Njeriu sėshtė gjė tjetėr, pos shtjellė
neutronesh, qenie qė pėrbėhet nga vibracionet suptile tė grimcave, thotė
radiestezisti i shquar e me famė botėrore, Zhak La Maja.
Ne padyshim si njohim fare ose i njohim fare
pak pėrmasat e padukshme tė kozmosit nė vete dhe rreth nesh. Ėshtė detyrė e
jona, prandaj, tė bėjmė pėrpjekje qė, pėr aq sa ėshtė e mundur, tė njohim
jo vetėm tė dukshmen, por edhe atė qė ėshtė e padukshme dhe e pakapshme
pėr shqisat tona. Se, mu pėrmasat e tilla luajnė rol vendimtar nė jetėn
tonė, e jo vetėm nė tonėn, por edhe tė gjallesave tjera.
Kėto fenomene tė botės sė padukshme janė shumė
larg atyre njerėzve qė gjatė gjithė jetės sė vet kriteret pėr njohje i
mbėshtesin vetėm nė shqisa, por mė sė largu janė prej atyre qė nuk duan ti
shohin tė vėrtetat edhe para tyre i mbyllin sytė.
Njė nga mundėsit e komunikimit tonė me tė
padukshmen ėshtė RADIESTEZIA. Forma mė e lashtė e radiestezisė ėshtė zbulimi
(nga njerėz tė caktuar) i ujit pėrmes thuprave drunjėsh tė caktuar. Sot,
nocioni rediestezi nėnkupton zbulimin dhe identifikimin e rrezatimeve tė
dėmshme, tė pakapshme pėr perceptimet e zakonshme tė njeriut. Sakaq, burimet
e tyre mund tė jenė tė ndryshme: rrjedhat e ujit - mbitokėsorė, por sidomos
nėntokėsor, tė qarat e thata gjeologjike, puset e mineraleve, sidomos
radioaktive, kėnetat e dikurshme, humnerat, dhe ēdo gjė qė krijon boshėsi;
dallimet nė potencialet e pranisė materiale, thjeshtė: ēdo gjė qė krijon jo
njėllojshmėri, asimetri. Pastaj kanalizimet nė pėrdorim, bunarėt e vjetėr
(tė mbushur e tė pambushur), varret, bodrumet e mbyllur nė tė cilat nuk
qarkullon ajri, largpėrēuesit e rrymės elektrike, pėrēuesit e zakonshėm,
instalimet elektrike, aparatet pėr rrezatim rėntgenologjik, makinat
elektrike tė shkrimit, aparatet televizive, mekanizmat ushtarakė radarikė,
instalimet nukleare, etj.
|
Mjetet e punės sė njė radiestezisti |
Radaiestezia ndihmon pėr tu mbrojtur mu prej
kėtyre rrezatimeve tė dėmshme, tė cilat ndikimin e tyre e shtrijnė nė tė
gjitha segmentet e jetės, nė nivele psikike dhe fizike, duke filluar nga
shėndeti, vitaliteti i pėrgjithshėm, disponimi, dhe nė kuadrin e
pėrgjithshėm - nė lumturi dhe nė fat. Grindjet, pagjumėsia, kokėdhembjet,
lodhja mund tė jenė pasoja tipike tė zonės patogjene nė tė cilėn flemė.
Gjatė jetės jemi padyshim shenja tė rrezatimeve tė ndryshme, shpesh viktima
tė agresioneve dinake, kurrė tė paidentifikuara mjaftueshėm, e pėr kėtė jemi
fare pak tė vetėdijshėm. Prandaj, nė kėtė kontekst nuk do tė duhej injoruar
rėndėsia e njohjes sė ambientit tė dėmshėm, respektivisht tė shėndosh, nga i
cili varet shumėfishtė jeta jonė. Kjo kėrkesė imediate nuk ėshtė kurrgjė e
re. Kėto preokupime i kishin edhe nė kohėra tė lashta popujt e lashtė. Ēdo
gjė mund tė jetė burim i sė keqes, ashtu siē mund tė jetė edhe burim i sė
mirės. Konkretisht: i sėmurė ėshtė ēdo ambient ku ėshtė ērregulluar
baraspesha natyrore; kėrcėnuese ėshtė krejt ēka krijon kjo fushė
elektromagnetike; ēdo gjė qė i takon natyrės elektrike ndikon nė ne, qoftė
nė planin negativ apo pozitiv; tė gjithė pėrēuesit dhe aparatet e ndryshme
elektrike mund ta jonizojnė ajrin pėrreth; ekrani televiziv emiton rreze
alfa, beta dhe gama, prandaj rrezatimi i tij ėshtė posaēėrisht i rrezikshėm
pėr gratė shtatzėna; tapetet pėrmbajnė ngjyra biologjike jo tė shėndosha;
trajtat jo tė rregullta dhe josimetrike tė shtėpive e sidomos kulmet e tyre
mund tė luajnė rol tė kobshėm, etj.
Pra, siē shohim, rrezatimet e ndryshme, sidomos
ato me prejardhje elektrike na rrethojnė nga tė gjitha anėt, posaēėrisht nė
ambientin e urbanizuar. Rrezatimet e tilla depėrtojnė nėpėr tė gjithė
trupin, duke atakuar sistemin nervor, sidomos sistemin nervor qendror. Truri
reagon nė tėrė kėtė oqean rrezatimesh dhe reaksionet e veta ia transmeton
tėrė trupit. Sė kėndejmi, ky numėr aq i madh sėmundjesh bashkėkohore. Ti
lėmė ato mė tė rėndat, ta zėmė tumoret e ndryshėm, qė sot aq pamėshirshėm
sulmojnė organizmin e gjallė e njėkohėsisht kanė prejardhje aq enigmatike;
tė pėrkujtojmė shtangimet e ndryshme tė shpinės, qafės, dhembjet nė kafazin
e kraharorit (pa shkak tė kuptueshėm), migrenat ngulmuese, ushtimat nė
veshė, marramendjet e pashpjegueshme, pagjumėsinė (pa shkaqe tė arsyeshme),
lodhjen sistematike, etj. Pa dyshim, tėrė kėto mund tė kenė shkaqe tė
natyrave tė ndryshme, por tėrė kėto mund tė jenė edhe pasoja tipike tė
elektrondotjes gjenerale tė ambienteve urbane, si dhe tė rrezatimeve tjera
tė dėmshme, pėr tė cilat siē e cekėm mė lartė - fare nuk jemi tė
vetėdijshėm. Prandaj, duke i pasur parasysh tė gjitha kėto, ne mund ti
ndihmojmė vetes nė planin preventiv. Ka raste kur njė ndėrrim i thjesht i
vendit tė krevatit nė tė cilinė flemė apo vendit tė punės - mund ta ndėrroj
jetėn tonė. Vendet ku flemė mund tė kenė rol vendimtar nė jetėn tonė. Nė
vendet e zhvilluar tė botės njerėzit gjithnjė e mė tepėr i besojnė
radiestezisė dhe bashkėpunojnė me radiestezistė e ente tė tilla legale. Kjo
veprimtari ka edhe dimensionin e vet shoqėrorė. Sepse, kur njerėzit flenė
dhe rrinė nė vende tė pėrshtatshme, mė rrallė sėmurėn, janė mė tė shėndosh,
prandaj janė edhe mė tė dobishėm pėr shoqėrinė.
Motoja e kėtij shkrimi ėshtė ta shpalosim kėtė
problem pėrjetėsisht aktual, por vetėm nė vija tė trasha dhe pa hyrė nė
detaje. Ne vetėm ua zbuluam njė pjesė tė ferrit jetėsorė qė mund ta krijojnė
kėto rrezatime. Na mbetet tė mėsohemi ti njohim e ti demaskojmė, qė ti
mėnjanojmė, respektivisht ne tė mėnjanohemi prej tyre.
|