Shprehur me zhargonin e
popullarizuar -zanati mė i vjetėr nė botė - prostitucioni, si njė fenomen
negativ i etikės kolektive tė njė shoqėrie, sikur me njė ekspansion
marramendės po shpaloset edhe nė realitetin tonė tė pasluftės kosovare. Mos
ėshtė vallė kjo edhe njė flijim i yni i paevitueshėm moral, qė nė emėr tė
lirisė dhe proceseve tė pashmangshėm tė integrimeve ndėrkombėtare, patjetėr
si risk duhet ta paguajmė sot ne kosovarėt?!
Aspak nuk mund tė thuhet se gjatė etapave tė ndryshme tė
emancipimit tonė si popull, nuk ka ekzistuar fare prostitucioni si fenomen,
por kurrsesi ajo nuk ka qenė si karakteristikė aq e shprehur e moralit tonė
kolektiv, saqė, fenomenologjia e paraqitjes sė saj, tė jetė njė breng
serioze shoqėrore. Fatkeqėsisht, kjo e vėrtetė e pamohueshme, viteve tė
fundit po ndodhė nė Kosovė dhe statistikat zyrtare tė pėrhapjes janė
marramendėse.
Qė tė jetė ky fenomen njė
breng edhe mė e madhe dhe mė e dhembshme shoqėrore, pėrveē anės sė saj
kriminale, po na paralajmėron njė krizė serioze morale qė po e kalon
shoqėria e jon e re demokratike.
A nuk mund tė merret si shqetėsues fakti se sot gjatė ushtrimit
tė kėsaj veprimtarie nė Kosovė, si prostitute nuk paraqiten vetėm femra tė
importuara nga vendet tjera tė regjionit, por ėshtė numri nė rritje
progresive i shqiptareve vendase, tė cilat, nė shumicėn e rasteve, pėr tu
marr me kėtė zanat, e kanė edhe bekimin e heshtur tė familjarėve tė tyre?
Ēka ėshtė nė realitet prostitucioni dhe si definohet ajo?
Prostitucioni ėshtė njėra prej formave tė eksploatimit seksual
tė seksit tė kundėrt, ku trupi i femrės shndėrrohet nė send pėr shit-blerje.
Pra, bėhet mall tregu. Me kėtė veprim, seriozisht rrezikohet integriteti
fizik dhe dinjiteti njerėzor, vlera kėto, qė sipas standardeve tė
legjislaturės normative bashkėkohore, konsiderohen si tė drejta tė
pacenueshme individuale tė njeriut.
Praktikisht, prostitucioni
ėshtė forma pėrmes sė cilės mashkulli, pėr qėllime tė kėnaqjes sė kėrkesave
tė veta seksuale, nė mėnyrė komerciale, si dhe duke pėrdorur metoda tjera tė
ushtrimit tė dhunės, realizon nevojėn e qasjes sė vetė nė trupin e femrės.
Pra, motivi i pėrmbushjes i kėsaj dėshire epshore, do tė arrihet: ose pėrmes
detyrimit me dhunė, pagesės me para tė shėrbimit, apo tė dyjave sė bashku.
Femrat si subjekte, pse mos
tė themi edhe si objekte tė prostitucionit, zakonisht janė nga shtresat
sociale tė kategorive tė ulėta shoqėrore, gjegjėsisht, janė ato viktima, qė
nė rrethin e tyre ku punojnė dhe veprojnė kanė njė ndikim mė tė vogėl
shoqėror.
Tė gjitha ato qė zakonisht
pėrfundojnė si prostitute janė nga shtresat mė tė vobekta. Shumica nuk kanė
shtėpi ose nė atė vend kanė qėndrim tė pėrkohshėm dhe tretmanin e
refugjates. Ato, pra, janė njėra prej kategorive sociale tė gjinisė
femėrore, tė cilat mė sė shumti diskriminohen nė ēdo shoqėri.
Edhe pse realisht, shoqėria i urren femrat qė merren me
prostitucion, ajo nė mėnyrė indirekte edhe vetė i prodhon ato. Prostitutat ,
zakonisht janė femra qė pak kanė alternativa tjetėr qė ta ushqejnė, sė pari
veten, pastaj fėmijėt dhe familjen e tyre nė pėrgjithėsi. Meqė, papunėsia
dhe lufta pėr ekzistencė janė shkaqet mė themelor qė i shtyjnė shumė femra
tė merren me kėtė profesion, zgjedhja e problemit tė papunėsisė sė shprehur
nė njė shoqėri, duhet tė jetė detyrė prioritare e asaj elite politike qė
ėshtė nė pushtet.
Pasi, prostitucioni si
dukuri ėshtė shumė e pėrhapur nė tė gjitha shoqėritė kudo nė botė, ajo
fatkeqėsisht edhe tentohet tė konsiderohet si normale.
Si arritje pa mund deri tek
parat, kjo veprimtari ėshtė njė biznes finacijarisht tejet profitabile.
Andaj, qendrat dhe punktet e ndryshme ku ajo ushtrohet legalisht dhe
ilegalisht, zakonisht kontrollohen nga bossėt dhe makrotė tė qarqeve
mafioz, tė cilėt, pėr tė siguruar rregullisht numėr tė konsiderueshėm tė
femrave, nuk kursejnė kurrfarė metoda tė veprimit: qė nga gėnjeshtrat dhe
mashtrimet, e deri tek ushtrimi direkt i dhunės fizike. Si mėnyra mė e
shprehur e regrutimit tė femrave pėr ushtrimin e veprimtarisė sė
prostitucionit ėshtė premtimi gjoja se pėr njė pasurim tė shpejtė dhe njė
jete mė e mirė.
Shifrat e fundit
statistikore tregojnė se burimet mė tė mėdha tė femrave viktima tė
mashtruara pėr ti futur nė prostitucion, janė nga shtetet transitore
postkomuniste.
Dallojmė dy mėnyra tė
nxitjes sė femrave pėr marrje me prostitucion: mėnyra e vullnetshme dhe e
dhunshme.
Sikur cekėm mė sipėr,
tanimė na ėshtė i njohur mėnyra e dhunshme e nxitjes sė femrave pėr tu marr
me prostitucioni, ndėrsa, tek shkaktarėt e vullnetshme, mė tepėr dominojnė
motivet materiale, e shumė mė pak ato fiziologjike dhe psikologjike tė
nevojave tė shfrenuara epshore tek femrat.
Pa marrė parasysh se nė ēdo shoqėri tė organizuar, prostitucioni
sanksionohet me ligje tė ashpra, nėn pretekstin e respektimi tė drejtės
individuale tė vullnetit tė lirė, nėn njė mbikėqyrje mė tė rreptė
institucional, nė disa shtete dhe shoqėri, kjo veprimtari lejohet edhe
legalisht.
Nė vazhdim, do ti
paraqesim disa forma tė lejueshme dhe tė tolerueshme tė biznes-seksit, nė
disa shtete tė botės:
1. Tregtia seksuale me gra
Nė shtetet e ekonomikisht tė zhvilluara, pėrmes rrugės sė
letėrkėmbimit tė ndėrsjellėt, meshkujt e pasur, arrijnė qė ti blejnė femrat
nė rrugėn legale. Deri para disa viteve, numri mi i madh i femrave pėrmes
letėrkėmbimit sigurohej nga Azia dhe Amerika Latine. Kurse, kohėn e fundit,
ky letėrkėmbim dhe marrėveshje, bėhet me femrat nga ish shtetet socialiste
tė Evropės lindore. Nė kėto raste, mėnyra e vėnies sė kontaktit tė
ndėrsjellėt, mė tepėr arrihet pėrmes shpalljeve tė publikuara nėpėr revista
tė ndryshme, ndėrsa me pėrhapjen e rrjetit digjital tė komunikimit global,
kėto kontakte realizohen pėrmes internetit.
2. Prostitucioni nė shtėpitė legale publike.
Ky lloj i prostitucionit ėshtė njė formė e ushtrimit legal tė
kėsaj veprimtarie, ku femrat qė dėshirojnė tė merren me kėtė profesion, pėr
kėtė marrėdhėnie pune paraqiten vullnetarisht dhe pa imponim. Kryhet nė
objekte dhe vende tė caktuara qė nėnshtrohen kontrollit tė rreptė
institucional. Kjo formė e prostitucionit, ėshtė mė e shprehur nėpėr
metropolet e mėdha botėrore dhe qendrat e ndryshme tė biznesit. Vendi apo
objekti ku kryhet kjo veprimtari, mund tė jetė si bordel klasik, apo lokal
turistik hotelier, i cili, pėrveē ofertės turistike-hoteliere, pėr mysafirėt
e vetė qė zakonisht vijnė nga vendet tjera, ėshtė i kombinuar edhe me kėtė
shėrbim specifik.
3. Prostitucioni ushtarak
Kjo formė e prostitucionit legal ėshtė e shprehur nė zona tė
ndryshme tė konflikteve ndėrkombėtare; mė sė shumti nėpėr ato vende dhe
regjione ku janė tė pėrqendruara kontingjentet e mėdha tė trupave ushtarake.
Bėhet si shėrbim me pagesė, pėr kėnaqjen e epsheve ushtarėve tė tyre, tė
cilėt, gjatė shėrbimit ushtarak, njė kohė tė gjatė kanė qėndrua jashtė
familjeve tė tyre. Shpesh nga disa komanda ushtarake tė kėtyre shteteve, nė
mėnyrė tė organizuar sillen grupe tė pėrkohshme tė prostitutave qė do ta
kryejnė kėtė shėrbim.
4. Seks-turizmi
Edhe seks-turizmi, ose pėrcjellja afariste, i takon njėrės prej
formave legale dhe tė tolerueshme tė marrjes me prostitucion. Ndoshta kjo
formė ende nuk ėshtė zyrtarizuar nė Kosovė, por nė shumė shtete tė
zhvilluara tė botės, ekzistojnė agjenci tė caktuara turistike qė ofrojnė
pėrcjellje dhe shoqėri tė femrave pėr afaristėt dhe vizitorėt e ndryshėm
turistik. Kėtė lloj tė prostitucionit, kohėn e fundit, me tė madhe po e
shfrytėzojnė edhe qarqet shtetėrore institucionale, nė kėtė formė, duke
siguruar shoqėri femrash atraktive pėr miqtė e tyre tė huaj diplomat.
Nėse me vėmendje i shikojmė
kėto forma tolerante apo tė lejueshme tė prostitucionit nė shoqėritė e
pėrparuara dhe moderne, do tė vėrejmė se tė njėjtat, si nė mėnyra legale dhe
gjysmė-legale, me tė madhe janė prezentė edhe nė Kosovė?!
Dhe pėr fund, ti kthehemi
edhe njė herė asaj pyetje shqetėsuese nga fillimi, e cila, si duket, edhe mė
tej do tė mbetet pa pėrgjigje adekuate: Vallė, a ėshtė kjo edhe njė risk
tjetėr tejet i dhembshme qė duhet ta paguajmė ne kosovarėt pėr kėtė liri dhe
modernizim tė pashmangshėm tė shoqėrisė tonė si vazhdimėsi?!
|