Para shumė e
shumė kohėsh na jetonte njė njeri i shenjtė, i cili na ishte aq i mirė, sa i
pat habitur edhe vet engjėjt e zbritur nga qielli, tek erdhėn pėr ta parė se
si ėshtė e mundur, qė tė jetė njė njeri kaq i ngjashėm me Zotin. Ai ndiqte
fare thjeshtė rrugėn e tij, kryente obligimet e pėrditshme dhe kėshtu
rrezatonte dritė e mirėsi, ashtu si njė yll drite ose si njė lule qė lėshon
aromė rreth e pėrqark, madje edhe pa qene i vetėdijshėm pėr atė.
Na ishin dy
nocione me tė cilat ai njė ditė pati punė serioze: jap dhe shpėrndaj.
Pastaj kėto dy fjalė mė nuk u nxorėn nga goja e tij. Por, nė fakt, ato
reflektoheshin shumė mė shumė nė fytyrėn e tij plot nur, nė buzagazin e tij,
nė dashurinė dhe vullnetin qė reflektonte kudo.
Engjėjt vajtėn
njė ditė dhe i thanė Perėndisė: O Zot ynė, pėrmbushja njė dėshirė kėtij
njeriu tė mirė. Zoti qe pėrgjigjur: Dakord, pyeteni atė se ēfarė donė.
Ēfarė tė do zemra, o njeriu i mire? e pyetėn engjėjt atė. Ēfarė do tė
duhej tė doja unė?, pyeti njeriu i shenjtė buzagaz. Me qė Zoti ma dėshmon
bekimin e Tij, a nuk do tė duhej qė me kėtė ti kisha tė gjitha? Engjėjt
megjithėkėtė, kėmbėngulėn nė qėndrimin e tyre. Ti do tė duhej tė luteshe
pėr farė mrekullie, ose do tė tė imponohet. Mirė, tha njeriu i shenjtė,
atėherė dėshirė e imja le tė jetė ajo qė unė tė bėjė shumė tė mira, edhe pa
qenė i vetėdijshėm, respektivisht edhe pa u vėnė unė nė dijeni pėr tė.
Engjėjt dyshuan se mos shprehja e kėsaj dėshire na ishte thjesht njė lojė
fjalėsh. U kėshilluan me njėri-tjetrin dhe morėn qėndrim rreth njė plani tė
paramenduar. Sa herė qė hija e njeriut tė shenjtė tė bie mėnjanė, ashtu qė
ai atė tė mos ketė mundėsi ta vėrejė, qoftė ajo prapa tij apo anash, do tė
duhej tė ketė fuqi dhe ta ketė tė mundur qė ti shėrojė sėmundjet, ti zbusė
dhimbjet dhe tė shpėrndajė shqetėsimet.
Ashtu edhe
ndodhi. Kudo qė bridhte njeriu i shenjtė, hija e tij linte gjelbėrim pas, i
ringjallte bimėt e thara dhe i bėnte ato tė mugullojnė plotė jetė; burimet e
shterura po i bėnte tė shpėrthejnė plot ujė; fytyrave tė zbehura tė
fėmijėve ua kthente gjallėrinė, gazin e jetės e nėnave jua rikthente
shpresėn dhe kėnaqėsinė pėr jetė.
Njeriu i shenjtė
bėnte njė jetė tė zakonshme dhe rrezatonte plot dashuri, ashtu si njė yll
dritė dhe si njė lule aromė, pa qenė i vetėdijshėm pėr kėtė. Njerėzit e
respektonin pėruljen e tij dhe e ndiqnin atė pa zė; nuk flisnin kurrė pėr
mrekullitė e tij. Ditė pas ditėsh, madje, harronin edhe emrin e tij dhe e
thėrrisnin vetėm I shenjti.
Ky rrėfim i
pėrgjigjet pėr mrekulli Reikit dhe mund tna prekė e mallėngjeje ne tė
gjithėve. Tė japėsh dhe tė shpėrndash janė vetėm fjalė, aksentė, me tė
cilat ne nė jetėn tonė shpesh konfrontohemi. Kėtė model tė kėtij tė shenjti
pse mos ta kemi nė mendje edhe ne: Tė bėjmė shumė tė mira, pa pas nevojė qė
tė jemi nė dijeni pėr atė.
Paralel me kėtė,
ėshtė detyrė jona, qė ēdo ditė tė punojmė me vetveten, ashtu qė mundėsisht
tė bėhemi kanal i denjė pėr frymėn dhe energjinė hyjnore. Tė punosh nė kėtė
drejtim d.t.th. para vetvetes tė jemi fare tė sinqertė. Dhe si tė bėhemi
deri nė fund tė sinqertė para unit, qenies sonė? Tė supozojmė se, unė isha
njė i pėrkryer. Nė debatin pasues, qoftė ai edhe shumė I nxehtė, unė nuk do
tė jem kėmbėngulės nė mbrojtjen me ēdo kusht tė opinionit tim, edhe nėse kam
bindje tė plotė se kam tė drejtė, por lėshoj menēurisht pe, pa humbur
fytyrėn, qoftė edhe para vetvetes.
Tė dėshiroj kohė
Dua dhe dėshirojė tė kishe tė gjitha dhuntitė e
mundshme; uroj qė tė kesh atė qė nuk e kanė shumica. Dua qė tė kesh kohė pėr
tvepruar dhe shestuar, qė ta gėzosh vetveten, qė ta bėsh veten tė qeshur,
pra edhe tė lumtur, dhe, nėse ajo tė shėrben, mund edhe ta shfrytėzosh.
Dua dhe tė dėshirojė tė kesh kohė pėr veprim dhe
shestim, jo vetėm pėr vetveten, por edhe pėr tė tjerėt. Tė dėshiroj tkesh
kohė, jo vetėm pėr trendur dhe nxituar, por kohė qė tė mjafton pėr kėnaqėsi
edhe personale.
Dua dhe tė dėshirojė kohė, jo thjeshtė qė ta
kesh atė. Tė dėshiroj kohė tė mjaftueshme, aq sa tė kesh mundėsi ta
shfrytėzosh sa e si duhet.
Dua dhe tė dėshirojė kohė, qė tė mund tė
pretendosh majat, yjet; tė dėshiroj kohė tė mjaftueshme pėr ngjitje
personale, kjo d.t.th. kohė pėr pjekuri tė plotė.
Dua dhe tė dėshirojė kohė pėr shpresa e dashuri
tė reja. Nuk do tė kishte kuptim qė kėtė kohė tė mos e shfrytėzosh.
Dua dhe tė dėshirojė kohė, parasėgjithash pėr
vetveten, ēdo ditė, pse jo edhe pėr tė pranuar lėshimet a gabimet e
mundshme. Tė dėshirojė kohė tė mjaftueshme, qė edhe gabimet e tė tjerėve nė
raport me ty, tjeshė nė gjendje ti kuptosh dhe ata ti falėsh.
Tė dėshirojė kohė tė mjaftueshme pėr jetė.
Shtatė ligjet themelore
tė shėrimit sipas metodės sė Reikit
Energjia Reiki nuk mundet dhe nuk guxon tė
vihet nė veprim me detyrim. Aktivizimi dhe ndikimi i saj ėshtė i pavarur nga
besimi (religjioni) ose nga dėshira e vetėdijshme e klientit. Ajo mund tė
trajtohet , por edhe tė ndikojė nė mėnyra e forma tė ndryshme dhe me
intensitet tė ndryshėm nga klienti nė klient. Por mund tė ngjajė qė,
energjia e Reikit nė njė rrafsh a tjetėr tė trupit tė mos arrijė tė
depėrtojė.
Energjia-Reiki nuk atakon drejtpėrdrejtė trupin,
por para sė gjithash pjesėt e tij tė veēanta, duke i nxitur ato pėr reagim
gradual. Reiki nuk nxitė dhe provokon kurrė disharmoni ose sėmundje.
Secili veprim shėrues pėrmes energjisė sė reikit
ka rrjedhė tė natyrshme.
Energjia Reiki nxit sistemin jetėsor, duke
stimuluar angazhimin personal dhe mundėsitė pėr pėrqendrim. Ajo nuk atakon
as nė materiet pėr shfrytėzim tė pėrditshėm (oksigjen etj), por as edhe
psiken.
Sa mė shumė qė sėmundja ndikon nė psikėn e
individit, aq mė tepėr klienti do tė duhej tė motivohej pėr angazhim
personal nė drejtim tė mundjes sė saj; kjo d.t.th. se ai do tė duhej tė
posedoje dėshirė dhe vullnet tė fort pėr shėrim.
Energjia Reiki mund tė ndikoj edhe mė mirė, sa
mė shumė qė i krijohet hapėsira dhe liria e veprimit nė trup, mendje e
shpirt.
Energjia Reiki atė qė ėshtė pėrfundimisht e
shkatėrruar nuk mund ta shėroj (me aq sa kemi njohuri sot, aktualisht). Nė
kėtė rast mbetet vetėm edhe mundėsia e mbėshtetjes, respektivisht
pėrkujdesit ndaj trupit tė tillė, qė vazhdon megjithatė tė jetė nė jetė.
Pėrmes njė mbėshtetje tė tillė mundet qė i tėrė trupi tė ndjeje sado pak
prehje.
Pjesė nga libri Reiki
|