Mėnyra mė e mirė ta shkosh huq jetėn ėshtė tė
kesh qėndrim tė caktuar ndaj saj. Qėndrimet kanė lindur nė mendje, kurse
jeta ėshtė jashtė mendjes. Qėndrimet janė produkt ynė, paragjykime tonat,
trillimi ynė. Jeta nuk ėshtė produkt yni, pėrkundrazi, ne jemi vetėm valėzim
nė liqenin e jetės.
Ēfarė qėndrimi mund tė ketė valėzimi nė oqean
pėrballė oqeanit? Ēlloj qėndrimi mund tė ketė tufėza e barit ndaj tokės,
hėnėz, diellit, yjeve? Tė gjitha qėndrimet janė egoiste, tė gjitha qėndrimet
janė marroqe.
Jeta nuk ėshtė filozofi, ajo sėshtė problem -
ajo ėshtė mister. Ti nuk duhet tė jetosh sipas shabllonit tė caktuar, me
kushte tė caktuara - sipas asaj qė tė kanė thėnė - duhet tė fillosh i
freskėt nga pika fillestare.
Ēdo individ duhet tė mendojė si tė jetė i vetmi
dhe i pari nė tokė: si tė jetė Adami dhe Eva. Vetėm atėherė mund tė hapet,
tė hapet kah mundėsitė e pafundme. Atėherė do ti ekspozohesh dhe do ti
bindesh jetės, kurse sa mė shumė i ekspozuar, i bindur para jetės, nė atė
rast edhe mė shumė mundėsi tė jetės kanė pėr tė ndodhur.
Qėndrimet tuaja veprojnė si pengesa: Atėherė
jeta nuk arrin tek ti. Jeta ėshtė e kapluar me filozofinė, me religjionin,
me ideologjinė tėnde, kurse nė atė kaplim diēka e vėrtet vdes nė ty. Ajo ēka
fiton prej saj ėshtė vetėm kufomė, ajo mund tė duket si jetė, por nuk ėshtė
jeta. Kėtė njerėzit e kanė bėrė me shekuj. Hindusėt kanė jetuar sipas
qėndrimeve hinduse; muhamedanėt sipas qėndrimeve islame; kurse komunistėt
sipas qėndrimeve tė tyre. Por pėrkujtoje tė vėrtetėn bazike, themelore:
Qėndrimet nuk tė ofrojnė, veēse tė pengojnė tė vish nė kontakt me jetėn e
tillė ēfarė ėshtė.
Qėndrimet nė interpretimin e tyre ta
deformojnė jetėn.
Ekziston njė anekdotė e vjetėr greke:
Njė mbret fanatik kishte krevat tė stėrbukur
prej ari: shumė i shtrenjtė, i stolisur me mijėra dijamante. Kurdo qė tė
vinte ndonjė mysafirė nė pallat, ai do ti ofronte atė krevat pėr prehje.
Por ai kishte qėndrim tė caktuar: mysafiri do tė duhej tė ishte sipas masės
sė atij krevati. Nėse mysafiri do tė ishte pak mė i gjatė se krevati,
atėherė mbreti do tė urdhėronte qė kėmbėt ti shkurtoheshin pėr aq; do tė
thotØr, krevati nuk ishte i dedikuar pėr njeriun, veēse njeriu i shėrbente
atij krevati. Kurse ėshtė rast i rrallė, pothuaj e pamundur qė tė gjendet
njeriu qė do tė jetė sipas masės sė krevatit veē tė ndėrtuar. Njeriu mesatar
ende nuk ekziston, dhe mbani mend: njeriu mesatar ėshtė trillim, kurse
krevati ėshtė ndėrtuar pėr personin mesatar.
Mbreti ishte matematikan - e kishte kalkuluar tejet mirė
kėtė gjė. Ai mė parė kishte matur gjatėsinė e tė gjithė qytetarėve tė
qytetit tė tij, e pastaj kėtė e kishte pjestuar mė numrin e tyre dhe ashtu
kishte fituar gjatėsinė e mesme, mesataren. Rėndom kemi gjatėsin e fėmijėve,
pastaj rininė, pleqtė, si dhe pigmalionėt, viganėt, por mesatarja ėshtė njė
kuptim krejtėsisht i ri. As unė akoma nuk kamė takuar asnjė person mesatar -
personi mesatar ėshtė trillim.
Prandaj, cilido qė tė ketė qenė mysafirė, ka
qenė nė fatkeqėsi. Nė qoftė se ke qenė mė i shkurtėr se krevati, mbreti
kishte mundėsit, tė cilėt do ta zgjatnin sa madhėsia e krevatit! Kėto duhet
tė kenė qenė fillimet e rolfingut (teknikė terapeutike - vėr. e
pėrkthyesit). Duhet qė Ida Roll-i tė ketė mėsuar prej kėtij mbreti.
Natyrisht, secili musafirė do tė vdiste, por ky nuk ishte gabim mbretėror -
ai ēdo gjė e bėnte me qėllim mė tė mirė.
Kur ke qėndrim tė caktuar ndaj jetės, atėherė e
humb kuptimin e vėrtetė tė jetės. Jeta ėshtė e gjerė, e papėrthekuar nga
ēfarėdo qėndrimi, e pamundshme ėshtė ta vendosėsh nė cilindo definicion. Po
qėndrimi yt mund tė mbuloj aspektin e caktuar, por ajo do tė jetė vetėm
pikėpamje. Kurse tendenca e mendjės ėshtė qė ato aspkete ti proklamoj si tė
favorshme, e kur pikėpamjet pranohen si domosdoshmėri, nė atė rast e humb
kontaktin me jetėn e vėrtet. Do tė jetosh ashtu i dorėzuar qėndrimit tėnd nė
njė lloj gėzhoje, i syrgjynosur dhe do tė jesh i palumtur. Nė atė rast tė
gjitha tė ashtuquajturat religjionet tuaja do tė jenė tejet tė lumtura, meqė
atėherė do tė dalė se ėshtė, siē thonė ato, se jeta ėshtė e mjerė.
Buda ka proklamuar se jeta ėshtė mjerim, se
rinia ėshtė e gjorė, pleqėria se e ngratė, vdekja se ėshtė fatkeqėsi - se
jeta nuk ėshtė gjė tjetėr pos tragjedi e gjatė. Nėse ia fillon me qėndrime,
ke pėr tė parė se Buda ka pasur plotėsisht tė drejtė: ti do tė jesh
argumenti i kėsaj. Por, jo unė dua tė them se jeta nuk ėshtė e mjerė dhe se
nuk pajtohem me Budėn. Jeta bėhet e mjerė, por kjo shkaku yt; nė tė
kundėrtėn, jeta ėshtė hare e pafund. Po pėr ta ditur kėtė, duhet tė jesj
zemėrhapur dhe shpirtgjerė.
Mos iu qas jetės me duart e shtanguara,
shpirtngushtėsish. Hapi duart tua. Shko nė jetė me shkujdesje imanente.
Qėndrimet janė kufizime: Ashtu i pranon kufizimet nė shijimin e jetės, nė
pėrvoja, nė jetesė. Ti veē ke arritur gjer te pėrfundimi i caktuar, e kur ai
pėrfundim ėshtė a priori nė ty, nė atė rast ai do tė mund tė merret si jetė.
Kjo nuk do tė thotė se kėtė ka pėr ta vėrtetuar jeta, por mendja jote do tė
provojė tė gjejė rrugėdalje e domethėnie, argumente qė e pėrmbajnė kėtė.
Unė jua mėsoj jetėn pa qėndrime. Kjo ėshtė njė
nga rrėnjėt e pėrvojės sime: Nėse dėshironi qė ta njihni kėtė, atėherė duhet
ti hidhni gjithė filozofitė, tė gjitha trillimet. Vetėm atėherė mund tė
dalėsh i hapur nė dritėn e ditės dhe tė shprehesh nė lakuriqėsitė tuaja,
ashtu vetėm siē atė (jetėn) mund ta zbulosh.
Nė tė kaluarėn ėshtė menduar se shqisat tona
janė dyer, se realiteti arrin gjer tek qenia jonė e brendshme pėrmes
shqisave tona. Zbulimet e fundit tregojnė diēka tjetėr: shqisat tona nuk
janė vetėm dyer, ato janė edhe roje, poashtu. Vetėm dy pėr qind tė
informacioneve e lejohet tė kalojnė, tė tjerat nėntėdhjetė e tetė pėr qind
mbeten jashtė. Ēkado qė ėshtė kundėr normave tua jetėsore, e refuzuar ėshtė,
vetėm ato dy pėr qind janė lėshuar brenda.
Pra, tė jetohet jeta prej dy pėr qindve nuk
ėshtė edhe ndonjė jetė. Derisa individi mund tė jetojė qindpėrqindshėm, pse
tė jetoj vetėm dy pėr qind?
Ti mė pyet: A ėshtė e rėndėsishme tė kesh
qėndrim tė caktuar ndaj jetės?
Jo vetėm qė nuk ėshtė e rėndėsishme, veēėse
ėshtė edhe mjaft e rrezikshem tė kesh qėndrim nė jetė. Pse tė mos lejohet qė
jeta tė imponojė vallėzimin e saj, kėngėn e saj, asgjė duke mos pritur? Pėr
ēarsye ne kėtė qė e shohim nuk mund edhe ta njohim nė pastėrtin e vet? Pse
duhet qė vetėn ta shquajmė para saj, kur askush nė kėtė nuk humb. Po, nėse
ti ngritesh para jetės,atėherė vetėm ti humb. Prandaj, ėshtė mė mirė tė mos
peshohet jeta, tė mos ia gjesh strukturat, mė mirė ėshtė tė jetohet hapur.
Jeta nuk guxon tė peshohet dhe tė kategorizohet. Kėshtu do tė kesh pėrvojė
dukshėm mė tė madhe tė bukurisė, do tė kesh pėrvojė dukshėm mė tė madhe
kozmetike tė gjėrave rreth vetes, se gjėrat rreth teje nė esencėn e vet nuk
janė tė ndara. Ekzistenca ėshtė njė tėrėsi orgazmike, njė unitete organik.
Tufa mė e vogėl e barit, gjethi mė i vogėl nė drurin e zhveshur ėshtė njėsoj
i rėndėsishėm sa edhe ylli mė i madh.
Gjėja mė e vogėl ėshtė njØherit edhe mė e
madhja, meqė ėshtė tėrėsi,ajo ėshtė harmoni unike, spektėr i jetės. Nė
momentin e fillimit tėnd tė ndarjes, ti fillon tė krijosh lindjen e
arbitrazhit, definicionet - e kjo ėshtė mėnyra qė individi ta humbas
jetshmėrinė dhe misteriozitetin e jetės.
Tė gjithė ne kemi qėndrime, e kjo ėshtė
fatkeqėsia jonė. Tė gjithė ne shikojmė nga pikėpamja e caktuar, ashtu edhe
jeta jonė bėhet e varfėr, meqė ēdo shikim nė tė fundmen ka njė dimension,
kurse jeta ėshtė multidimensionale. Duhet tė jesh mė shumė i rrjedhshėm, mė
i fluidshėm: tė shkrihesh e tė tretėsh. Ti nuk duhet tė jesh vėshtrues. Nuk
ka asgjė qė duhet zgjidhur. Mos e merr jetėn si problematikė, ajo ėshtė
mister pabesueshmėrisht i mrekullueshėm. Pi nga ajo - ajo ėshtė vera mė e
pastėr. Ji i dehur me tė.
|