Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 - PSE PO “ATOMIZOHET” SHOQĖRIA SHQIPTARE?

Shkruan: Gėzim TUSHI

www.tiranaobserver.al

PSE PO “ATOMIZOHET” SHOQĖRIA SHQIPTARE?

      Paralelisht me tendencėn e thellimit tė individualizmit, shoqėria shqiptare ėshtė duke u pėrballur fuqishėm me pasojat e natyrshme kontroversale tė saj, pasoja qė po ndikojnė qė shoqėria jonė nė njė farė mėnyre tė vuajė nga karakteri dhe ndikimet e prirjes atomizuese tė jetės sociale.

 

 

            Nganjėherė nė mėnyrė tė drejtė, por nė shumė raste edhe nė formė arkaike, nė shoqėrinė tonė nga qė nuk kuptojmė si duhet determinantėt e modernitetit, qė janė indikatorė tė rinj social, kemi filluar tė ankohemi mė shumė se duhet, pėr pėrballjen totale qė kemi me dy tendenca tė fuqishme sociale. Qė nė shoqėrinė e sotme shqiptare jo vetėm janė tė dukshme, por dhe qė mbeten tė domosdoshme pėr riekulibrimin e jetės dhe rregullimin e raporteve dialektike, thelbėsisht tė ndryshuara nė marrėdhėniet e njeriut individualist me shoqėrinė moderne. Nė kėtė kontekst kėto dy tendenca integrale, nė tė vėrtetė kanė tė bėjnė me thelbin e jetės moderne dhe qė tani doemos qė pėrbėjnė substratin tė modernitetit tė pandryshuar tė saj. Padyshim nė se kėto tendenca do t’i shikojmė me optika ideologjike holiste apo do t’i vlerėsojmė me instrumente sociologjizante, ato me siguri qė do tė duken kontradiktore me njėra tjetrėn.

            Kjo ėshtė arsyeja pse njerėzit tanė janė tė tronditur dhe kjo situatė shpesh ėshtė e shoqėruar me shqetėsime sociale jo tė vogla. Nė kėtė kontekst ėshtė detyrė madhore qė ndikojmė mė mirė qė tė pranohen tendencat individuale dhe prirjet sociale, qė padyshim janė shumė tė domosdoshme tė kuptohen. Sidomos nė ekzistencėn e tyre midis kontradiksionit individual dhe komplementaritetit social. Ėshtė fjala pėr njė lidhje tė dukshme dhe shqetėsuese midis thellimit tė prirjes individualiste tė njerėzve tanė, e cila ėshtė e shoqėruar nga njė proces i thellė i “atomizimit social”, i zbehjes sė lidhjeve sociale qė megjithatė nė njė nivel tė caktuar ekzistence janė tė natyrshme dhe tė domosdoshme.

            Por nė fund tė fundit ky ėshtė rregulli social i formatimit tė shoqėrisė moderne dhe njėkohėsisht dhe formula universale dhe unikale e ndėrtimit tė demokracisė, e cila kalon nėpėr autostradėn e reduktimit human tė determinantėve social qė kanė kufizuar lirinė, personalitetin dhe individualizmin e njeriut dhe qė shoqėrinė tonė e kishin katandisur nė njė “burg social” tė vėrtetė pėr ta.

            Prandaj, nė qoftė se do tė vėzhgojmė sociologjikisht realitetin tonė social, tipologjinė e ndėrtimit tė sjelljeve njerėzore me natyrė ngushtėsisht individuale, sė pari duhet qė kjo punė tė bėhet me kujdes, pa paragjykime sociologjizante, qė sot mė shumė se kurrė janė jo vetėm mėnyra analize sociale tė paparanueshme por edhe me konotacione tė frikshme. Nė kėtė kontekst duhet tė themi se nė shoqėrinė e sotme shqiptare, individualizmi si prirje sociale dhe tendencė individuale, ėshtė e lidhur me tė ashtuquajturėn shfaqje pa dimension tė natyrės individualiste e njeriut tė kohės sonė, Por nė tė njėjtėn kohė duhet pohuar se edhe atomizimi i skajshėm social, ėshtė tendencė dominante, qė krijon kushte tė bollshme dhe e favorizon individualizmin qė tė lulėzojė gjithnjė e mė shumė nė Shqipėri.

 

 

            Kjo do tė thotė se paralelisht me tendencėn e thellimit tė individualizmit, shoqėria shqiptare ėshtė duke u pėrballur fuqishėm me pasojat e natyrshme kontroversale tė saj, pasoja qė po ndikojnė qė shoqėria jonė nė njė farė mėnyre tė vuajė nga karakteri dhe ndikimet e prirjes atomizuese tė jetės sociale.

            Fenomeni i individualizmit dhe prirja e atomizimit tė shoqėrisė tonė, duhet parė dhe vlerėsuar me kujdes, nė tė gjithė aspektet komplekse me tė cilat ato pėrballen nė kohėn tonė. Sė pari duhet tė jemi tė prirur qė tė vlerėsojmė realitetet e reja tė ndryshimeve tė thella qė ka pėsuar natyra e njeriut dhe karakteri i shoqėrisė. Kjo mund tė bėhet duke vlerėsuar anėn e mirė tė ndikimit tė tyre nė modernizimin e njeriut, tė ndryshimit thelbėsor tė sjelljes sociale, tė cilat janė thelbėsore nė ndryshimet adekuate qė po pėson realiteti ynė. Bashkė me tė edhe tė vlerave sociale shoqėruese, qė janė konsistencė me vlerė e ndikuar prej ndikimeve tė individualizmit.

            Kjo ėshtė arsyeja pse individualizmi realisht duhet mbėshtetur. Por nga ana tjetėr dhe nė tė njėjtėn kohė, duhet tė ecim duke parė edhe anėn e “kundėrt” tė medalje, qė ėshtė e lidhur me prirjen e diskutueshme tė thellimit tė bujshėm tė tendencės atomizuese tė shoqėrisė shqiptare si tėrėsi.

            Ne jetojmė nė kohė tė vėshtira, kur prurjet ontologjike tė shoqėrisė moderne shqiptare me natyrė asociale, janė bėrė tė shumta dhe nė disa aspekte ato janė tė papėrballueshme. Pėr pasojė ėshtė e vėrtetė qė ato kanė dėmtuar rėndė humanizmin dhe deformuar thellė solidaritetin nė shoqėrinė tonė. Vlera kėto dominante pėr shoqėrinė tradicionale. Por qė nė njė farė mase edhe pse tė ridimensinuara nė frymėn e kohės modern, janė tė nevojshme, tė dobishme, tėrėsisht utilitare nė rindėrtimin modern tė jetės. Por realisht nga mėnyra si shfaqen dhe autoriteti social qė kanė si “vlera tė pėrgjithshme”, duket se humanizmi, solidariteti kanė ndryshuar esencialisht nga ndikimet qė ka koha moderne, e cila nė shoqėrinė shqiptare po shfaq tendenca tė kundėrta. Qė natyrshėm kanė sjellė ruptura tė dukshme, qė ndikojnė nė dobėsimin e organizimeve bazė tė jetės sociale. Duke filluar nga familja e deri tek format tradicionale dhe moderne tė organizimit komunitar.

            Nė tė vėrtetė kėto dukuri nuk janė unikale pėr shoqėrinė tonė. Nuk ėshtė dukuri qė po ndeshet vetėm tek ne. Individualizimi i shoqėrisė, dobėsimi i strukturave qė krijojnė “bariera sociale” pėr sjelljen e njerėzve dhe qėndrimin e individit nė shoqėrinė moderne, ėshtė fenomen global, ėshtė shqetėsim social nga qė ėshtė bėrė prirje sociale universale. Ky qėndrim dhe kjo sjellje morale shoqėrisė moderne shqiptare nuk i erdhi nga jashtė, as nuk ju imponua nga ndokush.

            Nė kushtet e njė shoqėrie demokratike qė gjithnjė e mė tepėr ecėn nė rrugėn e “liberalizimit” tė marrėdhėnieve tė saj me individin, dhe qė pėrparon duke zgjeruar pa ndėrprerė hapėsirat e tij pėr “privaci”, vendimmarrje tė lirė e tė pakondicionuar, ėshtė arsye e mjaftueshme qė tregon se gjithnjė e mė shumė njeriu nė shoqėrinė tonė do tė bėhet i pavarur nga “determinizmi i hekurt” social i ndikimeve tė modeleve super socializuese tė shoqėrive totalitare. Kjo ėshtė arsyeja pse njerėzit tanė gjithnjė e mė tepėr do tė ecin nė rrugėn e hapur tė qėndrimit, sjelljes dhe vendimit tė pavarur nga shoqėria dhe ndikimet deformuese tė “determinantėve” tė vjetėr socialė .