Psikologjia si disiplinė
shkencore, qė pėr objekt studimi ka njeriun ėshtė mjaftė e re. Ajo, siē
thotė psikologu gjerman Ebinghaus, e ka tė kaluarėn shumė tė gjatė, por
historinė e shkurtėr.
Psikologjia si shkencė, nga
pikėpamjet e veēanta, na i ndriēon aktivitetet dhe sjelljet e njerėzve si
dhe na bėnė tė mundshme ti kuptojmė mė lehtė e mė mirė sjelljet dhe
veprimet e njerėzve, me tė cilėt takohemi ēdo ditė - nė rrugė, nė shkollė,
nė shtėpi etj. Pra, psikologjia studion realitetin psikik dhe jetėn psikike.
Me veēoritė psikike, nėnkuptojmė cilėsitė e qėndrueshme tė individit, siē
janė: shprehitė, aftėsitė, temperamenti, nevojat, interesat dhe cilėsitė e
tjera tė personalitetit, tė cilat shprehen nė reagimet dhe sjelljet e
njerėzve.
Psikologjia, siē thonė disa
psikolog, duhet tė na pėrgjigjet nė tri pyetje, tė cilat janė: Ēka?,
respektivisht ajo duhet ti paraqesė dhe ti pėrshkruaj nė mėnyrė tė plotė
dukuritė psikike; Si?, respektivisht tė tregoj si zhvillohen proceset
psikike dhe si formohen cilėsitė psikike; Pse?, respektivisht ti zbuloj
shkaqet e dukurive psikike veē e veē dhe ti shpjegoj sjelljet dhe veprimet
e njerėzve.
Detyra praktike e
psikologjisė qėndron nė tė zbatuarit e rezultateve tė gjurmimeve teorike, me
qėllim tė kryerjes sa mė me sukses tė veprimtarive tė ndryshme tė njerėzve.
Kėshtu p.sh. rezultatet e gjurmimeve psikologjike zbatohen nė organizimin sa
mė tė suksesshėm tė punės nė industri, apo pėr punė sa mė tė suksesshme
mėsimore dhe edukative, ose pėr tė larguar pengesat psikike tė njerėzve, tė
cilėt e vėshtirėsojnė kryerjen e punėve apo kontaktin me njerėz e tė tjera.
Pra, ē rėndėsi ka
psikologjia?
Psikologjia na bėnė tė
mundshme ti njohim njerėzit, vetveten dhe jetėn nė pėrgjithėsi, duke na
treguar rrugėn se si tė veprojmė nė situata tė ndryshme, qė ti evitojmė tė
metat dhe ti zbatojmė cilėsitė pozitive. Pra, na tregon rrugėn e formimit
tė vetive psikike tė personalitetit.
|
Psika dhe Erosi |
Fjala psikologji rrjedh
nga greqishtja e vjetėr, qė do tė thotė psiko (Psyche) - shpirt dhe
logos - shkencė. Kjo fjalė lidhet me mitin e vjetėr pėr Psikėn dhe Erosin
tė cilin e shėnoi historiani romak, Apulei. Sipas atij miti, kishte jetuar
njė vajzė shumė e bukur, e quajtur Psika, e nė tė cilėn ishte dashuruar
Erosi. Mirėpo, nėna e Erosit, zonja e dashurisė, Venera, e xhelozonte kėtė
dashuri dhe me ēdo kusht mundohej ta shkatėrronte, duke proklamuar se njė
djalė nga familja e zotėve nuk mund tė marrė njė vajzė nga shtresa e ultė.
Mirėpo, edhe pas kėtyre peripecive dhe spekulimeve, kryezoti Zeusi vendosi
qė edhe Psika tė pranohet nė Olimp, nė mesin e zotėve dhe kėshtu e bėri tė
mundur martesėn e Psikės me Erosin. Dashuria, pra triumfoi mbi tė gjitha,
kurse ky mit mbeti nėpėr shekuj si inspirim pėr artistė, tė cilėt zakonisht
Psikėn e paraqesin si njė vajzė shumė tė bukur me krahė tė fluturės (Rafaeli,
Rodeni, La Fonteni etj.), ndėrsa Frojdi thotė se Psika paraqet fluturėn e
cila fluturon nga lulja nė lule dhe jeton nga nektari dhe dashuria. Mė vonė
fjala psikė (psycho) pėrdoret pėr fjalėn shpirt, duke pėrmbajtur atė
kuptim deri nė ditėt tona, duke hyrė kėshtu me kėtė kuptim nė shkencėn mbi
shpirtin, psikologjinė. Ndėrsa miti mbi Psikėn dhe Erosin mbeten edhe si
tregues simbolik nė kuptim tė dashurisė pėr shpirtin njerėzor. Ndėrsa Erosi,
mė vonė, nga Frojdi, do tė hyjė nė psikologji, si njė ndėr nocionet mė
karakteristike pėr jetėn, dashurinė, bashkėpunimin, krijimtarinė etj.
Nė tė vėrtet ēėshtė
psikologjia?
Ėshtė shumė vėshtirė tė
definohet fjala psikologji, respektivisht tė jepet njė definicion qė do ti
pėrmbushte tė gjitha vėshtrimet e njohura deri mė tani prej saj. Nėse nisemi
nga shpjegim etimologjik i fjalės: psiko - shpirt dhe logos - shkencė,
dituri etj., del se psikologjia ėshtė shkencė qė studion shpirtin! Mirėpo,
pasi fjala shpirt ėshtė nocion qė ka prioritet religjioz - filozofik,
emėrtimi shkencorė mbi psikologjinė do tė mund tė na keq orientonte se
psikologjia ka tė bėjė me probleme tė ndryshme e tė llojllojshme metafizike,
me tė cila shkenca e sotme, de fakto, as nuk merret as nuk i pranon.
Psikologjisė moderne, sot
nuk i interesojnė ēėshtjet siē janė: ēėshtė shpirti?, a ėshtė shpirti
material apo jomaterial?, a ėshtė i vdekshėm apo i pavdekshėm?, pastaj
nė ēfarė marrėdhėnie ėshtė ndaj trupit? etj. Rreth kėtyre pyetjeve janė
bėrė polemika tė ashpra, qė nga kohėt e lashta e deri mė sot, nga ana e
idealistėve dhe materialistėve. Derisa idealistėt mendonin se shpirti ėshtė
i ndarė nga trupi (Platoni), materialistėt pėrkundrazi, mendonin se shpirti
nuk ėshtė i ndarė nga trupi (Demokrati). Definicion tė plotė mbi kėtė edhe
sot e kėsaj dite nuk kemi.
Sot psikologjia ėshtė
shkencė universale, kurse zhvillimi i sajė nė jetėn e njeriut bashkėkohorė
ėshtė shumė i madh. Edhe pse enden nė zhvillim e sipėr, asaj ia hapin dyer
tė gjitha fushat e jetės. Kohėve tė fundit ajo ka depėrtuar edhe nė
industri, tregti, armatė, politikė etj. Njėkohėsisht, ajo ka kontribuar nė
zhvillimin mė tė shpejtė tė kėtyre lėmive, duke u dhėnė atyre kuptim mė tė
thellė, e nė masė mė tė madhe ka kontribuar nė humanizimin e tyre.
|