Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
RAMADAN
MEHMETI
Hyrje
Ramadan Mehmeti
lindi mė 20 shtator 1948 nė Livoē tė Poshtėm tė Gjilanit. Shkollėn fillore e
kreu nė vendlindje, tė mesmen nė Prishtinė, ku edhe studioi Gjuhė dhe
Letėrsi Shqipe.
Me shkrime letrare merret qė nga bankat e shkollės fillore.
Ėshtė bashkėpunėtor i tė gjitha gazetave dhe revistave nė gjuhėn shqipe.
Shkrimet e tij janė pėrkthyer edhe nė gjuhėt serbe dhe boshnjake dhe ėshtė
nderuar me shumė ēmime letrare. Ėshtė editor i shtėpisė botuese Rozafa dhe
anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės. Jeton nė Prishtinė.
Vėllime poetike:
Jeta pa titull, poezi, Prishtinė, 1977,
Koncerti i heshtjes, Prishtinė, 1987,
Loja e ruletit, Prishtinė, 1994,
Requiem pėr Mirko Gashin, Prishtinė, 1997,
Ti je e vogėl, Prishtinė, 1997,
Ringjallja, Prishtinė 1998,
Fusha e korbave, Prishtinė, 2000,
Te guri i atdheut, Prishtinė, 2000,
Zemrat bėhen ura, Prishtinė, 2002,
Brigje shpirti, Prishtinė, 2004,
Mėkate tė zgjuara, Prishtinė, 2004,
Testamenti i gjyshit, Prishtinė, 2006,
Loja e ruletit, Prishtinė, 2006,
Te guri i atdheut, Prishtinė, 2006,
Kur pikėllohen zogjtė, Prishtinė, 2007,
Drama: Ura e Maskatarit, Prishtinė, 2007,
Poshtėrim i ndjenjės, Tiranė, 2007,
Bekimi i gjurmėve, libėr i poezisė sė pėrzgjedhur nga Anton N.
Berisha, Prishtinė, 2008
E PARA
Njė degė mu var nė qafė
E mendova qetėsinė e parė
Mė ndoq hija ime pėrtej
Mali mė ra nė gjunjė i butė
Lotova atėherė pėr degėn e thyer
Qė mė mbet pranė duarve
Qė e kėrkonin nėpėr kopshtije
Njė degė mu var nė qafė
Vera mu ngarkua nė supe
Kėrkova ngushėllim nverėn e vonė
E DYTA
Njė gjeth mė ra nė vetull
Thashė vjeshtė e vonė nė moshėn time
Kėrkova prapė lule nė saksi
E nuk munda tė gjej as ato zhavallina
Qė fėmijėt i kishin harruar nė verė
Kėndova prapė verėn e hershme
Mbeta duke i pėrcjellė tė gjitha stinėt
Derisa tri herė pranvera erdhi e shkoi
Njė gjeth mbeti mbi vetull
Vjeshtė e vonė e moshės sime
E TRETA
Njė lule u vyshk nė gotėn me ujė
Ktheva kokėn majtas djathtas
Floku i thinjur mė pėrgiu nė kokė
Mendova verėn e parvjeme atėherė
I mblodha rrudhat si zogj tngrirė
I shtrėngova dhėmbėt nė shenjė krenie
Ktheva kokėn djathtas majtas pėrnjėherė
Floku i thinjur mė fluturoi nga koka
E mendova dashurinė e vjeme atėherė.
NJERIU IM
Ti ecėn
Nė ecje tinėzisht buzėqesh
Bashkė me dhembjen tėnde
Sa mrekulli
Kur njeriu ha vetveten
Nga mėria
Ujk i tėrbuar
Lodron nė lėmėn tonė
Ku mbet Zoti thėrret fėmija
E sheh
Malet lotojnė
Nga uria
Medet
Njė dhembje nė shpirt
Njė nė vatėr mbet
NĖSE SKTHEHEM
Nėse skthehem
Mos ma fal gjakun Kosovė
Verbomi sytė
Mos ma jep hakun
Nėse skthehem
Zhdukma farėn Kosovė
Nėse skthehem Kosovė
Bajlozi tė lodrojė nė fushėbetejė
Varrin e Nėnės therrat ta mbulojnė
Dhe emrin le tė ma harrojnė
Kosovė plagė e moēme
Nė trupin tim tė plagosur
Vrama fėmijėn palindur
Nėse skthehem Kosovė
ZARI
Kur e hedh zarin
Zog i ėndrrės
Mendja vret ndėrgjegjen
Pėr bukėn e ngrohtė nė vatėr
Sa ēudi
Njerėzit vrapojnė nėpėr botė
Pėr njė mrekulli
Vallė
E sheh Zoti
Cili ėshtė djalli
E kush pjella e tij
Kur zarin e hedh
Nėpėr fatkeqėsi
Zogjtė e mi kafshohen mes veti
Si qen tė kėqijnė
|