Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
REXHEP
HALIMI
Hyrje
Rexhep Halimi, lindur mė 23.04.1954 nė Dumnicė tė Poshtme tė
Besianės. Shkollimin fillor e kreu nė shkollėn e fshatit tė lindjes, tė
mesmen, Gjimnazin nė Besianė, ndėrsa studimet i ndoqi nė Fakultetin
Filologjik dega gjuhė dhe letėrsi shqipe nė Universitetin e Prishtinės.
Me krijimtari letrare ka filluar tė merret qė nė
kohėn kur ishte nxėnės i shkollės fillore. Poezinė e parė Maji e botoi nė
vitin 1971 nė gazetėn Rilindja- faqja pėr fėmijė. Asnjėherė nuk e ka
ndėrprerė krijimtarinė e tij letrare dhe kohė pas kohe krijimet e tij i ka
botuar nė gazetat dhe revistat qė botoheshin nė Kosovė.
Po ashtu ėshtė marr edhe me artin dramatik ku ka
qenė anėtar i SHKA Josip Rela nė Besianė. Nė shfaqjet e pėrgatitura nga
kjo trupė e aktorėve ka luajtur ndėr tė tjerė edhe me aktorin e mirėnjohur
tė Kosovės, Avdush Hasanin, pastaj me Mehmet Breznicėn, Mehmet Zenelin,
Bajram Fazliun etj. Vlen tė ceket se nė pjesėn teatrale Sfinga e gjallė qė
ende mbahet mend nga artdashėsit llapjan Halimi kishte njėrin nga dy rolet
kryesore e qė ishte mjaft i dalluar nė interpretimin e tij skenik.
Qė nga viti 1974 punon nė procesin edukativo
arsimor ku ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar edhe nė aktivitetet kulturore e
letrare me nxėnėsit e tij ku disa herė janė nderuar me mirėnjohje dhe
shpėrblime nė aktivitetet e ndryshme. Nė kuadėr tė shkollės nė Dumnicė tė
Poshtme ka formuar grupin letrar me emrin Kadri Kadriu.
Halimi deri tani ka qenė aktiv nė shumė
manifestime letrare dhe disa herė nė konkurset letrare ėshtė nderuar me
ēmime letrare. Ndonėse me shkrime ėshtė marr qė herėt, shumė krijime tė tij
ia ka shkatėrruar lufta e fundit.
Pėrmbledhja e fundit me poezi Rreze e thyer u
botua nga FAD - Prishtinė, 2017
DRITĖ E DIELL
Dritė e diell
u duhen luleve
qė tė rriten
Dritė e diell
i duhen fushės
qė tė zbukurohet
Dritė e diell
ju duhen fėmijėve
qė tė rriten
me pak pėrkėdheli
dhe dashuri
Dritė e diell
i duhet qiellit
qė ti lėshon rrezet e diellit
rrezja e diellit
neve na ngrohė
edhe retė i bėnė me shi
Dritė e diell
i duhet tokės
qė tė mbinė fara e bukės
anė e ēark rrethit tė botės
PARA PĖRMENDORES
(Zahir Pajaziti)
Nė mermer skalitur
Pushka
Fjalėt
Dhe veprat.
Nė sytė tuaj
Fjalėt tua prej guri.
Sa e shkurtėr nata
Sa e gjatė dita
Ditė e pėr ditė
Natė e pėr natė
Tė pėrcolli vdekja.
Pėr lirinė shqiptarinė
Pėr kėtė tokė
Nėnqiell.
Sa shumė lakmi
Ta patėn vdekjen.
Amanet
Brezave qė vijnė
Kombin
Flamurin
Lirinė!
Copė dielli
Ishe
Ti, Zahir!
MĖSUESIT TIM POET
na mėsove nė gjuhėn shqipe
tė flasim kuptueshėm
ti flakim fjalėt e kėqija
se ato nuk na bėjnė dritė
tė krijojmė ndjenjė
tė krijojmė dashuri
si ta duam vendin
mėsuesin nė pėrgjithėsi
ti flet me mua
unė flas me ty
pėr jetė na aftėsove
tė kemi borxh shumė ty
o mėsues i dashur
ti faqja e botės
nė globin e ri
ti na dhe emėr
se ti je diell, je edhe shi
jemi bėrė shtet nė kėtė planet
ta mbrojmė e ta ruajmė
na mėsove vet
TĖ GJITHĖ TOK
tė bashkuar
dje
sot
dhe nesėr
pėr flamurin
pėr tokėn
pėr qiellin
pėr kombin
ky shekull
themel i historisė
skalitur
nėpėr shekuj
kudo figura e juaj
fytyra e juaj
unė
ti
ai dhe ajo
ne
ju
ata dhe
ato
shekullin e shkruajmė
nė pavarėsi
RREZJA E THYER
Bie rrezja e dritares, plot diell
Thyhet e bie
Nė murin pas shpine
Rrezja e thyer e dritares
Merr ngjyrė tė kuqėrremtė
ngjyrė e diellit nė perėndim
nė qiellin e kthjelluar
rrezja e thyer e diellit
me plot hije ngjyresash
ngjyresa tė pėrziera
si dėshirat e mija
si ėndrrat e mija
diell nė perėndim
e nesėrmja me diell tė ri
njė ditė e re
njė rreze e pastėr
pėr tė gjithė ju dhe ne
|