Pėrgjigjet qė marrim janė pasojė e mesazheve qė dėrgojmė.
Pėr kėtė duhet tė vlerėsojmė gjestet, tonin, fjalėt.
Njė marrėdhėnie qarkulluese
Problemi ėshtė qė nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve ne mendojmė se jemi tė
qartė dhe habitemi kur tė tjerėt nuk komunikojnė me ne nė mėnyrė po aq tė
qartė.
Pyesim veten pėr pėrgjigjet e tyre, nevrikosemi sepse nuk arrijmė tė
kuptojmė, por as nuk na vjen fare nė mend dyshimi, qė ato fjalė nuk janė gjė
tjetėr vetėm pėrgjigjet e atyre qė kemi thėnė ne.
Nė
mendje ne e kemi tė qartė atė qė duam tė themi, por nė momentin kur
pėrkthejmė mesazhin tonė nė fjalė tė thėna nė njė mėnyrė tė shoqėruar me
gjeste (qė ndoshta nuk kanė tė bėjnė fare me mesazhin) ajo deformohet.
Personi tjetėr interpreton dhe pėrgjigjet nė bazė tė interpretimit tėnd.
Studiuesit kanė vėnė re qė interpretimi i njė mesazhi mbulohet 55% nga
lėvizjet e trupit, 38% nga gjuha (pra nga toni i zėrit), 7% nga komunikimi
verbal ashtu siē ėshtė (d.m.th nė bazė tė fjalėve qė thuhen). Pėr kėtė duhet
tė dish kush janė me tė vėrtetė elementet pėr tu mbajtur nėn kontroll,
ndoshta dhe duke parė shumė biseda tonat.
Njė
veturė ka ndaluar nė semafor. Ėshtė njė grua nė timon. Burri qė ėshtė ulur
nė anėn e pasagjerit po e vėshtron: Shiko se ėshtė e gjelbra! dhe gruaja i
pėrgjigjet: Po i jap unė veturės, apo po i jep ti?. Ky shkėmbim i shkurtėr
batutash mund tė jetė njė domethėnie pėr tė kuptuar diēka mbi komunikimin
dhe mesazheve qė jep njė pėrgjigje e thjeshtė.
Sė
pari jepet njė mesazh pėrcaktues: semafori ėshtė nė tė gjelbrėn. Por na jep
dhe disa informacione pėr dėrguesin, pra pėr atė qė thotė mesazhin; dallon
ngjyrat, ėshtė i kujdesshėm dhe pėr mė shumė thotė edhe diēka mbi opinionin
qė ka pėr pritėsin, toni ėshtė mė i lartė kur thotė frazat, tregon se nuk ka
shumė besim tek aftėsia e gruas qė po i jep veturės. Tė gjitha kėto
shqyrtime dalin nė pah duke analizuar njė batutė tė thjeshtė.
Secili nga ne ėshtė mėsuar tė deshifrojė nė kėtė mėnyrė, nė shumė pak
sekonda, ēdo mesazh qė merr. Por kjo nuk do tė thotė qė, interpretimi ėshtė
gjithmonė i drejtė. Pikėrisht sepse mesazhet qė vijnė janė mė shumė se njė:
sinjalet pėr tu vėnė re, shumohen (fjalėt, por dhe toni i zėrit dhe gjestet
qė e shoqėrojnė, mendimi i atij qė e thotė), dhe tundimi pėr tė dhėnė
konkluzionet ėshtė e parezistueshme (gruaja mendon se burri nuk ka besim nė
mėnyrėn se si ajo i jep veturės). Pėr tė gjitha kėto arsye, shpesh
komunikimi ynė nuk ėshtė i qartė siē duam. Dhe pėr kėtė ja vlen tė dish disa
rregulla, qė tė lejojnė tė vėshtrosh e tė dėgjosh korrektėsisht e pastaj tė
shprehesh mė mirė.
Njė trup nė harmoni
55%
e komunikimit tonė ėshtė jo verbale d.m.th vjen nga lėvizjet e trupit. Pėr
kėtė arsye duhet tė dimė tė kontrollojmė, ose mė mirė akoma tė jetojmė nė
harmoni. Ēdo bisedė ėshtė mė pėrfituese nėse i komunikon tjetrit njė
sensacion ekuilibri, qetėsie dhe mirėqenieje. Nėse e kupton mund ti
drejtohesh shumė teknikave tė shlodhjes dhe ushtrimeve tė frymėmarrjes. Nuk
ėshtė nė fakt e domosdoshme tė studiosh gjuhėn e trupit.
Tė
dish qė krahėt e kryqėzuara nė gjoks tregojnė mbyllje ose duke pėrkėdhelur
flokėt i tregon tjetrit joshjen, nuk ėshtė gjithmonė e lehtė pėr tu
komunikuar. Ndodh qė ndonjėherė tė ēon dhe nė nėnkuptime. Duart e kryqėzuara
p.sh mund tė jenė njė pengesė por, dhe mėnyra qė bashkėfolėsi ynė adopton
pėr tė tėrhequr vėmendjen (e nė kėtė rast mesazhi qė jepet ėshtė i kundėrt).
TĖ VĖSHTROSH & TĖ DĖGJOSH
Rregulla e parė pėr tė kuptuar dhe pėr tė qenė i kuptuar, ėshtė qė tė kesh
harmoni dhe tė mėsosh tė vėshtrosh tjetrin duke vėnė nė funksion vėzhgimin
dhe dėgjimin. Duhet tė mėsosh tė shikosh bashkėfolėsin se ēfarė pamje ka,
ēfarė pozicioni zė (mund tė dėgjosh me vėmendje pa paragjykime, tė dallosh
ēfarė fjalėsh pėrdor mė shpesh, me ēfarė toni e bėn bisedėn). Dhe kjo nuk do
tė thotė tė shprehėsh njė paragjykim. Vėzhgimi duhet tė jetė i distancuar
nga pėrshtypja.
E
nėse nuk arrijmė tė nxjerrim konkluzionin (p.sh personi po na flet me njė
ton tė lodhur, i ka shpatullat e varura e nga kjo ne kuptojmė qė ėshtė shumė
i lodhur dhe nuk i intereson asgjė nė bisedėn tonė) duhet tė verifikojmė me
njė pyetje tė drejtpėrdrejtė: Mė fal, ndjehesh e lodhur? Do ta bėjmė mė
vonė kėtė bisedė?
Ndodh shpesh tė zbulosh se je gabuar (personi nuk ėshtė i lodhur, ndoshta
mban atė pozicion sepse i dhemb kurrizi). E njėjta punė bėhet dhe me veten
tonė. Duhet tė mėsohemi tė vetėkontrollohemi. Nėse nė fillim duket e
vėshtirė mund ti kėrkosh ndihmė njė shoqeje qė tė tė thotė sjelljen qė ke
dhe pozicionin qė mban ndėrsa flet, tė na tregojė kush ėshtė toni i zėrit
dhe ritmi i ndjekur nga fjalėt e tua.
TĖ STABILIZOSH NJĖ LIDHJE
Njė
komunikim i pėlqyeshėm arrihet duke ndjekur njė pėrshtatje precize e
skematike qė po ju tregojmė mė poshtė.
1. Kalibrimi
Kontakti i parė mes dy personave krijohet duke vėshtruar me kujdes tjetrin
pa tentuar nė interpretime personale.
2. Pasqyrimi
Dy
persona nė harmoni me njėri tjetrin, kur flasin pėrpiqen tė mbajnė
pozicionet e njėjta, tė njėjtin ton tė zėrit sikur po shihen nė pasqyrė.
Nėse pasqyrim nuk ekziston krijohen kontradikta (p.sh nėse gjatė njė bisede
njėri ėshtė ulur e tjetri nė kėmbė qė e bėjnė komunikimin mė tė vėshtirė).
Por pasqyrimi duhet tė vijė nė mėnyrė natyrale e tė mos shtrėngohet,
pėrndryshe kthehet papagallisht e rrezikon tė nevrikosėsh tjetrin.
3. Kalkimi
Konsiston nė kėrkimin e mėnyrės sė bėrjes, mendimit, shprehjet verbale, tė
vėzhguara mė parė tek tjetri. P.sh. nėse bashkėfolėsi ynė bėn gjeste shumė
ndėrsa flet, mund tė jetė njė mėnyrė pėr ta bėrė tė ndjehet rehat, nė
familje.
4. Drejtimi
Gjatė njė bisede, njėri nga personat drejton tjetrin, pra e ēon drejt njė
argumenti, njė pikėpamje, njė konkluzioni. Kjo nganjėherė ėshtė e
paparashikueshme nga rolet sociale (nė punė mes shefave dhe punėtorėve, nė
familje mes prindėrve dhe fėmijėve). Por drejtimi funksionon nėse brenda
komunikimit ka bashkėpunim mes tė dy roleve. P.sh tjetri po na drejton duke
na bėrė pyetje, por ne me pėrgjigjet tona mund ti tregojmė pikėpamje qė nuk
i pret.
USHTRIMET
Gjatė bisedave propozohen shumė ushtrime pėr tė pėrmirėsuar aftėsitė e
vėzhgimit ose tė drejtimit. Pėr tė kuptuar se si dėgjohet, mėso tė hysh
shpejt nė sintoni me njė tė huaj. Ja disa shembuj qė mund tė pėrsėriten edhe
me ndihmėn e dy miqve.
Vėzhgimi
I kėrkohet njė personi tė vėshtrojė me kujdes bashkėfolėsin.
Pastaj nxirret jashtė nga dhoma. Njė person i tretė i sugjeron bashkėfolėsit
tė ndryshojė mendimin e tij ose njė tė veēantė tė veshjes. Vėshtruesi rihyn
dhe duhet tė dallojė ndryshimet. Ky ushtrim shumė i thjeshtė na lejon tė
kuptojmė cili ėshtė niveli i vėmendjes, nga ēfarė tėrhiqet dhe ēfarė lė pas
dore.
Tregimi
Dy persona tregojnė secili nga njė histori. Pastaj kėrkojnė njė
tė tretė ti dėgjojė dhe secili pėrsėrit historinė e tjetrit. Ky ushtrim tė
lejon tė verifikosh cilėsinė e dėgjimit dhe aftėsinė ose jo aftėsinė e
sjelljes sė informacioneve tė marra pa ndėrhyrė dhe interpretuar.
Shkalla tretė
Njė
njeri ecėn nėpėr dhomė. Njė tjetėr pėrshkruan nė mėnyrė objektive atė qė
sheh. Njė i tretė bėn pyetje rreth situatės. P.sh personi i dytė thotė: X
po ecėn me hap ushtari. I treti pyet: Pse ushtari? Sepse pėrplas kėmbėt
si ushtar. Pyetjet detyrojnė personin qė po pėrshkruan veprimin pėr tė mos
dhėnė konkluzione tė pėrshpejtuara dhe pėr tė qenė sa mė shumė asnjanės dhe
i distancuar.
Prova drejtimi
Njė
njeri tregon se si e ka kaluar ditėn. Tjetri bėn pyetje pėr tė ditur mė
shumė, pėr tė kuptuar mė mirė ndjenjat e provuara nga ai qė tregon. Nėse
p.sh personi thotė ishte njė ditė e mrekullueshme, tjetri pyet ēfarė do
tė thuash me njė ditė e mrekullueshme. Nė kėtė ushtrim mund tė vihen nė
provė aftėsitė e pasqyrimit, tė ripėrsėritjes sė atyre qė janė thėnė,
dėgjimit dhe drejtimit.
|