Edhe pse janė tė lidhura nė vargun hierarkik pėrgjatė boshtit
kurrizor, ēdo ēakėr ėshtė e lidhur me pjesėn e rrafshėt nė korėn e trurit tė
madh. Secili stimulim dhe zgjim nė cilėndo ēakėr pėrcillet automatikisht,
ngacmon dhe me kalimin e kohės i zgjon pjesėt e fjetur tė trurit. Thellėsia
e ēakrės gjendet jashtė e tė ashtuquajturit perceptim normal nė rrėnjėn e
vetė vetėdijes. Duke stimuluar lokalitetin e tyre fizik, impulsi i dėshiruar
pėrcillet nė nivele mė tė thella, nga na vijnė edhe reaksionet. Ēakrat janė
si njė ndėrprerės i cili na shėrben pėr ta zgjuar potencialin e fjetur tė
vetėdijes sė pėrhershme.
Sė pari duhet tė ēbllokohet energjia e ngelur, ajo tė pastrohet
dhe tė bėhet rrjedhėse. Kjo ėshtė njėherazi edhe pjesa me delikate, sepse nė
ēakra gjenden pėrvojat mė tė ngjeshura (edhe pėrvojat e dhimbshme edhe ato
tė kėndshme). me tė cilat rishtazi duhet tė ballafaqohemi dhe tė cilat duhet
tė jenė tė integruara ne pjesėn e vetėdijshme tė qenies sonė. Kjo ėshtė
pjesė pėrbėrėse e ēdo pėrsosurisė shpirtėrore, teknikat janė tė numėrta dhe
tė ndryshme, por secila sė pari duhet tė pėrballet me vetveten. Secila ēakėr
paraqet nivelin e caktuar energjetik dhe zhvillimin e vetėdijes.
Procesi i zgjimit tė ēakrave pėrbehet prej dy fazave. Nė fazėn e
parė aktivizohen pranat nė ēakrat e ndryshme dhe ky proces quhet PRANOTANA.
Kjo nėnkupton largimin e shtrėngimit tė pranės dhe pastrimin e saj, sepse
vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė vijė deri tek zgjimi i vetėdijes tek ato,
respektivisht, tek zgjimi i vėrtetė i ēakrave. Pas kėsaj mund tė vijė tek
zgjimi i vėrtetė i vetėdijes nė ēakra dhe ky ėshtė zgjimi real i ēakrave. Nė
kuptimin psikologjik tė fjalės, kjo nėnkupton se filozofia jonė jetėsore ka
ndryshuar, se nė vetėdije kemi bėrė kėtė kėrcim tė domosdoshėm kuantik, falė
tė cilės kemi parė dhe kuptuar pakuptimin e mėnyrės sė deritashme e tė
jetuarit.
Nivelit tė caktuar tė vetėdijes i pėrgjigjet energjia e caktuar
dhe anasjelltas. Vetėdija dhe energjia janė nė njė lloj marrėdhėnieje
dialektike. Ēakrat thjesht paraqesin konceptin dhe dimensionin e pėrvojės sė
manifestimit tė vetėdijes dhe energjisė.
Kur tė zgjohet energjia nė ēakrėn e caktuar, nė vetėdije do tė
shfaqet pėrvoja e cila ėshtė karakteristike pėr atė ēakėr: nė SWADISTAN do
tė shfaqet gėzimi, nė MANIPUR dėshira pėr vetėafirmim, nė ANNAHAT ndjenja e
dashurisė, nė VISUDDHI arsyetimi dhe urtia, nė AGYI intuita dhe njohuria
e brendshme etj.
INSTINKTI DHE ĒAKRAT
Para zgjimit tė energjisė nė ēakra duhet tė arrihet kontrolli
mbi instinktet qė janė tė rrėnjosura nė to. Kėto janė ato instinkte:
MOOLADHARA instinkti seksual (Maithuna)
SWADISTAN instinkti i frikės (Bhaja)
MANIPURA lakmia pėr diēka (Ahara)
ANNAHATA instinkti i gjumit (Nidra) si mungesė e
mbėshtetjes sė forte qė ēon nė shkėputjen e lidhjes nė mes shqisash dhe
ambientit tė jashtėm. Kur mendja ėshtė e ngarkuar me mbesa shqisore, vjen
deri tek tėrheqja e mendjes, kjo quhet Nidra.
VISUDDHI ekziston instinkti i pestė qė i pėrgjigjet
kėsaj ēakre, e kjo ėshtė ego vetėdije e fokusuar. Kjo identifikohet me
emrin, gjininė, formėn, statutin, moshėn, pėrkatėsinė, idenė dhe
pėrfytyrimin pėr vetveten. Kėtu bėhet fjalė pėr frikėn nga humbja e
identitetit personal.
Mė sė miri ėshtė qė ēakrat tė shpjegohen pėrmes psikologjisė tyre. sepse nė
kėtė mėnyrė mė sė miri mund tė kuptohen, e kjo nė radhė tė parė bazohet nė
elementet kozmike tė cilat mbizotėrojnė secilėn ēakėr.
1. Mooladhara ēakra
Elementi Tokė e ka qendrėn e vet nė kėtė ēakėr dhe paraqitet me
katrorin e verdhė. Atributet e elementit Tokė janė forca dhe stabiliteti,
pjellori dhe shumimin e tė gjitha gjėrave. Nga pikėpamja psikologjike,
njeriu nė nivelin Muladhara stabilitetin dhe strehėn e krijon nė gjėrat
material dhe vazhdimin e trashėgimisė gjenetike tė tij. Kėtu seksualiteti
shprehet si nevojė pėr fėmijėt nė tė cilėn pavetėdijshėm kėrkojnė sigurinė e
tyre.
Ajo i pėrgjigjet instinkteve, e nė kuptimin psikologjik ajo i
pėrgjigjet nevojės pėr siguri tė cilėn pėrpiqemi ta plotėsojmė pėrmes
parasė, shtėpisė, pasurisė, pėrmes personit tjetėr nė kuptime e vazhdimit tė
species. Me fjalė tjera, kjo ėshtė ēakra e pasigurisė. Pasiguria na shtynė
tė kėrkojmė strehim dhe siguri nė gjėrat material dhe pėrmes vazhdimit tė
species.
2. Swadhisthnaa ēakra
Kėtu dominon elementi Ujė dhe simbolikisht ėshtė paraqitur me
draprin hėnor ngjyrė tė bardhė, qė ėshtė i kthyer pėrpjetė. Kjo ėshtė ēakra
e nėnvetėdijes. Nė Swadhisthan ēakrėn janė tė deponuara karmat e paformė.
Ato janė hapėsira tė lėvizjes sė karmės nė oqeanin e nėnvetėdijes, qė janė
shumė mė dinamike sesa vetėdija normale. Edhe pse ato hapėsira pėr ne janė
tė pavetėdijshme, ato nuk janė pasive dhe tė fjetura. Kėtu gjenden tė
gjitha pėrvojat (samskarat) dhe karmat nė formėn, farėn potenciale.
Samskarat bllokojnė energji gjigante
Tė gjitha pėrvojat qė i kemi pėrjetuar nė kėtė jetė dhe jetėt
tjera nė swadistan ēakrėn janė ushqyer nė formė potenciale, tė kondensuar
dhe asgjė nuk ėshtė zhdukur, E tėra ėshtė e regjistruar, prej perceptimeve
tė vetėdijshme deri tek ato tė pavetėdijshme tė cilat mendja pandėrprerė,
sikurse njė kamerė, pėrmes shqisave, i regjistron dhe i futė nė memorie.
Nė ato samskara ėshtė bllokuar njė energji gjigante dhe ato nuk
janė vetėm imazhet e pėrvojave tė panumėrta tė cilat i kemi fituar
vetėdijshėm apo pavetėdijshėm. Ato tani e kanė humbur formėn origjinale,
kėshtu qė janė jashtė sferės sė analizės, por nuk e kanė humbur energjinė.
Pėr dallim nga ēakra e parė, mooladara, ku karma jonė ēeltas
manifestohet nė formė tė emocioneve tė njohura siē ėshtė zemėrimi, xhelozia,
lakmia apo urrejtja, nė swadistana ēakrėn ne ndjejmė shqetėsim tė madh, duke
mos njohur burimin e shqetėsimit.
Njeriun swadistan ēakra e karakterizon me gjendjen e mendjes
depresive dhe tė ankthshme. Sė tepėrmi lidhet me gjininė e kundėrt deri nė
nivel tė infantilitetit. Shpesh, madje edhe me ēmimin e vetėshkatėrrimit
persona, nė lidhjen emocionale e mban gjendjen e status kou-s, vetėm pėr
tė mos iu konfrontuar, rezistuar dhe kundėrshtuar mendimit tė vet.
3. Manipura ēakra
Kėtu dominon elementi Zjarr dhe elementi i kėsaj ēakre ėshtė
trekėndėshi i kuq i pėrmbysur. Kjo ėshtė ēakra e pare ku njeriu del nga
kufizimi i tij. Kėtu lindė personaliteti. Njeriu. nga individualiteti tė
cilėn e ka arritur nė dy ēakrat e para, bėhet personalitet. Kur e lodhin
frikat dhe kufizimet, lidhshmėria dhe varėsia nga ēfarėdo qoftė, njeriu
vendosė ti shkojė rrugės sė vet. Kur veē jeni lodhur prej shumė gabimeve tė
pėrsėritura, krijohet vullneti i motivuar apo njė zemėrim i brendshėm i cili
ju nxjerrė nga frenimi qė ka krijuar frika dhe ju jep energji tė ndėrmerrni
aksion. Kėtu pėr tė parėn herė e fitojmė vetėdijen mbi veten si personalitet
dhe pėrpiqemi si tė tillė ta ruajmė dhe zhvillojmė.
Mbėshtetemi nė forca vetjake, kėshtu qė vendosmėria dhe
vendimmarrja mbizotėron nė karakterin tone. Njeriu bėhet luftarak, guximshėm
ecėn pėrpara dhe nuk lejon mė qė frikat tė ndikojnė nė jetėn e tij. Ai ėshtė
ambicioz, me vullnet tė forte dhe i hapur. Manipura ēakra ėshtė qendėr e
energjisė dhe dinamikės. Dielli dhe Marsi si planetė tė zjarrtė kanė selinė
nė kėtė ēakėr. Personi i Manipura ēakrės ėshtė autoritar dhe ka dėshirė tė
dominojė, por nuk ėshtė qėllimkeq dhe luan hapur. Krenaria ėshtė e metė e
tij, si dhe prirja pėr tė kritikuar tė tjerėt. zemėrimi dhe imponimi i
vullnetit tė tij.
4. Anahata ēakra
Elementi Ajėr zotėron nė kėtė ēakėr, dhe kjo nė mėnyrė simbolike
paraqitet me gjashtėkėndėshin. Kėtu ėshtė selia e shpirtit individual (xhiva
atman). Kėtu shpirti individual apo xhiva, banon nė gjirin e shpirtit hyjnor
atman. Bashkimi krijon xhiva atman. Nė kėtė ēakėr banon vetė pulsi i
jetės. Kjo ėshtė oqeani i bamirėsisė. Ai zjarr i shpirtit qė ėshtė brenda
quhet Akhanda, apo zjarrin e amshuar, dhe tradicionalisht paraqitet nė mesin
e gjashtėkėndėshit. Kjo e simbolizon shkėndijėn e jetės dhe vetėdijes qė
banon nė ēdo gjė qė ekziston, por mund tė flakėrohet vetėm nė zemrėn e
njeriut.
Kėtu njeriu i dallon dhe nisė ti pranojė parimet hyjnore, siē
janė falja, mirėsia, pafajėsia dhe sinqeriteti. Por, ai ende ėshtė rob i
parimeve shpirtėrore dhe atyre ideale, pėr kėtė person shpirtėrorja,
drejtėsia morale e urdhrave tė Zotit, janė tė shenjta. Pėr kėtė arsye ėshtė
i ndjeshėm nė padrejtėsi. Njė fjalė e popullit thotė: Ma ka hangėr zemrėn,
kėshtu ndjen dhe mendon njeriu anahatės. Ėshtė si rregull, jeta, si guru-s
mė tė mirė, njerėzve tė kėtillė do tiu ēojė njerėz qė kanė peshė tė madhe
pėr tė, tė cilėve do tiu ndihmojė pakursyeshėm dhe tė cilėt nė fund do ta
mashtrojnė, dėshpėrojnė, ta braktisin dhe padrejtėsisht tė sillen ndaj ti.
Kufizimet e kėsaj ēakre janė idealizimi i parimeve shpirtėrore,
drejtėsia dhe morali, deri nė atė masė ku kėto vendosen mbi dashurinė. Nė
kėtė mėnyrė forma (urdhėrat e Zotit, etika) e ndryshon esencėn e
(dashurisė).
Pėrndryshe kjo ėshtė njė qendėr shumė delikate qė ėshtė e lidhur
me fushat nė tru qė janė pėrgjegjėse pėr talentin artistik siē ėshtė
kėndimi, poezia, shkrimi, muzika apo vizatimi, Kjo ėshtė ēakra e talenteve
tė mėdhenj. Por, nėse pas kėtyre talenteve nuk qėndron vetėdija e forte dhe
filozofia e drejtė e jetės, jeta e kėtij shpirti shndėrrohet nė vuajtje.
Historia na tregon se si gjenitė nga lėmi i artit, poezia dhe muzika,
vėshtirė kanė jetuar dhe trishtueshėm kanė pėrfunduar jetėn.
5. Visuddhi apo (vishudi) ēakra
Elementi Hapėsirė banon nė kėtė ēakėr. Simbolikisht ėshtė
paraqitur me rrethin transparent. Njeriu i visudhi ēakrės ndalon sė kėrkuari
vetėm situata tė kėndshme tė jetės, ai gjithashtu me qetėsi dhe mirėseardhje
tė njėjtė i pranon edhe gjėrat e kėqija qė bartė jeta. Ai nė ēdo gjė sheh
vullnetin e Zotit dhe nuk dyshon nė mirėsinė e planifikimit tė Zotit. E
gjitha bota ėshtė shtėpia e tij. Brenda tij ndėrpritet ēdo antagonizėm ndaj
njerėzve dhe situatave tė cilat e rrethojnė. Ai e ka arritur qetėsinė, i
dorėzohet rrjedhės sė jetės, duke ia dhuruar besimin e plotė. Brenda tij nuk
ka mė neurozė dhe detyrime frenetike qė bėj diēka apo tė grabis pėr jetė.
Ekzistojnė shembujt e njerėzve shpirtėror tė cilėt qetė e kanė
pranuar qė trupat e tyre tė gjymtohen apo tė vriten. Jogi nga Tibeti
Milarepa e ka ditur se do tė jetė i helmuar me ēaj, por e ka pranuar, duke e
kuptuar se ka ardhur koha tė braktisė trupin.
Thuhet se nėn ēakrėn visudhi ėshtė e mundur ramja, por nga ky
dhe nivelet mė tė larta ramja ėshtė e pamundur. Vetėdija e shpirtėrorit
plotėsisht ėshtė transformuar. Kjo ėshtė ēakra e pare hyjnore. Kėtu jogi e
arrin ngushėllimin e pafund, paqen dhe urtėsinė. Kėtu nisė rruga deri tek
ēlirimi total. Vishudi njihet edhe si ēakra Amrita, apo nektari pavdekėsisė,
apo eliksiri i jetės.
6. Agya apo Ajna ēakra
Kjo ėshtė ēakra e mendjes nga e cila dalin tė gjithė elementet
kozmike. Kėtu jogi nisė tė sheh dhe ti kuptojė gjėrat tė cilat gjendet
prapa paraqitjes, pėr kėtė arsye kjo ėshtė qendra e urtėsisė. Njeriu nga
brenda e merren porosinė e zbulesės. Kjo ėshtė qendra e siddhi apo forcės
psikike, siē ėshtė aftėsia pėr tė parashikuar tė ardhmen, komunikimin
mendor, telepatinė, orientimin e vullnetshėm tė energjisė.
Siē ka thėnė Mjeshtri Ekhart: Syri me tė cilin e shoh
perėndinė, ėshtė po ai sy me tė cilin Ai mė sheh mua. Njeriu nė kėtė nivel
tė zhvillimit shpirtėror, si dhe rolin qė e luan nė jetėn, e vėshtron si njė
rol artistik. Pėr tė tė gjitha ngjarjet janė vetėm ėndrra. Ai nė tė gjitha
ngjarjet tė cilat ngjajnė brenda dhe jashtė tij, nė mendjen dhe trupin e
tij, shikon si vėshtrues neutral.
Pasi qė kjo ėshtė ēakra e fundit nė tė cilėn vetėdija pushon nė
realitetin e vetėdijshėm tė ekzistimit vetjak, ajo ende nuk ėshtė ēliruar
nga ego ndjenja unė jam. Kur kundalini e arrin kėtė ēakėr, kjo pėrmbajtje
e vetme mbi tė cilėn vetėdija ndėrton mbėshtetjen e saj, kjo rrėnohet dhe
ego shpėrndahet nė miliona copėza dhe paraqitet pėrvoja e vdekjes. Kjo ėshtė
vdekje e vetėdijes mbi botėn e jashtme apo vetėdija individuale. Nė atė
gjendje tė vetėdijes ju nuk dini pėr unė, ti apo ata. Kjo kėtu
plotėsisht shkrihet dhe plotėsisht e trancedenton rrafshi dualist. E vėrtetė
ėshtė se vetėdija individuale zhduket, por kjo sdo tė thotė se ne bėhemi
tė pavetėdijshėm, kjo bashkohet me vetėdijen kozmike dhe bėhet
gjithėpėrfshirėse dhe e gjithėpėrshkuese. Fjalėt e filozofit grek Empadokle
deri diku mund ta pėrshkruajnė kėtė gjendje tė vetėdijes: Zoti ėshtė rreth
qendra e tė cilit ėshtė ēdokund, e rrethoj askund.
7. Sahasrāra ēakra
Kjo ēakėr ėshtė e vendosur nė majėn e kokės. Kjo ėshtė
gjithashtu e njohur si Lotus me mijėra petale (dera pėr nė Brahma) dhe Burim
i Dritės (sepse njė dritė e mbinatyrshme e ndritshme si dielli rrezato prej
saj).
Elementi i Sahasrara ēakrės ėshtė ADI TATTVA ose burim i
krijimit, dritė e pastėr dhe i vetmi realitet Zot. Kjo TATTVA ėshtė Adi
Anandi. Adi: do tė thotė pa fillim, Anadi: do tė thotė pa fund. Sapo kjo
tė bashkohet me njė cilėsi sepse ėshtė e kufizuar - vetėm uji i pastėr nuk
e ka shijen e vet derisa nuk modifikohet duke u bashkuar me elementet tjera.
Nė univers ka manifestime tė ndryshme tė kėsaj TATTVA tė veēantė me cilėsi
dhe funksione tė ndryshme tilla si zjarri, uji, ajri, toka, por baza
gjithmonė ėshtė e njėjtė, esencė e pastėr.
Zgjimi i Sahasrara ēakrės do tė thotė zbulesė e Shkėlqimit
Hyjnorė dhe arritje e Vetėdijes Supreme.
USHTRIMI PĖR VETĖDIJESIMIN DHE STIMULIMIN E ĒAKRAVE
Para se tė fillojmė me ushtrimin, paraprakisht ėshtė e nevojshme
tė definojmė pozitėn e ēakrės nė trupin tone, si dhe ti mėsojmė emrat e
tyre nė gjuhėn sanskrishte.
Uluni nė pozicion komod meditative kėmbėkryq dhe shpinė tė
drejtė (ėshtė shumė mė rėndėsi qė shpina tė jetė drejtė pėr shkak tė
qarkullimit tė papenguar tė energjisė) nėse nuk jeni mėsuar tė qėndroni me
shpinė tė drejtuar, lirisht mbėshtetuni nė mur. Uluni mbi njė jastėk nė
mėnyrė qė kofshėt tė janė tė ndara nga dyshemeja, dhe qė nė kėtė mėnyrė mė
lehtė do tė hapeni nė ijėt derisa rrini kėmbėkryq.
Pėr pesė minuta jeni tė vetėdijshėm frymės qė hynė nė hundėn
tuaj kalon nėpėr fyt deri nė mushkri. Frymėmarrja le tė jetė spontane dhe
qetėsuese. Kur jeni qetėsuar, lėshone vėmendjen nė pjesėn e Mooladhara
ēakrės dhe frymoni vetėm me atė pjesė tė trupit. Ajo sikur pulson me ritmin
e frymėmarrjes suaj. Derisa merrni frymė ajo zgjerohet dhe derisa e lėshoni
frymėn ajo tkurret. Pėrqendrohuni nė kėtė aktivitet rreth 3 minuta, e mandej
kaloni nė ēakrėn pasuese - Swadhisthana (svadistana) dhe nė mėnyrė tė
njėjtė stimulone me koncentrim dhe frymėmarrje, dhe pas 3 minuta prapė
kaloni nė ēakrėn Manipura, kėshtu me radhė deri tek ēakra Agya (ag-ja). Kur
kemi pėrfunduar me ag-ja ēakrėn, ngadalė lėshoheni te poshtė me radhitje tė
kundėrt, kėtė herė vetėm me koncentrim tė shkurtėr prekne secilėn ēakėr,
duke e pėrmendur nė mendje me emėr secilėn prej tyre gjatė linjės lėshuese,
qė do tė thotė sipas radhės: Agya, Visuddhi, Anahata. Manipura, Svadisthana
dhe Mooladhara. Mund tė kaloni poshtė lartė pėrgjatė boshtit kurrizor dy
deri nė tre herė duke i pėrsėritu ēakrat, por jo mė shumė.
Ky ėshtė ushtrim i mrekullueshėm pėr balancimin e energjisė, si
dhe pėr ngrohjen e gjithė trupit. Pėr tė qėndruar me gjatė kėmbėkryq dhe tė
mos ndjeni dhimbje ėshtė mirė tė ushtrohet Hata Joga sa mė shumė. Ushtrimet
e jogės do tju ndihmojnė tė forconi muskujt e shpinės dhe tė hapeni nė
ijėt.
|