Nganjėherė nė mėnyrė tė drejtė, por nė shumė
raste edhe nė formė arkaike, nė shoqėrinė tonė nga qė nuk kuptojmė si duhet
determinantėt e modernitetit, qė janė indikatorė tė rinj social, kemi
filluar tė ankohemi mė shumė se duhet, pėr pėrballjen totale qė kemi me dy
tendenca tė fuqishme sociale. Qė nė shoqėrinė e sotme shqiptare jo vetėm
janė tė dukshme, por dhe qė mbeten tė domosdoshme pėr riekulibrimin e jetės
dhe rregullimin e raporteve dialektike, thelbėsisht tė ndryshuara nė
marrėdhėniet e njeriut individualist me shoqėrinė moderne. Nė kėtė kontekst
kėto dy tendenca integrale, nė tė vėrtetė kanė tė bėjnė me thelbin e jetės
moderne dhe qė tani doemos qė pėrbėjnė substratin tė modernitetit tė
pandryshuar tė saj. Padyshim nė se kėto tendenca do ti shikojmė me optika
ideologjike holiste apo do ti vlerėsojmė me instrumente sociologjizante,
ato me siguri qė do tė duken kontradiktore me njėra tjetrėn.
Kjo ėshtė arsyeja pse njerėzit tanė janė tė
tronditur dhe kjo situatė shpesh ėshtė e shoqėruar me shqetėsime sociale jo
tė vogla. Nė kėtė kontekst ėshtė detyrė madhore qė ndikojmė mė mirė qė tė
pranohen tendencat individuale dhe prirjet sociale, qė padyshim janė shumė
tė domosdoshme tė kuptohen. Sidomos nė ekzistencėn e tyre midis
kontradiksionit individual dhe komplementaritetit social. Ėshtė fjala pėr
njė lidhje tė dukshme dhe shqetėsuese midis thellimit tė prirjes
individualiste tė njerėzve tanė, e cila ėshtė e shoqėruar nga njė proces i
thellė i atomizimit social, i zbehjes sė lidhjeve sociale qė megjithatė nė
njė nivel tė caktuar ekzistence janė tė natyrshme dhe tė domosdoshme.
Por nė fund tė fundit ky ėshtė rregulli social i
formatimit tė shoqėrisė moderne dhe njėkohėsisht dhe formula universale dhe
unikale e ndėrtimit tė demokracisė, e cila kalon nėpėr autostradėn e
reduktimit human tė determinantėve social qė kanė kufizuar lirinė,
personalitetin dhe individualizmin e njeriut dhe qė shoqėrinė tonė e kishin
katandisur nė njė burg social tė vėrtetė pėr ta.
Prandaj, nė qoftė se do tė vėzhgojmė
sociologjikisht realitetin tonė social, tipologjinė e ndėrtimit tė sjelljeve
njerėzore me natyrė ngushtėsisht individuale, sė pari duhet qė kjo punė tė
bėhet me kujdes, pa paragjykime sociologjizante, qė sot mė shumė se kurrė
janė jo vetėm mėnyra analize sociale tė paparanueshme por edhe me
konotacione tė frikshme. Nė kėtė kontekst duhet tė themi se nė shoqėrinė e
sotme shqiptare, individualizmi si prirje sociale dhe tendencė individuale,
ėshtė e lidhur me tė ashtuquajturėn shfaqje pa dimension tė natyrės
individualiste e njeriut tė kohės sonė, Por nė tė njėjtėn kohė duhet pohuar
se edhe atomizimi i skajshėm social, ėshtė tendencė dominante, qė krijon
kushte tė bollshme dhe e favorizon individualizmin qė tė lulėzojė gjithnjė e
mė shumė nė Shqipėri.
Kjo do tė thotė se paralelisht me tendencėn e
thellimit tė individualizmit, shoqėria shqiptare ėshtė duke u pėrballur
fuqishėm me pasojat e natyrshme kontroversale tė saj, pasoja qė po ndikojnė
qė shoqėria jonė nė njė farė mėnyre tė vuajė nga karakteri dhe ndikimet e
prirjes atomizuese tė jetės sociale.
Fenomeni i individualizmit dhe prirja e
atomizimit tė shoqėrisė tonė, duhet parė dhe vlerėsuar me kujdes, nė tė
gjithė aspektet komplekse me tė cilat ato pėrballen nė kohėn tonė. Sė pari
duhet tė jemi tė prirur qė tė vlerėsojmė realitetet e reja tė ndryshimeve tė
thella qė ka pėsuar natyra e njeriut dhe karakteri i shoqėrisė. Kjo mund tė
bėhet duke vlerėsuar anėn e mirė tė ndikimit tė tyre nė modernizimin e
njeriut, tė ndryshimit thelbėsor tė sjelljes sociale, tė cilat janė
thelbėsore nė ndryshimet adekuate qė po pėson realiteti ynė. Bashkė me tė
edhe tė vlerave sociale shoqėruese, qė janė konsistencė me vlerė e ndikuar
prej ndikimeve tė individualizmit.
Kjo ėshtė arsyeja pse individualizmi realisht
duhet mbėshtetur. Por nga ana tjetėr dhe nė tė njėjtėn kohė, duhet tė ecim
duke parė edhe anėn e kundėrt tė medalje, qė ėshtė e lidhur me prirjen e
diskutueshme tė thellimit tė bujshėm tė tendencės atomizuese tė shoqėrisė
shqiptare si tėrėsi.
Ne jetojmė nė kohė tė vėshtira, kur prurjet
ontologjike tė shoqėrisė moderne shqiptare me natyrė asociale, janė bėrė tė
shumta dhe nė disa aspekte ato janė tė papėrballueshme. Pėr pasojė ėshtė e
vėrtetė qė ato kanė dėmtuar rėndė humanizmin dhe deformuar thellė
solidaritetin nė shoqėrinė tonė. Vlera kėto dominante pėr shoqėrinė
tradicionale. Por qė nė njė farė mase edhe pse tė ridimensinuara nė frymėn e
kohės modern, janė tė nevojshme, tė dobishme, tėrėsisht utilitare nė
rindėrtimin modern tė jetės. Por realisht nga mėnyra si shfaqen dhe
autoriteti social qė kanė si vlera tė pėrgjithshme, duket se humanizmi,
solidariteti kanė ndryshuar esencialisht nga ndikimet qė ka koha moderne, e
cila nė shoqėrinė shqiptare po shfaq tendenca tė kundėrta. Qė natyrshėm kanė
sjellė ruptura tė dukshme, qė ndikojnė nė dobėsimin e organizimeve bazė tė
jetės sociale. Duke filluar nga familja e deri tek format tradicionale dhe
moderne tė organizimit komunitar.
Nė tė vėrtetė kėto dukuri nuk janė unikale pėr
shoqėrinė tonė. Nuk ėshtė dukuri qė po ndeshet vetėm tek ne. Individualizimi
i shoqėrisė, dobėsimi i strukturave qė krijojnė bariera sociale pėr
sjelljen e njerėzve dhe qėndrimin e individit nė shoqėrinė moderne, ėshtė
fenomen global, ėshtė shqetėsim social nga qė ėshtė bėrė prirje sociale
universale. Ky qėndrim dhe kjo sjellje morale shoqėrisė moderne shqiptare
nuk i erdhi nga jashtė, as nuk ju imponua nga ndokush.
Nė kushtet e njė shoqėrie demokratike qė
gjithnjė e mė tepėr ecėn nė rrugėn e liberalizimit tė marrėdhėnieve tė saj
me individin, dhe qė pėrparon duke zgjeruar pa ndėrprerė hapėsirat e tij pėr
privaci, vendimmarrje tė lirė e tė pakondicionuar, ėshtė arsye e
mjaftueshme qė tregon se gjithnjė e mė shumė njeriu nė shoqėrinė tonė do tė
bėhet i pavarur nga determinizmi i hekurt social i ndikimeve tė modeleve
super socializuese tė shoqėrive totalitare. Kjo ėshtė arsyeja pse njerėzit
tanė gjithnjė e mė tepėr do tė ecin nė rrugėn e hapur tė qėndrimit, sjelljes
dhe vendimit tė pavarur nga shoqėria dhe ndikimet deformuese tė
determinantėve tė vjetėr socialė .
|