Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
RAMADAN
THAĒI
Hyrje
U
lind nė fshatin Smallushė, Komuna e Lipjanit. Sholla e mesme e kryer,
Gjimnazin matematikor natyror ne Lipjan. Ka tė kryer Fakultetin Juridik dhe
Fakultetin Filologjik, dega Letėrsi dhe Gjuhė Shqipe nė Universitetin e
Prishtinės. Studimet pasdiplomike nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė
Prishtinės.
Ka mbrojtur temėn e magjistraturės me titull "Ekzekutimi i
dėnimit me burgim ne Suedi", ne vitin 2006, ne Fakultetin Juridik te
Universitetit te Prishtinės.
Tri vjet, nga viti 1982 deri ne vitin 1985 ka punuar mėsimdhėnės
i lėndėve juridike dhe i gjuhės Shqipe nė QAMO nė Lipjan. Punon nė Agjencinė
e Regjistrimit Civil tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, dhe ėshtė
ligjėrues nė Kolegjin BIZNESI nė Prishtinė.
Deri tani ka botuar:
"Grindja e Viteve", poezi, 1980,
"Djalėria e njė Shokut Tim", ditar,1998,
"Buzėmbrėmje", poezi, 2002,
"Rasti i Paraqinit", monografi, 2004,
"Njė jetė e tėrė pėr atdheun", monografi, 2008,
"Ekzekutimi i dėnimit me burgim nė Suedi", 2005,
"Vrasja nė Burgun e Pozharevcit", monografi, 2009,
Romani "Treni", 2010,
"E Drejta e Arbitrazhit", Kolegji Biznesi 2012,
"Misioni, Letėrkėmbim pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės",
2013,
"E Drejta e Autorit", Kolegji Biznesi 2014,
"Lulet dhe hijet", epigram dhe poezi, 2014,
Romani "Hana", 2014,
"E Drejta e regjistrimit civil dhe tė drejtat nė familje",
Kolegji Dardania.
KALABREZJA
Ē`dėshirė mė kaplon si njė i marrė
Gjethet ia fėrkojnė shtatin e saj
Dy sy mė shikojnė vjedhurazi
Ne tė dy kur punojmė nė arė
Dhe shiu kur vjen nga deti
I furishėm i rėndė me pak freski
Flokėt e saj aromė portokalli
Emilia ėshtė lagur ėshtė dehur nė dashuri
E ajo mė shikon fare pa nda
Trupi na shkrihet ditėve nė diell
Zemra na bėn si zog mali
Lagemi e digjemi ne nė fytyrė
Emilia e thėrrasim emrin e ka
Po ē`emėr tjetėr do tė kishte vallė
Historia nga ajo qėkur ishte ndarė
Kur gjuhė dhe komb ia kishin marrė
Mbrėmjeve lart kur punoj mbi shkallė
Ajo vjen poshtė e heshtur pak fjalė
E pispillosur e njomė e bukur e larė
Turpi mė rrėmben shikoj vėrdallė
Flokėt sa here fryma ia rrėmben
E sytė e saj mė bėjnė magji
Se kuptoj Emilia asaj qė i thonė
Ėshtė kalabrezja e ėmbla nė atė vend
ATDHE FLI I QETĖ
Atdhe rri i qetė, fli,
ti je nė tranzicion,
Askush nuk tė zgjon
edhe kur tė mirėt kanė uri
tė tjerėt stė trajtojnė pėr ne
Ti tash ke histori
Nė tranzicion nga ai Skėnderbe
Pesėqind vjet nuk janė shumė mbi ne
Edhe njėqind nga gjyshi im
Tranzicioni i radhės tani ka filluar
Andej nga jugu pushteti i ka verbuar
Kėndej nė veri punė pėr veri pėr pasuri
Ē`tė duhet ty njė dashuri
E frikėsuar e heshtur e shigjetuar
DASHURI E VITIT 81
Nė shtat e dobėt kaēurrelat njė anė
Me guralec e ftoja nė shoqėri,
Eh sa herė qė shkoja ndjeja mall
Ishte shekull i ēmendur e viti 81
Ē`ish gjithė ai mall vetmi e ndjesi
Ajo frikė qė futej nė zemrat tona
Vajzėn e pėrkėdhelja nėn drunj me shi
Ē`kuptim kishin ditėt me baltė dhe zili
I ėmbėl zė i zogjve atė vresht kur e pashė
E frikshme dhe mall ishte dashuria
Nė sytė e tonė pushtuesi vėrdallė
Kėmbėt kur i fshinte nė kėmbėt e mia
Fytyra e saj dridhej pasqyrės nė lum
Vreshtave me erė kraharorit mu varė
E butė e qetė e qeshur dhe e dėlirė
Lėkura e saj e pėlleshme si arė
I mallkoja vitet qė iknin si djaj
T`ėmbla t`kuqe, mė shumė ngjyrė hi
Si ushtar armiku mė ndiqte pa faj
Njė kujtim sy lot e zemėr e vitit 81
Ē`TĖ DUHEM TY O I DASHURI ATDHE
Kur ai krimbi qė dikur prapė tė gėrryen
E ti s`je askund fare askund
Unė si i vdekur, i zhgėnjyer, e rri pa gaz
Ē`tė duhen ty o i dashuri atdhe
Kur miku i armikut ėshtė kėtu ēdo kund
E ai ka liri mė shumė se unė
E ti se ndjek nuk bėn asgjė pėr ne
Ē`tė duhen ty o i dashuri atdhe
Edhe nė ėndėrr pėrherė e shoh
Mbrėmė korbi mė doli nė rrugė nė fund
Ishte errėsirė njė rrugė nė pyll
E ti askund s`tė pashė askund
Ētė duhen ty atdhe
Tė shkoj atje ku poeti vdis poeti
Te tokė e butė e malit tė pashkelur
Luleve qė askush s`ju merė erė
Kėtė ajėr qė marr unė e merr edhe njė shpifės
Ai ha bukė unė helm mbi kėtė dhe
E rrugėn e shkeli ku shkelė njė mercenar
Ē`tė duhem unė ty o i dashuri atdhe
Kur flet njė spiun tė gjithė e dėgjojnė
Shpifėsi e ka vendin nė popull
E mercenarin e shpėrblen ai
Ētė duhem unė ty o i dashuri atdhe
Kėtu vjen erė derri, dhie e cjapi
E askush nuk mėrzitet pėr punėt e shkreta
Roja e errėsirės gjithnjė rri zgjuar
E ti fle fle o i dashuri atdhe
Skenaristėt harbut janė mė tė zgjuarit kėtu
Dikush i vė perdet pėr ta vė zjarrin
Tė tjerėt nga errėsira duartrokasin
E ai e bėn punėn e vet dhe duar fsheh
I biri i dėshmorit qė solli lirinė
S`ka me ēka t`i blejė lulet e varrit
E sikur atėherė krimbi gėrryen mbi ty
Ē`tė duhemi ne ty o i dashuri atdhe
Ai, ai atė natė
I bėrė pis dhe i palarė
Ashtu i uritur dhe ndotur
I fshehur mbi njė degė tė tharė
VIGAN E MEDIOKRIT
Viti 1980
Dikur, nė shekullin e kaluar
I shkruanim atdheut,
Tokave tė bekuara me hijeshi,
Vargut tė atdhetarėve,
Njė vashe tė bukur, dhe krenare,
Fustaneve lulėkuqe,
dashurisė sė pėrlotur,
Mėsonim nė vendin e okupuar
Kujtime tė bukura trishtim
Viti 2016
Tani, nė shekullin njėzetenjė
E kuqja mė vjen e zbehur
Koha odash e ahengjesh
Shteti sa njė dhomė
Shpifės, korba, lakuriq shpellash
Si dukur nė okupim
Shfaqen nė ballė e publik
Kohė gėnjeshtarėsh, prostitutash,
Servil, kokėbosh dhe bandit
Pushtetarėsh qė thurin idile,
Skllavėria nuk po mbaron.
Kohė e pjellės sė armikut,
E pseudopublicistit
Pseudointelektualit
E dekoratave pėr servile
E udhetimeve zyrtare
Paraja e opingaxhinjėve,
E bijve dėshmorėsh
Nė ambiente luksi
Hoteleve tė shtrenjta shpenzohen
Tė ngazėllyerit, tė ējerrė,
Mediokritėt cakėrrojnė gotat
Nė emėr tė atdheut
|