitin 1912. Prej asaj
kohe objekti lihet pas dore me ēka fillon procesi i degradimit tė saj.
Nga viti 2008 fillojnė disa punė restauruese konservuese si masė
emergjente nė parandalimin e kėtij procesi degradues.
Gėrmimet Arkeologjike tė pėrmendura dėshmojnė se Kalaja e Prizrenit nuk u
shfaq nė formėn e saj tė pėrfunduar, por se ajo vjen si fryt i njė procesi
tė gjatė historik. Nė aspektin ndėrtimor Kalaja ėshtė ndarė nė tri komplekse
tė veēanta tė quajtura qytete:
Qyteti i Epėrm-Akropoli;
qyteti i poshtėm dhe
qyteti jugor.
Si e tillė, Kalaja ėshtė njė nga pikat mė interesante pėr hulumtimin e
mėtutjeshėm dhe pėr promovimin e vlerave tė turizmit kulturor historik nė
territorin e Kosovės. (
)
Historia e Prizrenit:
http://www.youtube.com/watch?v=h-Lar4qWp9c
Pashtriku 3 korrik 2022
|
