Ato qė na mundojnė shpesh si individ e shoqėri
nė ēdo kohė janė pyetjet pa pėrgjigje, pasi disa pyetje nuk marrin pėrgjigje
asnjėherė, ato mbesin pyetje. Por dhe kjo formė nė njė farė mėnyre ėshtė njė
pėrgjigje, pasi asgjėja flet pėr atė qė arrin tė kuptojė pėrgjigjen e
jopėrgjigjes. Mirėpo, vėshtirėsia nė tė tilla raste ėshtė shumė e madhe,
sepse njė pėrgjigje e nėnkuptuar ndonjėherė ēon nė konkluzione dhe lėvizje
tė gabuara qė mė vonė duhet tė ndreqen. Ti besosh pėrgjigjes sė nėnkuptuar
ėshtė njė rrezik mė vete, pasi ajo qė mendon realisht nuk ėshtė ajo qė
dikush tjetėr ka menduar pėr pėrgjigjen e pyetjes tėnde. Tė hamendėsosh njė
pėrgjigje do tė thotė tė logjikosh nga ēka nuk sheh.
E vėrteta e pakundėrshtueshme ėshtė se Pseja
ekziston gjithkund brenda nesh dhe jashtė saj atje ku njeriu jeton dhe
kėrkon tė zbėrthej situatat pėr tė ndryshuar gjendjen, pse jo pėrfundimisht.
Varet ku njeriu ndodhet dhe pėr ēfarė ndodhet. Nė se ai nuk ia bėn kėtė
pyetje vetes ka shumė mundėsi tė mos dijė tė orientohet qartė dhe tė
dėshtojė nė qėllimet e tij, cilatdo qofshin ato tė mėdha apo tė vogla,
afatshkurtra apo afatgjata nė ndikimin e tyre. Tė pyesėsh vetveten nuk do tė
thotė se e ke pėrgjigjen gati brenda saj, pasi njė kontradiktė qė rri
fshehur ėshtė ajo e brendshmja, njė luftė e pėrjetshme. E pėr sa kohė nuk e
kemi tė qartė ēfarė duam si individ, apo qoftė dhe shoqėri gjithmonė do tė
jemi tė paqartė nė rrugėn qė do tė pėrshkojmė mė pas. Kjo bėn qė psetė
drejtuar tė tjerėve tė mos jenė tė duhurat, pasi pseja drejtuar vetvetes nuk
ka marrė njė pėrgjigje tė saktė dhe si e tillė udhėheq nė mėnyrė tė gabuar.
Ēdo ditė udhėhiqemi nga psetė. Nėse do tė
ndodhte ndryshe nuk do tė ecnim pėrpara, sepse pseja ėshtė nė funksion tė
lehtėsimit tė gjendjes pėrmes njohjes. Ndonjėherė na pėlqen tė mos pyesim,
njohim e dimė. Indiferenca nuk na bėn tė informuar e si pasojė gjendjen tonė
e shfrytėzojnė ata qė janė gati tė pėrfitojnė nga mosdija. Tė fshish psetė
nga pėrditshmėria ngushton mundėsitė e njohjes, duke zgjeruar ato tė
vėshtirėsive qė kanė gjasa tė rriten nė tė ardhmen nėse pėrsėritet e njėjta
pėrditshmėri. Por situata kėrkon ti gjejmė pyetjen ashtu sikundėr kohėn, qė
pėrputhshmėria tė na ndihmojė tė marrim pėrgjigjen e dėshiruar pėr tė mos
krijuar pėrplasje tė panevojshme. Tė dish tė pyesėsh, do tė thotė tė dish tė
zbėrthesh e nė tė njėjtėn kohė tė marrėsh atė qė do pa krijuar tensione.
Por pseja ėshtė problematike nė vetvete sa herė
hyn nė ambjente qė janė hermetike pėrballė pėrgjigjeve. Aty janė skutat mė
tė thella ku fshihet e vėrteta e gjendjes nė tė cilėn ndodhet njė shoqėri.
Pseja aty shpesh mbet pse?, ose kamuflohet me njė pėrgjigje qė ska tė bėj
me tė vėrtetėn, por me atė ēka tė tjerėt duhet tė dinė, pėr tė mos
shndėrruar situatėn nė dramatike. Pėrgjigja limohet nė funksion tė kastės qė
pėrpiqet tė bėjė orientimin mė sė shumti nė shėrbim tė vetvetes. Megjithėse,
ajo pėrpiqet ta mbuloj kėtė sjellje tė saj nė funksion tė qėndrimit tė saj
nė pozicionin e dėshiruar, brenda ndihet dy standartizimi nė sjellje.
Shoqėria arrin ta kuptojė nė njė kohė tė caktuar, por deri atėherė kasta ka
forcuar vetveten deri nė atė pikė sa ėshtė bėrė e pa prekshme. Kjo gjendje e
bėn shoqėrinė ti lindin shumė pse, tė cilat e kanė pėrgjigjen brenda.
Nėse ndodh njė ngjarje gjithkush pyetet pse?
Secili pėrpiqet sipas mėnyrės sė vet tė marrė pėrgjigjen. Por pėrgjigjja
ėshtė e ndryshme, pasi kushtėzohet nga situata nė tė cilėn ndodhemi, dhe jo
domosdoshmėrisht mėsojmė tė vėrtetėn. Ēdo variant ėshtė i mundur pėrsa kohė
nuk mundemi tė vėrtetojmė realisht ēfarė ndodhi. Ky ėshtė njė moment qė
krijon debat, ku secili mbron versionin e tij, por nisur edhe nga interesa
tė caktuara qė vulosin tė vėrtetėn momentale. Ajo ėshtė e rrezikshme dhe e
destinuar tė bjerė nė njė moment tė caktuar. Prandaj nė njė kohė tjetėr
ndodh ti kthehemi tė shkuarės pėr tė zbuluar tė vėrtetat qė sjanė thėnė
dot kohė mė parė, (si nė rastin e krimeve tė komunizmit).
Kėshtu, jeta e pėrditshme tregon qartė qė Pseja
ėshtė e pėrjetshme nė ēdo shoqėri. Pėrmes saj kėrkojmė tė zbėrthejmė
gjithēka qė na rrethon, pasi gjithēka qė na rrethon ndikon nė pėrditshmėrinė
tonė, megjithėse ndonjėherė jo drejtpėrdrejt. Sistemi, vendi dhe koha
pėrcaktojnė pyetjen, sepse gjithēka ka njė vijė logjike. Pyetje qė diku
thuhen me forcė, e diku nėn zė. Sistemi rrumbullakos pėrgjigjen dhe i jep
formėn qė dėshiron nė funksion tė vetvetes. Ēdo tentativė pėr tu shfaqur
ndryshe pėrmes pyetjes e vė nė shėnjestėr ēdo individ nė shoqėri. Ndaj
pėrpjekja pėr tu pėrshtatur kthehet nė normė, pasi dėshira pėr tė ditur mė
shumė kushtėzohet nga rrethanat qė diktojnė ēdo pyetje, sepse disa pyetje
nuk marrin asnjėherė pėrgjigje. Disa e kanė pėrgjigjen brenda e pėr disa tė
tjera hamendėsohet, pasi e vėrteta shpesh kamuflohet. Ajo vihet nė funksion
tė momentit, e merr formė tė pėrcaktuar nė varėsi tė forcės. Pėr kėtė arsye
ne bėjmė pyetje vazhdimisht pėr tė shkuarėn, dyshojmė dhe kėrkojmė ta
rihapim, pėrmes pyetjesh qė nuk kanė marrė pėrgjigjen e duhur. Kėrkojmė ti
shkojmė deri nė fund tė vėrtetės, sepse shesh na shoqėron mosbindja.
|