|
Po hyjmė nė dekadėn e dytė tė shekullit njėzetenjė dhe njerėzimi po
pėrballėt me pasoja serioze tė fushave tė ndryshme, duke filluar kėshtu nga
ekonomia, shėndetėsia, ekologjia, arsimimi i gjeneratave tė reja apo tė
themi mėnyra e arsimimit tė tyre dhe pastaj vėrshojnė problemet tjera tė
shumta tė shoqėrisė e qė pėrfshijnė tė gjitha vendet tė pasura apo tė varfra
pa pėrjashtim. Po ēpo ndodhė kėshtu, nėse vetėm dalim nė qytet apo edhe
bisedojmė me njerėz tė ndryshėm atėherė na mbushet koka me mendime tė
ndryshme pėr shpjegimin kinse tė kėsaj gjendje tė tanishme:
"Kėto janė shenjat e kiametit!"
"Osht nryshu koha, ka ardhė ni vakt i fshtirė!"
"Me drejtėsi ske ku shkon, se qashtu po e lyp vakti! etj.,
etj." Si dhe shumė fjalė boshe si p.sh: "Nuk ka gjė prej librave e shkollės
me rėndėsi ėshtė tė kesh para si filani e filani...!"
Po nėse kthehemi nė shtėpi mbyllemi nė dhomė dhe biem nė qetėsi,
e mendojmė thellė, do ta ndiejmė vetėn sikur jemi jashtė kėtij rrethi e ne
tė vėrtet tė gjithė jemi pjesė pėrbėrėse te kėsaj gjendjeje, dikush mė shumė
e dikush mė pak, por tė gjithė pjesė tė krizės njerėzore.
Tė nderuar lexues: cili do tė ishte opinioni i juaj pėr kėtė? Sa
mė pėrket mua jam i lumtur, po po, i lumtur madje plotėsisht. Kjo lumturi
nuk ėshtė cinizėm... e as ligėsi, e as dashakeqėsi, por lumturi e cila
rrjedh nga brenda si njė lumė i rrėmbyeshėm qė ka qarė digėn e tij tė lart
dyqind metra e vėrshon fuqishėm me shpejtėsi nė mes tė bjeshkėve duke bart
para vetes pluhurat, mbeturinat, e besa, edhe pengesat dhe duke e pastruar
kėshtu rrugėn nga pas dhe duke ia lėshuar rrugėn qetėsisė, lumturisė, tė
natyrshmes dhe tė bukurės. Po tė ndiheshin kėshtu edhe njerėzit e dėshpėruar
edhe ata tė cilėt thonė se pėr mua nuk ka mė asgjė, dhe shumė e shumė
njerėz qė forcat e tyre i kanė orientuar nga materialja e duan me ambiciet e
tyre ta pėrvetėsojnė, po realisht kėtė nuk e arrijnė kurrė, sepse lehtė
ėshtė tė mbushet njė kamion apo depo me gjėrat qė dėshiron, qofshin ato me
tonelata, por kėtu jemi te shpirti i njeriut e ai nuk mbushet dot kurrė me
kėto gjėra sot njė e merr, nesėr synon tjetrėn e kėshtu kalon jeta para syve
dhe papritmas vėren se ke vrapuar kot por atėherė ėshtė vonė.
Ishte njėherė, nė njė kohė, njė Mbret i madh e i fuqishėm
por diēka e mundonte: njė shėrbėtor nuk po i pėlqente se si po i shėrbente
atij dhe kishte vendosur qė tė ia kėpuste kokėn. Ditėn kur deshi ta bėnte
kėtė veprim kėshilltarėt dhe bashkėpunėtorėt e tij e ndalėn duke i thėnė se
nuk ėshtė mirė kjo sepse do tė biesh nė sy tė tjerėve si dhunues dhe jo i
mirė, dhe mbreti e kishte kuptuar kėtė por ai veproi me mė menēuri, ai
thirri shėrbėtorin dhe e ushqeu e veshi bukur dhe u ngrit me tė nė ballkonin
e tij dhe ētė shikosh - tokat dhe pasuritė e tij nuk kishin fund dhe po i
thotė shėrbėtorit, merr nga pasuritė e mia sa tė dojė qejfi, aq sa do tė
arrish dhe do tė jetė e jotja, dhe shėrbėtori i ngazėllyer filloi duke
zaptuar tokėn e mbretit tė pasur dhe kėshtu bėri krejt ditėn dhe dikur u
lodh dhe ra nė dy gjunjėt, por nuk u ndal, ai prapė zhgarravitej duke
munduar qe tė merr akoma, deri sa i doli shpirti nga lodhja dhe nuk mori
asgjė me vete, tė gjitha i mbetėn mbretit.
Po, e kėtillė ėshtė ambicia njerėzore, e pambushur, e pangopur
dhe egoiste. Ky ėshtė edhe shkaku edhe pasoja e tė gjitha parregullsive.
Imagjinoje njė person nė njė qeli me pesė persona tjerė ku secili dėshiron
tė hajė mė shumė tė vesh mė shumė dhe tė ketė mė shumė hapėsirė pėr tė
fjetur dhe shtrirė, ēfarė do tė ndodhte: katastrofa, shkatėrrimi,
degjenerimi. Por nėse do ta respektonin dhe donin njėri tjetrin, do tė
kishte pėr tė gjithė ushqim tė nevojshėm, veshje, vend dhe tė gjitha, edhe
pse ėshtė qeli. Njė proverb kinez thotė: Ti ke njė ve, unė kam njė ve
dhe i shkėmbejmė ato, prapė ti ke njė ve dhe unė kam njė ve, ti ke njė ide,
unė kam njė ide dhe i shkėmbejmė ato, ti ke dy ide, unė kam dy ide.
Kėto qė u thanė nuk nėnkuptojnė kufizimin e furnizimit tė njeriut, nė asnjė
mėnyrė jo, jeta ėshtė e bollshme nė tė gjitha fushat, dhe zoti i ka dhėnė
njeriut tė gjitha, dhe mė shumė se qė ai mund tė paramendojė, por njeriu
ėshtė kufizuesi i furnizimeve tė veta. Si ndodh kjo? Takojmė plot njerėz tė
cilėt janė tė shėndoshė, kanė familje tė mirė, kanė shtėpi, me njė fjalė, tė
gjitha tė mirat dhe kur i pyet si jeni, thonė shumė keq: nuk kam kėtė, nuk
kam atė dhe, blla e blla shumė llafe qė ėshtė turp t'i dėgjosh nga njeriu i
shekullit njėzetenjė. Kėshtu ėshtė sepse mungon njohja, menēuria dhe
vetėdijesimi pėr realitetin. Nėse dikush mendon se realiteti ėshtė ky qė
pėrmendėm deri mė tani e ka gabim, gabohet plotėsisht dhe e gėnjen veten e
vet, shpirtin e tij, mendjen e ndritur tė tij.
Tė dashur lexues, realiteti me tė cilin pėrballemi ėshtė njė
iluzion i gabueshėm i njeriut bashkėkohor. Realiteti ėshtė se ne jemi vepėr
tė gjithėdijshmit, tė pagabueshmit; ne jemi trup i pėrkryer nė ndėrtim dhe
funksionim, vendi nė tė cilin jetojmė, qė quhet tokė, nė njė sistem i cili
ėshtė njė pikė nė rrugėn e qumėshtit, nė univers, qė ėshtė gjithashtu i
ndėrtuar nė mėnyrė perfekt me njė balancė tė paimagjinueshme nga mendja e
njeriut. Por si mund tė jetė kjo kryevepėr, por si mund tė ketė njeriu
probleme dhe mangėsi?... Jo kjo ėshtė e pamundur! Realisht, ato janė
perceptime tė gabueshme, njeriu ėshtė i natyrshėm - jo artificial i cili ka
nevojė pėr ndėrhyrje, por i natyrshėm dhe i pėrsosur me tė gjitha mundėsitė,
por pengesat tė cilat i pėrvetėson, i vinė nga mosdija dhe nga vetvetja. Tė
ndalemi pėr njė moment nė disa fakte tė rėndėsishme qe e mbėshtesin kėtė.
Le ta sqarojmė me njė shembull, me atė tė ADN-sė. Tė gjitha
qelizat e gjalla funksionojnė nė bazė tė informacionit gjenetik nė
strukturėn helikoidale dyjare tė ADN-sė. Trupat tanė gjithashtu janė tė
ndėrtuar prej triliona qelizash, secila prej tyre me ADN-nė pėrkatėse, dhe
tė gjitha karakteristikat e trupave tanė janė tė regjistruar nė kėtė
molekulė gjigande. Qelizat tona pėrdorin programet proteinike tė
regjistruara nė ADN pėr tė prodhuar proteina tė reja. Informacioni qė
zotėron ADN-ja jonė ėshtė aq i shumtė saqė, po tė donim ta shkruanim atė, do
tė mbushte faqet e 900 vėllimeve tė njė enciklopedie.
Atėherė, nga se pėrbėhet ADN-ja? Pesėdhjetė vjet mė parė,
shkencėtarėt do tė ishin pėrgjigjur se ADN-ja pėrbėhet nga acide nukleike tė
quajtura nukleotide dhe lidhje kimike, qė i mbajnė kėto nukleotide tė
bashkuara. Me fjalė tė tjera, ata zakonisht rreshtonin vetėm pėrbėrėsit
materialė tė ADN-sė. Por sot, shkencėtarėt kanė njė pėrgjigje tjetėr: ADN-ja
pėrbėhet nga atome, molekula, lidhje kimike dhe, mė e rėndėsishmja, nga
informacioni.
Ėshtė tamam si njė libėr. Do ta kishim shumė gabim po tė thonim
se njė libėr pėrbėhet vetėm nga letra, boja dhe materiali lidhės, sepse
pėrveē kėtyre materialeve, ėshtė informacioni qė e bėn atė me tė vėrtetė njė
libėr. Ėshtė informacioni ai i cili e dallon njė volum tė Enciklopedisė
Britanike nga njė "libėr" i formuar nga shkronja tė renditura rastėsisht, si
p.sh. ABICLDIXXGGSDLL.
Tė dy kanė letėr, bojė dhe lidhės, por njėri ka informacion,
kurse tjetri jo. Burimi i informacionit ėshtė autori i librit, i cili
zotėron inteligjencė dhe vetėdije. Mohimi i kėtij fakti do te ishte i
pavend, sepse informacioni ėshtė vendosur nė ADN nga njė qenie inteligjente.
Pra, burimi i informacionit nė natyrė nuk mund tė jetė vetė
lėnda, siē thonė materialistėt. Burimi i informacionit nuk ėshtė materie,
por njė Mendje qė qėndron mbi materien. Kjo Mendje ka qenė pėrpara materies.
Ishte kjo Mendje e cila krijoi, formėsoi dhe organizoi tė gjithė materien nė
univers. Biologjia nuk ėshtė e vetmja degė e shkencės qė na ēon nė kėtė
pėrfundim. Astronomia dhe fizika e shekullit tė 20-tė, gjithashtu, kanė
treguar se ekziston njė harmoni dhe projektim qė tė lė pa mend, duke treguar
se ka njė MENDJE qė ka qenė pėrpara gjithėsisė dhe qė e ka krijuar
atė.
Tė bazohemi nė kėtė informacion e shohim se kjo inteligjencė e
pafund qė krijoj gjithēka ėshtė KRIJUESI, ZOTI, ndėrsa bartėsi i
informacionit jemi ne. Ne bartim tėrė informacionin qė ėshtė i akumuluar
prej fillimit tė kohės, i cili ka vazhduar qe tė shpaloset si libėr para
neve nė formėn tė cilėn ne e quajmė jetė, e qė faqet e kėtij vėllimi nuk do
tė mbaronin sikur tė gjithė detrat e botės tė bėheshin ngjyrė e drurėt
letėr.
I nderuari lexues, pėr tė arritur lumturinė dhe rehatin nė
formėn e perceptimit tė kėsaj jete nuk mundemi duke u bazuar ne tė tjerėt,
pse ai nuk e bėri kėtė apo pse ky atė! Secili njeri nė kėtė botė ka detyrėn
e vet dhe duhet qe ta pėrmbushė atė. Detyra e secilit njeri ėshtė e qartė:
asnjėri nga ne nuk mund ta ndryshojė botėn e as shtetin ku jetojmė, sepse qė
tė gjitha janė ashtu si duhet tė jenė apo si ka qenė dashtė tė jenė, por ne
duhet qė ta ndryshojmė vetėn tonė, jo me rroba e as me frizur apo ku ta di,
por me dije, me njohje e me menēuri, sepse nė kėtė mėnyrė njohim vetveten,
jetėn, botėn pėr rreth nesh si dhe ngjarjet dhe proceset qė ndodhin, dhe
atėherė ne jemi tė gatshėm qė ta pranojmė lumturinė dhe ta rrezatojmė atė.
Nė kėtė mėnyrė jemi tė lumtur nė thellėsinė e shpirtit, nė qendrėn e mendjes
dhe nė ēdo qelizė tė trupit.
Tė dashur vėllezėr, njė kėshillė nga njohuria ime ėshtė qė tė
mos humbasim kohė me gjėra tė kota! Ta shfrytėzojmė ēdo moment dhe ēdo
sekondė pėr dituri dhe pėr dashuri ndaj tė tjerėve, sepse ky ėshtė shpėtimi
ynė dhe i shoqėrisė njerėzore. Dashtė zoti qė kėtė pėrmbledhje timen ta
keni kuptuar nė mėnyrėn siē unė e kam pas pėr qėllim, sepse vetėm nė kėtė
mėnyrė, qė secili nga ne tė shpalosė njohuritė e tij, do t'i bashkojmė
energjitė tona me anė tė forcės sė mendjes dhe tė mundet njėherė e
pėrgjithmonė padituria dhe e keqja.
|
