(I thuaj diturisė ti je motra ime, gjykimin quaje vėlla - fjalė e urtė
Biblike)
Shumė sociologė, teolog dhe studiues janė munduar tė japin
sqarime se ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė toleranca fetare. Sociologėt dhe
historianėt tolerancėn fetare e shohin si "Bashkėjetesė apo Harmoni fetare".
Etnologėt dhe studiuesit tolerancėn fetare e shohin si njė Konvergjencė
Ndėrfetare. Disa tė tjerė mendojnė qė toleranca fetare nėnkupton mirėkuptim,
respekt dhe mbi tė gjitha dashuri hyjnore.
Toleranca fetare e popullit shqiptarė mbėshtetet nė vetėdijen
kombėtare, nė faktin se tė gjithė shqiptarėt janė tė njė gjaku, gjuhe,
kombėsie, dhe mbi tė gjitha kanė njė traditė dhe origjinė tė pėrbashkėt.
Vlen tė theksohet ēėshtja se populli shqiptarė me 3 besime:
1. Ortodoks,
2. Katolike dhe
3.
Myslimane, kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė krijimin e
vlerave morale, tolerancės dhe harmonisė fetare nė historinė e popujve tė
Ballkanit. Shqiptarėt pavarėsisht konfeksionit tė tyre fetarė (Katolik apo
mysliman), gjithmonė i kanė shėrbyer interesave kombėtare. Po ashtu, vetė
ekzistenca e objekteve fetare (Kishave, xhamive, teqeve) simbolizon
traditėn, kulturėn dhe harmoninė tonė kombėtare. Shembujt mė tė mirė tė
tolerancės fetare nė vendin tonė kanė luajtur edhe klerik dhe shkrimtarė tė
Rilindjes sonė kombėtare. Ndėr ta ishte edhe shkrimtari Sami Frashri, ku
ndėr tė tjera thekson: Mos vėshtroni besė e fe, muslimanė dhe katolikė,
ortodoksė, gjithė shqiptarė sa janė dhe tek janė, janė vėllezėr. Tecim tė
dlirė nudhė tė Perėndisė, nudhėt tė drejtėsisė
nė mes tė shqiptarėve tė
vėrtetė ska ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė
vėllezėr tė gjithė: janė njė trup, njė mendje, njė qėllim, njė besė!.
Toleranca dhe barazia njerėzore padyshim janė fryt i njohjes
hyjnore nė formėn e saj tė dėlirė. Zoti na ka pajisur qėllimisht me njohuri
Hyjnore, nė mėnyrė qė tė kuptojmė vetveten dhe rolin tonė nė shoqėrinė
njerėzore, dhe si rrjedhojė e kėsaj tė zhvillojmė marrėdhėnie njerėzore tė
bazuara nė tolerancė dhe nė barazi. Populli shqiptarė falė predikimit tė
drejtė tė klerikėve fetarė, qė herėt i kishin kuptuar kėto fakte tė
rėndėsishme Hyjnore, duke e zbatuar fenė si vlerė shpirtėrore dhe jo si
element pėrēarės. Prandaj tradita e tolerancės ndėrfetare tek shqiptarėt nuk
ėshtė diēka e formuar nė kohėn moderne, por ėshtė njė traditė qė vjen nga
thellėsia shumė shekullore.
PRIZRENI, QYTET I VLERAVE SOCIO-EKONOMIKE, KLUTURORE, MORALE DHE
INTELEKTUALE
Siē mėsojmė edhe nga Shkrimet e Shenjta, Zoti i krijoi njerėzit
sipas shėmbėlltyrės sė tij. Sipas tij (Zotit), njeriu ėshtė element zotėrues
nė tokė, ku pėrmes frymės sė shenjtė arrin tė dallojė tė mirėn dhe tė keqen.
Qysh nga fillimi e deri nė kohėt moderne, njerėzit kanė arritur tė ndėrtojnė
tempuj fetarė (Kisha, Xhamia), pėr hir tė dashurisė dhe ndershmėrisė qė
kishin ndaj Zotit, dhe vazhduan tė jetojnė tė lumtur mes vete. Pothuajse, ky
bashkėpunim ka qenė fryt i harmonisė fetare edhe nė qytetin tonė -
Prizrenin. Si njėri ndėr vendet mė me ndikim nė historinė tonė kombėtare,
Prizreni pėrveē vlerave morale, kulturore, dhe intelektuale ka luajtur njė
rol tė rėndėsishėm edhe nė aspektin fetar. Raportet e mira ndėrfetare kanė
ndikuar edhe mė shumė nė aspektin social nė kėtė trevė. Bashkėpunimi i
ndėrsjellė mes bashkėsive fetare, martesat mes kėtyre bashkėsive, tregojnė
qartė raportet dhe karakterin harmonik nė Prizren. Shembulli mė i mirė qė
pėrshkruan harmoninė fetare nė Prizren ėshtė ky: nuk mund ta quajmė Hyjin,
zotin e tė gjithė njerėzve, nėse nuk pranojmė tė sillemi si vėllezėr ndaj
njerėzve qė janė tė krijuar nė pėrngjasim me Hyjin. Nė kohėn tonė kur gjinia
njerėzore njėsohet ēdo ditė e mė shumė dhe rritet ndėrvarėsia mes popujve tė
ndryshėm. Nė fakt popujt e ndryshėm pėrbėjnė njė bashkėsi tė vetme. Ata kanė
njė zanafillė tė vetme, meqė Zoti ka bėrė qė krejt gjinia njerėzore tė
banojė nė tė gjithė tokėn, me njė qėllim: tė ketė PAQE, HARMONI dhe mbi tė
gjitha DASHURI mes vete, gjithmonė duke u bazuar nė Shkrimet e Shenjta, qė
janė fjala e Zotit nė Tokė.
Literatura e shfrytėzuar
1. Fakulteti i sė drejtės dhe filozofisė, Universiteti i
Vjenės. Tema: Toleranca Fetare - Ligjėrues: Xhabir Hamidi.
2. Revista Dituria Islame nr 251, fq. 31.
3. Sherif Delvina - Pa pavarėsi fetare, nuk ka Pavarėsi
Kombėtare Tiranė, 1998 fq.25.
4. Pjesė e shkėputur nga Konferenca e mbajtur pėr nderė tė
Koncillit tė Dytė te Vatikanit (Kisha Katolike Zonja Ndihmėtare nė Prizren).
|