|
Kur mendja njerėzore tė jetė plotėsisht e vetėdijshme,
problemet e njeriut zhduken si errėsira nė agim. Osho
Pėr shkencėn nė tėrėsi ekzistojnė me miliona probleme. Pėr
jetėn nė tėrėsi, po ashtu, ekzistojnė me miliona e miliona probleme. Pėr
jetėn dhe pėr shkencėn, sa herė tė DUKET se po zgjidhen e po tejkalohen
shumė probleme, po aty lindin dhe krijohen probleme tė tjera, tė reja, tė
panjohura deri nė atė ēast. Dhe, kėshtu, fillim e mbarim, jetėn njerėzore e
pėrcjellin pėrpėlitjet, lufta e pėrhershme pėr zgjidhjen e tejkalimin e
problemeve dhe, prapė, kacafytja e re me zgjidhjen e tejkalimin e problemeve
tė reja, qė paraqiten me shumicė, tė salduar njėri pas tjetrit, si hallkat e
zinxhirit.
Pėr shpirtėroren ekziston vetėm njė problem: NJERIU!
Shpirtėrorja nuk thotė se njeriu ka shumė probleme, por thotė se: njeriu vet
ėshtė problem, ai ėshtė prodhuesi i tė gjitha problemeve qė krijojnė
zhurmėn, shqetėsimin dhe pakėnaqėsinė e pafund nė jetė.
Pse ėshtė njeriu problem?
Shtazėt nuk janė problem. Shtazėt jetojnė tė pavetėdijshme, tė
lumtura nė mosdijen e tyre, kėshtu qė nuk ekziston mundėsia qė tė trazohen e
shqetėsohen.
Problemet janė aty, madje janė me shumicė tė
madhe, por shtaza nuk ėshtė e vetėdijshme pėr praninė e tyre.
Hyjnitė, po ashtu, nuk janė problem. Pse? Sepse janė dritė, janė
vetėdije e tėrėsishme, prandaj as nuk janė as nuk krijojnė kurrfarė
problemi.
Njeriu ėshtė nė hall tė madh. Vetė qenėsia e njeriut, vetė
ekzistenca e tij, ėshtė problem. Pse? Pėr shkak se njeriu gjendet nė mes dy
ekstremeve skajore: botės shtazore dhe botės hyjnore!
Njeriu ėshtė sikur URĖ mes kėtyre dy ekstremeve tė pakufishme
skajore: nė njėrėn anė ėshtė bota e pakufishme e MOSDIJES dhe, nė anėn
tjetėr, bota e pakufishme e DIJES. Njeriu, i kėtillė siē ėshtė, nuk ėshtė as
shtazė as hyjni, apo mė saktė: ėshtė edhe shtazė edhe hyjni.
Njeriu ėshtė PROCES, e procesi derisa tė pėrfundojė nuk e krijon
tėrėsinė. Sepse njeriu ėshtė larguar shumė nga bota e mosdijes, por ende nuk
ka arritur tė hyjė plotėsisht nė botėn e dijes, dhe, prandaj, pikėrisht ky
shkak e bėn jetėn e njeriut tė tensionuar, tė shqetėsuar, luftė tė pafund ku
gjithmonė shumėzohen humbėsit e kurrė nuk regjistrohen fitimtarėt.
Ekzistojnė dy mėnyrė, vetėm DY mėnyrė, qė jeta e njeriut tė
ndėrtohet pa asnjė problem, pa asnjė shqetėsim, pa asnjė luftė. E kėto dy
mėnyra janė: E para regresioni, njeriu tė zbret poshtė, nė botėn e
shtazės, nė botėn e mosdijes sė plotė dhe tė jetė i lumtur. E dyta tė
transcendentohet, tė ngritėt, tė rritet, tė bėhet pjesė e hyjnores dhe
vėrtet tė jetė tėrėsisht i lumtur.
Rėnia nė botėn e shtazės ėshtė e lehtė, por nuk mund tė qėndrosh
gjatė nė atė gjendje, sepse ajo qė ke mėsuar, ajo shkėndijė e vetėdijes qė e
ke ndėrtuar, do tė kthejė prapė kėtu ku je. Sa njerėz pėrdorin mjetet e
harrimit, tė kthimit prapa nė pavetėdijes, si alkoolin e drogėn, por kot!
Njė ditė, dy, tri, ndoshta edhe njė muaj, por nė ndėrkohė problemet janė
shtuar dhe tė presin tė vetėdijesohesh e ti pėrballosh. Kjo nuk ėshtė
kurrfarė rruge.
Alternativa e dytė ėshtė jashtėzakonisht e vėshtirė: tė ngritesh,
tė rritesh shpirtėrisht, tė kthehesh me fytyrė kah qenėsia, kah vetėdijesimi
i plotė, total, kjo ėshtė rrugė e vėshtirė, rrugė qė kėrkon mund e
sakrifica, vetėmohim e vendosmėri, por ėshtė e vetmja rrugė e sigurt,
plotėsisht e sigurt qė njeriun e ndihmon tė bėhet njėmend NJERI.
Prandaj edhe ėshtė mirė ta nėnvizojmė edhe njėherė thėnien e
fillimit: Kur mendja njerėzore tė jetė plotėsisht e vetėdijshme, problemet
e njeriut zhduken si errėsira para dritės sė agimit
duatdemaku@yahoo.com
|
