Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 - PSIKOLOGJIA E ĒAKRAVE: CILA ĒAKĖR JU SUNDON...

Shkruan: Valdet FETAHU

PSIKOLOGJIA E ĒAKRAVE: CILA ĒAKĖR JU SUNDON, DHE NĖ TĖ CILĖN ARRIHET QETĖSIA?

 

       Procesi i zgjimit tė ēakrave pėrbehet prej dy fazave. Nė fazėn e parė aktivizohen pranat nė ēakrat e  ndryshme dhe ky proces quhet PRANOTANA. Kjo nėnkupton largimin e shtrėngimit tė pranės dhe pastrimin e saj, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė vijė deri tek zgjimi i vetėdijes tek ato, respektivisht, tek zgjimi i vėrtetė i ēakrave.

 

 

            Edhe pse janė tė lidhura nė vargun hierarkik pėrgjatė boshtit kurrizor, ēdo ēakėr ėshtė e lidhur me pjesėn e rrafshėt nė korėn e trurit tė madh. Secili stimulim dhe zgjim nė cilėndo ēakėr pėrcillet automatikisht, ngacmon dhe me kalimin e kohės i zgjon pjesėt e fjetur tė trurit. Thellėsia e ēakrės gjendet jashtė e tė ashtuquajturit perceptim normal – nė rrėnjėn e vetė vetėdijes. Duke stimuluar lokalitetin e tyre fizik, impulsi i dėshiruar pėrcillet nė nivele mė tė thella, nga na vijnė edhe reaksionet. Ēakrat janė si njė ndėrprerės i cili na shėrben pėr ta zgjuar potencialin e fjetur tė vetėdijes sė pėrhershme.

            Sė pari duhet tė ē’bllokohet energjia e ngelur, ajo tė pastrohet dhe tė bėhet rrjedhėse. Kjo ėshtė njėherazi edhe pjesa me delikate, sepse nė ēakra gjenden pėrvojat mė tė ngjeshura (edhe pėrvojat e dhimbshme edhe ato tė kėndshme). me tė cilat rishtazi duhet tė ballafaqohemi dhe tė cilat duhet tė jenė tė integruara ne pjesėn e vetėdijshme tė qenies sonė. Kjo ėshtė pjesė pėrbėrėse e ēdo pėrsosurisė shpirtėrore, teknikat janė tė numėrta dhe tė ndryshme, por secila sė pari duhet tė pėrballet me vetveten. Secila ēakėr paraqet nivelin e caktuar energjetik dhe zhvillimin e vetėdijes.

            Procesi i zgjimit tė ēakrave pėrbehet prej dy fazave. Nė fazėn e parė aktivizohen pranat nė ēakrat e  ndryshme dhe ky proces quhet PRANOTANA. Kjo nėnkupton largimin e shtrėngimit tė pranės dhe pastrimin e saj, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė vijė deri tek zgjimi i vetėdijes tek ato, respektivisht, tek zgjimi i vėrtetė i ēakrave. Pas kėsaj mund tė vijė tek zgjimi i vėrtetė i vetėdijes nė ēakra dhe ky ėshtė zgjimi real i ēakrave. Nė kuptimin psikologjik tė fjalės, kjo nėnkupton se filozofia jonė jetėsore ka ndryshuar, se nė vetėdije kemi bėrė kėtė kėrcim tė domosdoshėm kuantik, falė tė cilės kemi parė dhe kuptuar pakuptimin e mėnyrės sė deritashme e tė jetuarit.

            Nivelit tė caktuar tė vetėdijes i pėrgjigjet energjia e caktuar dhe anasjelltas. Vetėdija dhe energjia janė nė njė lloj marrėdhėnieje dialektike. Ēakrat thjesht paraqesin konceptin dhe dimensionin e pėrvojės sė manifestimit tė vetėdijes dhe energjisė.

            Kur tė zgjohet energjia nė ēakrėn e caktuar, nė vetėdije do tė shfaqet pėrvoja e cila ėshtė karakteristike pėr atė ēakėr: nė SWADISTAN do tė shfaqet gėzimi, nė MANIPUR dėshira pėr vetėafirmim, nė ANNAHAT ndjenja e dashurisė, nė VISUDDHI – arsyetimi dhe urtia, nė AGYI – intuita dhe njohuria e brendshme etj.

 

 

            INSTINKTI DHE ĒAKRAT

 

            Para zgjimit tė energjisė nė ēakra duhet tė arrihet kontrolli mbi instinktet qė janė tė rrėnjosura nė to. Kėto janė ato instinkte:

 

            MOOLADHARA – instinkti seksual (Maithuna)

            SWADISTAN – instinkti i frikės (Bhaja)

            MANIPURA – lakmia pėr diēka (Ahara)

            ANNAHATA – instinkti i gjumit (Nidra) – si mungesė e mbėshtetjes sė forte qė ēon nė shkėputjen e lidhjes nė mes shqisash dhe ambientit tė jashtėm. Kur mendja ėshtė e ngarkuar me mbesa shqisore, vjen deri tek tėrheqja e mendjes, kjo quhet Nidra.

            VISUDDHI – ekziston instinkti i pestė qė i pėrgjigjet kėsaj ēakre, e kjo ėshtė ego – vetėdije e fokusuar. Kjo identifikohet me emrin, gjininė, formėn, statutin, moshėn, pėrkatėsinė, idenė dhe pėrfytyrimin pėr vetveten. Kėtu bėhet fjalė pėr frikėn nga humbja e identitetit personal.

Mė sė miri ėshtė qė ēakrat tė shpjegohen pėrmes psikologjisė tyre. sepse nė kėtė mėnyrė mė sė miri mund tė kuptohen, e kjo nė radhė tė parė bazohet nė elementet kozmike tė cilat mbizotėrojnė secilėn ēakėr.

 

            1. Mooladhara ēakra

            Elementi Tokė e ka qendrėn e vet nė kėtė ēakėr dhe paraqitet me katrorin e verdhė. Atributet e elementit Tokė janė forca dhe stabiliteti, pjellori dhe shumimin e tė gjitha gjėrave. Nga pikėpamja psikologjike, njeriu nė nivelin Muladhara stabilitetin dhe strehėn e krijon nė gjėrat material dhe vazhdimin e trashėgimisė gjenetike tė tij. Kėtu seksualiteti shprehet si nevojė pėr fėmijėt nė tė cilėn pavetėdijshėm kėrkojnė sigurinė e tyre.

            Ajo i pėrgjigjet instinkteve, e nė kuptimin psikologjik ajo i pėrgjigjet nevojės pėr siguri tė cilėn pėrpiqemi ta plotėsojmė pėrmes parasė, shtėpisė, pasurisė, pėrmes personit tjetėr nė kuptime e vazhdimit tė species. Me fjalė tjera, kjo ėshtė ēakra e pasigurisė. Pasiguria na shtynė tė kėrkojmė strehim dhe siguri nė gjėrat material dhe pėrmes vazhdimit tė species.

 

 

 

            2. Swadhisthnaa ēakra

            Kėtu dominon elementi Ujė dhe simbolikisht ėshtė paraqitur me draprin hėnor ngjyrė tė bardhė, qė ėshtė i kthyer pėrpjetė. Kjo ėshtė ēakra e nėnvetėdijes. Nė Swadhisthan ēakrėn janė tė deponuara karmat e paformė. Ato janė hapėsira tė lėvizjes sė karmės nė oqeanin e nėnvetėdijes, qė janė shumė mė dinamike sesa vetėdija normale. Edhe pse ato hapėsira pėr ne janė tė pavetėdijshme, ato nuk janė pasive dhe tė fjetura. Kėtu gjenden  tė gjitha pėrvojat (samskarat) dhe karmat nė formėn, farėn potenciale.

            Samskarat bllokojnė energji gjigante

            Tė gjitha pėrvojat qė i kemi pėrjetuar nė kėtė jetė dhe jetėt tjera nė swadistan ēakrėn janė ushqyer nė formė potenciale, tė kondensuar dhe asgjė nuk ėshtė zhdukur, E tėra ėshtė e regjistruar, prej perceptimeve tė vetėdijshme deri tek ato tė pavetėdijshme tė cilat mendja pandėrprerė, sikurse njė kamerė, pėrmes shqisave, i regjistron dhe i futė nė memorie.

            Nė ato samskara ėshtė bllokuar njė energji gjigante dhe ato nuk janė vetėm imazhet e pėrvojave tė panumėrta tė cilat i kemi fituar vetėdijshėm apo pavetėdijshėm. Ato tani e kanė humbur formėn origjinale, kėshtu qė janė jashtė sferės sė analizės, por nuk e kanė humbur energjinė.

            Pėr dallim nga ēakra e parė, mooladara, ku karma jonė ēeltas manifestohet nė formė tė emocioneve tė njohura siē ėshtė zemėrimi, xhelozia, lakmia apo urrejtja, nė swadistana ēakrėn ne ndjejmė shqetėsim tė madh, duke mos njohur burimin e shqetėsimit.

            Njeriun swadistan ēakra e karakterizon me gjendjen e mendjes depresive dhe tė ankthshme. Sė tepėrmi lidhet me gjininė e kundėrt deri nė nivel tė infantilitetit. Shpesh, madje edhe me ēmimin e vetėshkatėrrimit persona, nė lidhjen emocionale e mban gjendjen e ‘status kou-s’, vetėm pėr tė mos iu konfrontuar, rezistuar dhe kundėrshtuar mendimit tė vet.

 

            3. Manipura ēakra

            Kėtu dominon elementi Zjarr dhe elementi i kėsaj ēakre ėshtė trekėndėshi i kuq i pėrmbysur. Kjo ėshtė ēakra e pare ku njeriu del nga kufizimi i tij. Kėtu lindė personaliteti. Njeriu. nga individualiteti tė cilėn e ka arritur nė dy ēakrat e para, bėhet personalitet. Kur e lodhin frikat dhe kufizimet, lidhshmėria dhe varėsia nga ēfarėdo qoftė, njeriu vendosė t’i shkojė rrugės sė vet. Kur veē jeni lodhur prej shumė gabimeve tė pėrsėritura, krijohet vullneti i motivuar apo njė zemėrim i brendshėm i cili ju nxjerrė nga frenimi qė ka krijuar frika dhe ju jep energji tė ndėrmerrni aksion. Kėtu pėr tė parėn herė e fitojmė vetėdijen mbi veten si personalitet dhe pėrpiqemi si tė tillė ta ruajmė dhe zhvillojmė.

            Mbėshtetemi nė forca vetjake, kėshtu qė vendosmėria dhe vendimmarrja mbizotėron nė karakterin tone. Njeriu bėhet luftarak, guximshėm ecėn pėrpara dhe nuk lejon mė qė frikat tė ndikojnė nė jetėn e tij. Ai ėshtė ambicioz, me vullnet tė forte dhe i hapur. Manipura ēakra ėshtė qendėr e energjisė dhe dinamikės. Dielli dhe Marsi si planetė tė zjarrtė kanė selinė nė kėtė ēakėr. Personi  i Manipura ēakrės ėshtė autoritar dhe ka dėshirė tė dominojė, por nuk ėshtė qėllimkeq dhe luan hapur. Krenaria ėshtė e metė e tij, si dhe prirja pėr tė kritikuar tė tjerėt. zemėrimi dhe imponimi i vullnetit tė tij.

 

            4. Anahata ēakra

            Elementi Ajėr zotėron nė kėtė ēakėr, dhe kjo nė mėnyrė simbolike paraqitet me gjashtėkėndėshin. Kėtu ėshtė selia e shpirtit individual (xhiva atman). Kėtu shpirti individual apo xhiva, banon nė gjirin e shpirtit hyjnor – atman. Bashkimi krijon xhiva atman. Nė kėtė ēakėr banon vetė pulsi i jetės. Kjo ėshtė oqeani i bamirėsisė. Ai zjarr i shpirtit qė ėshtė brenda quhet Akhanda, apo zjarrin e amshuar, dhe tradicionalisht paraqitet nė mesin e gjashtėkėndėshit. Kjo e simbolizon shkėndijėn e jetės dhe vetėdijes qė banon nė ēdo gjė qė ekziston, por mund tė flakėrohet vetėm nė zemrėn e njeriut.

            Kėtu njeriu i dallon dhe nisė t’i pranojė parimet hyjnore, siē janė falja, mirėsia, pafajėsia dhe sinqeriteti. Por, ai ende ėshtė rob i parimeve shpirtėrore dhe atyre ideale, pėr kėtė person shpirtėrorja, drejtėsia morale e urdhrave tė Zotit, janė tė shenjta. Pėr kėtė arsye ėshtė i ndjeshėm nė padrejtėsi. Njė fjalė e popullit thotė: “Ma ka hangėr zemrėn”, kėshtu ndjen dhe mendon njeriu anahatės. Ėshtė si rregull, jeta, si guru-s mė tė mirė, njerėzve tė kėtillė do t’iu ēojė njerėz qė kanė peshė tė madhe pėr tė, tė cilėve do t’iu ndihmojė pakursyeshėm dhe tė cilėt nė fund do ta mashtrojnė, dėshpėrojnė, ta braktisin dhe padrejtėsisht tė sillen ndaj ti.

            Kufizimet e kėsaj ēakre janė idealizimi i parimeve shpirtėrore, drejtėsia dhe morali, deri nė atė masė ku kėto vendosen mbi dashurinė. Nė kėtė mėnyrė forma (urdhėrat e Zotit, etika) e ndryshon esencėn e (dashurisė).

            Pėrndryshe kjo ėshtė njė qendėr shumė delikate qė ėshtė e lidhur me fushat nė tru qė janė pėrgjegjėse pėr talentin artistik siē ėshtė kėndimi, poezia, shkrimi, muzika apo vizatimi, Kjo ėshtė ēakra e talenteve tė mėdhenj. Por, nėse pas kėtyre talenteve nuk qėndron vetėdija e forte dhe filozofia e drejtė e jetės, jeta e kėtij shpirti shndėrrohet nė vuajtje. Historia na tregon se si gjenitė nga lėmi i artit, poezia dhe muzika, vėshtirė kanė jetuar dhe trishtueshėm kanė pėrfunduar jetėn.

 

            5. Visuddhi apo (vishudi) ēakra

            Elementi Hapėsirė banon nė kėtė ēakėr. Simbolikisht ėshtė paraqitur me rrethin transparent. Njeriu i visudhi ēakrės ndalon sė kėrkuari vetėm situata tė kėndshme tė jetės, ai gjithashtu me qetėsi dhe mirėseardhje tė njėjtė i pranon edhe gjėrat e kėqija qė bartė jeta. Ai nė ēdo gjė sheh vullnetin e Zotit dhe nuk dyshon nė mirėsinė e planifikimit tė Zotit. E gjitha bota ėshtė shtėpia e tij. Brenda tij ndėrpritet ēdo antagonizėm ndaj njerėzve dhe situatave tė cilat e rrethojnė. Ai e ka arritur qetėsinė, i dorėzohet rrjedhės sė jetės, duke ia dhuruar besimin e plotė. Brenda tij nuk ka mė neurozė dhe detyrime frenetike qė bėj diēka apo tė grabis pėr jetė.

            Ekzistojnė shembujt e njerėzve shpirtėror tė cilėt qetė e kanė pranuar qė trupat e tyre tė gjymtohen apo tė vriten. Jogi nga Tibeti Milarepa e ka ditur se do tė jetė i helmuar me ēaj, por e ka pranuar, duke e kuptuar se ka ardhur koha tė braktisė trupin.

            Thuhet se nėn ēakrėn visudhi ėshtė e mundur ramja, por nga ky dhe nivelet mė tė larta ramja ėshtė e pamundur. Vetėdija e shpirtėrorit plotėsisht ėshtė transformuar. Kjo ėshtė ēakra e pare hyjnore. Kėtu jogi e arrin ngushėllimin e pafund, paqen dhe urtėsinė. Kėtu nisė rruga deri tek ēlirimi total. Vishudi njihet edhe si ēakra Amrita, apo nektari pavdekėsisė, apo eliksiri i jetės.

 

            6. Agya apo Ajna ēakra

            Kjo ėshtė ēakra e mendjes nga e cila dalin tė gjithė elementet kozmike. Kėtu jogi nisė tė ‘sheh’ dhe t’i kuptojė gjėrat tė cilat gjendet prapa paraqitjes, pėr kėtė arsye kjo ėshtė qendra e urtėsisė. Njeriu nga brenda e merren porosinė e zbulesės. Kjo ėshtė qendra e siddhi apo forcės psikike, siē ėshtė aftėsia pėr tė parashikuar tė ardhmen, komunikimin mendor, telepatinė, orientimin e vullnetshėm tė energjisė.

            Siē ka thėnė Mjeshtri Ekhart: ‘Syri me tė cilin e shoh perėndinė, ėshtė po ai sy me tė cilin Ai mė sheh mua’. Njeriu nė kėtė nivel tė zhvillimit shpirtėror, si dhe rolin qė e luan nė jetėn, e vėshtron si njė rol artistik. Pėr tė tė gjitha ngjarjet janė vetėm ėndrra. Ai nė tė gjitha ngjarjet tė cilat ngjajnė brenda dhe jashtė tij, nė mendjen dhe trupin e tij, shikon si vėshtrues neutral.

            Pasi qė kjo ėshtė ēakra e fundit nė tė cilėn vetėdija pushon nė realitetin e vetėdijshėm tė ekzistimit vetjak, ajo ende nuk ėshtė ēliruar nga ego ndjenja “unė jam”. Kur kundalini e arrin kėtė ēakėr, kjo pėrmbajtje e vetme mbi tė cilėn vetėdija ndėrton mbėshtetjen e saj, kjo rrėnohet dhe ego shpėrndahet nė miliona copėza dhe paraqitet pėrvoja e vdekjes. Kjo ėshtė vdekje e vetėdijes mbi botėn e jashtme apo vetėdija individuale. Nė atė gjendje ‘tė vetėdijes’ ju nuk dini pėr ‘unė’, ‘ti’ apo ‘ata’. Kjo kėtu plotėsisht shkrihet dhe plotėsisht e trancedenton rrafshi dualist. E vėrtetė ėshtė  se vetėdija individuale zhduket, por kjo s’do tė thotė se ne bėhemi tė pavetėdijshėm, kjo bashkohet me vetėdijen kozmike dhe bėhet gjithėpėrfshirėse dhe e gjithėpėrshkuese. Fjalėt e filozofit grek Empadokle deri diku mund ta pėrshkruajnė kėtė gjendje tė vetėdijes: “Zoti ėshtė rreth qendra e tė cilit ėshtė ēdokund, e rrethoj askund”.

 

            7. Sahasrāra ēakra

            Kjo ēakėr ėshtė e vendosur nė majėn e kokės. Kjo ėshtė gjithashtu e njohur si Lotus me mijėra petale (dera pėr nė Brahma) dhe Burim i Dritės (sepse njė dritė e mbinatyrshme e ndritshme si dielli rrezato prej saj).

            Elementi i Sahasrara ēakrės ėshtė ADI TATTVA ose burim i krijimit, dritė e pastėr dhe i vetmi realitet – Zot. Kjo TATTVA ėshtė Adi Anandi. Adi: do tė thotė “pa fillim”, Anadi: do tė thotė “pa fund”. Sapo kjo tė bashkohet me njė cilėsi sepse ėshtė e kufizuar  - vetėm uji i pastėr nuk e ka shijen e vet derisa nuk modifikohet duke u bashkuar me elementet tjera. Nė univers ka manifestime tė ndryshme tė kėsaj TATTVA tė veēantė me cilėsi dhe funksione tė ndryshme – tilla si zjarri, uji, ajri, toka, por baza gjithmonė ėshtė e njėjtė, esencė e pastėr.

            Zgjimi i Sahasrara ēakrės do tė thotė zbulesė e Shkėlqimit Hyjnorė dhe arritje e Vetėdijes Supreme.

 

 

            USHTRIMI PĖR VETĖDIJESIMIN DHE STIMULIMIN E ĒAKRAVE

 

            Para se tė fillojmė me ushtrimin, paraprakisht ėshtė e nevojshme tė definojmė pozitėn e ēakrės nė trupin tone, si dhe t’i mėsojmė emrat e tyre nė gjuhėn sanskrishte.

            Uluni nė pozicion komod meditative kėmbėkryq dhe shpinė tė drejtė (ėshtė shumė mė rėndėsi qė shpina tė jetė drejtė pėr shkak tė qarkullimit tė papenguar tė energjisė) nėse nuk jeni mėsuar tė qėndroni me shpinė tė drejtuar, lirisht mbėshtetuni nė mur. Uluni mbi njė jastėk nė mėnyrė qė kofshėt tė janė tė ndara nga dyshemeja, dhe qė nė kėtė mėnyrė mė lehtė do tė hapeni nė ijėt derisa rrini kėmbėkryq.

            Pėr pesė minuta jeni tė vetėdijshėm frymės qė hynė nė hundėn tuaj kalon nėpėr fyt deri nė mushkri. Frymėmarrja le tė jetė spontane dhe qetėsuese. Kur jeni qetėsuar, lėshone vėmendjen nė pjesėn e Mooladhara ēakrės dhe frymoni vetėm me atė pjesė tė trupit. Ajo sikur pulson me ritmin e frymėmarrjes suaj. Derisa merrni frymė ajo zgjerohet dhe derisa e lėshoni frymėn ajo tkurret. Pėrqendrohuni nė kėtė aktivitet rreth 3 minuta, e mandej kaloni nė ēakrėn pasuese -  Swadhisthana (svadistana) dhe nė mėnyrė tė njėjtė stimulone me koncentrim dhe frymėmarrje, dhe pas 3 minuta prapė kaloni nė ēakrėn Manipura, kėshtu me radhė deri tek ēakra Agya (ag-ja). Kur kemi pėrfunduar me ag-ja ēakrėn, ngadalė lėshoheni te poshtė me radhitje tė kundėrt, kėtė herė vetėm me koncentrim tė shkurtėr prekne secilėn ēakėr, duke e pėrmendur nė mendje me emėr secilėn prej tyre gjatė linjės lėshuese, qė do tė thotė sipas radhės: Agya, Visuddhi, Anahata. Manipura, Svadisthana dhe Mooladhara. Mund tė kaloni poshtė lartė pėrgjatė boshtit kurrizor dy deri nė tre herė duke i pėrsėritu ēakrat, por jo mė shumė.

            Ky ėshtė ushtrim i mrekullueshėm pėr balancimin e energjisė, si dhe pėr ngrohjen e gjithė trupit. Pėr tė qėndruar me gjatė kėmbėkryq dhe tė mos ndjeni dhimbje ėshtė mirė tė ushtrohet Hata Joga sa mė shumė. Ushtrimet e jogės do t’ju ndihmojnė tė forconi muskujt e shpinės dhe tė hapeni nė ijėt.