|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
RAIF
GASHI
Hyrje
Raif Gashi u lind mė 20.03.1961 nė fshatin
Meshinė, Malėsia e Gallapit, komuna e Dardanės. Shkollėn fillore e kreu nė
vendlindje dhe nė Tygjec, ndėrsa shkollėn e mesme nė Dardanė. Studimet e
filluara nė Prishtinė iu ndėrprenė nė vitin 1981, pėr shkak tė angazhimeve
nė rezistencėn kombėtare kundėr okupimit serb.
Me shkrime letrare filloi tė merret qysh si
nxėnės i shkollės sė mesme. Kryesisht shkruan poezi e herė pas herė edhe
prozė. Disa herė ėshtė shpėrblyer nė konkursin letrar tradicional qė e
organizojnė komuna e Dardanės dhe klubi letrar "Nositi", nė kuadėr tė
manifestimeve multikulturore "Lulėkuqet e Prillit".
Ka botuar librat:
"Ēiltėrsia prej qelqit" - 2005,
"Mollė e egėr" - 2008,
"Ecje nėpėr etje" - 2010,
"Stinėt e pėrziera" - 2010,
"Hije e trishtė" - 2011,
"As ėndėrr as jetė" - 2012,
"Fjalėt mbesin gjallė" - 2013,
"Secili pėr vete ..." - 2014,
"Mugėtira e lanės" - 2014.
GOTĖ E NGRIRĖ
Figurė e thyer
Nė shėnimlindjen time
Netėt e liga udhėtare
Shtegtuan
Nė padrejtim
E humba lotin
E syrit tim
Njė copė jetė
E mykur
E mbyllur nė arkė
hidhėsi
Mos u hap
Hije e trishtė
Me lule nė dorė
Rob i robėrisė tėnde jam
Pak
Vetėm pak mė prek
Nesėr do tė jam
Njė gotė e ngrirė
Paguximin
Urrejtja e pėlcet
Kambriku bardhon
Mbishkrim varri
Vetėm
Ti mė bjen
Pashėrimshmėri
Fund i Zotit
E i motit
MOTI IM
Loti i gurit
Pikė
Rrit kroje
Lumnojnė
Derdhje e lakore
Shtrat bėjnė
Shi e ujė
Lundrimi
Enigma vjen
Ura
Mbi lumin e vogėl
Mbi lumin e madh
KUSH...
Thepa tė larta
ngreh nė Evropėn plakė
gjithmonė rrugė pa krye
kohėt erdhėn e shkuan
shtėpi me kalem s`ndėrtuam
aty u mpreh shpata
pėr kokėn e Sutės sė vogėl
aty u fik drita
e ti gjete tė reja
nė epokat trishtuese
AH GURI IM
Pėshtjellim i terratisur
Derdh ecje nė etje
Kalorėsi i lakmisė
Qeshet nė udhėtimin e pafund
As emėr
As shenjė
Shushullima e mpirė
Vargon gdhendjen e gurit tim
MAJA E PLISIT
Mbrėmje qielli kuqėloi
dielli perėndoi
nata afrohej
tė gjithė do tė flinin
njė lenė e lisit ra
nė maje tė plisit
Engjėjt bien tė pushojnė
lojėra lozin vetėm djallėzitė
lindja e keqe po vjen
mushka do tė pjellė
njė lenė e lisit ra
nė maje tė plisit
Kur ka hėnė
huti diē do tė hajė
njė lakuriq nate
me lėkurė tė hollė
me sa mė pak zorrė
njė lenė e lisit ra
nė maje tė plisit
Baba plisbardhi
tashti luhet zjarri
vdekjet kurrė s`do t`i numėrojnė
ilirikumi nė zjarr
kurrė mė lena e lisit
nė maje tė plisit
|
