|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
REMZI
LIMANI
Hyrje
Remzi Limani (1955) u lind nė Shalė tė Drenicės. Pas fillores nė Prishtinė,
mbaroi shkollėn e artit nė Pejė dhe mė pastaj u diplomua nė Fakultetin e
Arteve, Dega e Dizajnit nė Universitetin e Prishtinės.
Nė krijimet artistike, kryefjalė dhe kallėzues i ka artet e
bukura me intensitet tė ndryshėm pėrmes shprehjeve artistike nė fushėn e
dizajnit, pikturės, poezisė, prozės, eseve, aforizmave, por edhe pėrmes
kuptimeve pėr artet pamore dhe muzikės artistike. Nė tė gjitha kėto krijime,
Remziu ruan baraspeshėn e arsyes qė arti qė shtrihet gjerė e gjatė nė
rrafshin e vlerave kombėtare nė fushėn e kulturės.
Pėr punėn e tij krijuese nė fushėn e arteve figurative dhe
aplikative, zėnė vend trembėdhjetė shpėrblime e mirėnjohje vendore dhe
ndėrkombėtare. Nė vitin 1999 nga Senati i Akademisė Internacionale Qyteti i
Romės u nominua kryetar artistik pėr Kosovė. Deri mė tash ka tė realizuara
dymbėdhjetė ekspozita personale, nga tė cilat dy nė Itali dhe njė me
karakter humanitar nė Namibi. Nga fusha e letėrsisė ka tė botuara 13 vepra.
Nga kėto dy romane. Libri me poezi Tinguj tė humbur (Sonete Pierdute) i
ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn rumune, Bukuresht 2010. Po ashtu, poezia e tij
ėshtė pėrfshi edhe nė antologjinė poetike Pagjumėsia e fjalėve (Insomnia
cuvintelor) e botuar nė gjuhėn rumune, Bukuresht, 2010.
Aktualisht, punon nė Pallatin e Rinisė, Kulturės dhe Sporteve,
nė Prishtinė nė cilėsinė e udhėheqėsit tė kulturės.
I VARUR NĖ FLOKUN E SAJ
Nė sytė e Ty
Me bojėra akuareli
Shkrihej njė peizazh i bukur
Tė luta nė dritė syri
Ta shkrepje njė buzėqeshje
Tė ma falje ngjyrėn e syve
Ta pikturoja shėmtinė time
Sikur me mendje tė dyzuar
Gishtin tregues e mbaje n'buzė
Lutjet me dhelka dashurie
Nuk bėnin vend nė gji gruaje
Me gjithė mendjen time tė fiksuar
Varur nė flokun Tėnd prej argjendi
Nuk belbėzoje mė asnjė fjalė
Aromėn e dashurisė nuk e ndjeje
Sa e dhimbshme ėshtė bukuria
Kur nuk i shpaloset etjes sė kallur
Dhe syri i varroset me kėngėn e zogut
VALA E NATĖS
Kur nata shtrinė kofshėt bardhoshe
Ēdo gjė nė Ty shpaloset pa fjalė
Ēdo pjesė kadifeje e trupit Tėnd
S`i fletė molle e kėputur nė vjeshtė
E pagėzuar mes gjokseve struket
Mes erės dhe Valės sė ēmendur
Nata mbėshtillej me flokun Tėnd
Duke zėnė nė qerpikun e fjetur
Mbi buzėt Tua ndalon frymėn
Vala nxjerrė gjokset e natės sė harlisur
Nė pasqyrė rrah vithet e azdisura
Me flokun e shprishur vesh muret
Mbulon sytė e prushtė bojėvere
Vetullat e ngritura qemer mbi lum
I vė hark mallit dhe natės sė zjarreve
TI JE RRĖQETHJA IME
Kur e hetoj ecjen Tėnde tunduese
Trupi mė vishet mornica
Nė bisht qerpiku syri ngritėt n'kėmbė
Ēdo gjė nė mua ēohet peshė
Gjaku fishkėllon me trenin e mėngjesit
Thinjat e kohės ngritėn tė krekosura
Ēfarėdo qė shoh nė Ty
Ndoshta vetėm cepin e zogut tkrahut
Apo vetėm njė fragment buzėqeshjeje
Mornicat i kruajnė dhėmbėt e ujkut
Ēdo gjė jargitet nė prehrin Tėnd
Edhe sot, edhe nesėr, edhe pasnesėr
Koha do vishet me fustanin Tėnd
Pastaj, do ta shpalosėsh lulen e kėrthizės
Pėr ta shuar urinė e ujkut plak
KUR SHKUNDEN LULET
Nėn hijet e heshtjes memece
Shtrydhen kujtimet dhe malli
Mes mendimesh tė pėrgjumura
Ėndrrat flasin me gjethet e vjeshtės
Nė heshtim fjalėsh
Ēdo gjė rri e ndryrė
Loti pėr ty merr udhė
Nė trinė dore pikon ende i vakėt
Nėpėr fletat e shpirtit tė lodhur
Drithėrima e zėrit tėnd vjen e ėmbėl
Nga fustani yt i bardhė
Shkunden gjithė lulet e pranverės
Dritės dhe kėngės time pėr Ty
Gjithė petalet do i shkundė koha
Pa mėshirė pėr kėngėn e zogut
Do m`i vejnė prangat pa thėnė fjalė
NATĖ E DEHUR
Dita i zbrazi gjithė gotat e verės
Nata e dehur ndaloi hapin
Gjithė gjurmėt u fshinė nga udhėt
Dehja pėrkundej s`i njė fije bari
Si njė gjeth i harruar vjeshte
Nė degė molle luhatej mendja
Vallė...
Cilat gjurmė mė sollėn tek shtrati
Kush e puthi vashėn i fundin
Asnjė ēmenduri nuk mė kujtohej
Pos njė aromė gruaje
E veshur nė lėkurėn time
|
