|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
REXHEP
KASUMAJ
Hyrje
Rexhep
Kasumaj u lind nė vitin 1956 nė Shqiponjė, Gjakovė. Shkollėn fillore e kreu
nė vendlindje, Normalen nė Gjakovė, ndėrsa fakultetin Juridik nė Prishtinė.
Rexhep Kasumaj 13 vjet punoi nė RTP, dhe shquhet pėr Komentin e
tij nė RTP, i pėrkrahur nga gjithė populli. I mėrguar nga terrori serb nė
Kosovė, Kasumaj, nė tė gjitha poezitė e tij shquhet pėr prushin e nxehtė
shkrimeve dhe tė vargjeve tė tij.
Motivi i lirisė, i thirrjes sė urtė, i revoltės sė menēur, i
dhimbjes ės ėmbėl, poetin Rexhep Kasumaj e bėn tė ngjitėt guximshėm nė pemėn
e letėrsisė sonė tė bukur. Burgosja e njė fjale ėshtė e rėndė, shkruan Rexha,
po prangosja e njė populli ėshtė shumė mė tragjike.
Berlini ku jeton poeti s'do tė ishte interesant, po tė mos ishte
fryma e shenjtė e artit, dhe fara e pėr trollėzimit kombėtar. Tė jetuarit
bukur, dhe vdekja e bukur janė nė motivet e poezisė sė Rexhės.
Nė librin poetik tė Rexhep Kasumajt Marathonomak i vonuar,
lexojmė;... veē ti e ēiltra erė / fry paprerė ...me privilegj hyjnor /
sipėr fatit skllavnor.../ ...sonte do tė doja tė mos jem unė /...Do tė doja
tė jem Ti/...njė Marathonomak i shekullit tė ri.../ diku Anėdrinit tė Zi/.
Rexha pyet; Ē“shekull ėshtė ky, qė brenda vetes liria vazhdimisht kullon
plagė dhe gjak.
KORTEU!
Mė ndodh sikur shoh,
netėsh pa hėnė
e me erė qė retė harbon,
tė rėnduar shoh nė
kolonė
hijen e korteut tim,
me kėngė rend gjysma
e gjysma nmnerim!
Dhe tek drojshėm pyes
pėr tė ikurin
kėsolltarėt gjithė hir,
mė kujtohet zakon i vjetėr
i mirė,
qė posi nė dashurinė
dhe nė sytė e vdekjes kėrkonte
bukurinė!
KĖTO KUPOLA KISHE!
1.
Sa tė ulėta kėto kupola Kishe,
e vetmja portė e njeriut
ndėr qiej,
sa po u zgjat njė grimė
me dorė mund ti prekė
e ndiej
tė akullta tė pagojė,
e tė bie nė dėshpėrim
nė ēdo feksje drite nė agim,
pse lutja (oh, lutje e tij!)
mbetet pėrherė poshtė,
pėrmasė vuajtjesh tokėsore
me fate tė parathėnė mortore...
2.
Pėrse kėto kupola vallė
me kryqe tė bekuar sipėr,
tė mos ngrihen mė lartė,
atje pėrtej vdekjes e reve
nė yllnajėn e zjarrtė?,
qė njeriu tė mos i shohė
me besimin e lumur
a nmashtrim pėrkundur,
se ėndrra,
lutja,
rrėfesa e tij nė altar
natė e ditė,
tashmė kanė takuar perėnditė!
PERI I FĖMIJĖRISĖ
Kur mė qepte nėna pullėn
e kėputur,
kurthohej peri shpeshherė,
lidhej nyjė,
si truante ajo e mira atėherė...
dhe i kėpuste njė tė mallkuar
pse parathosh orėn e prerė
a fatin e hidhur,
pe i nyjėtuar,
e prapė njė pėshpėrimė
me tė lutur,
pėr perin e lidhur,
pėr pullėn e kėputur!
Ndonėse mistike ngjanin,
aspak tė tillė nėma lutja
s'qenė,
i huaj mbi gjithēka
mbi tokėn ilirike
mbi dheun,
herrte ferrė barbarisht,
me hekurat,
me gjuhėn,
me gėnjeshtrėn serbisht!
ARITMETIKĖ E MUNDUR!
( V.)
Sado e paanė
Aritmetika tė jetė
Dashurinė pėr Ty
Nuk e tej shkon dot
Kėtė polen nė krah fluture
Vesė agu mbi fletė
Numrat pėrftojnė qortues
E herė kanosshėm shtohen
Por njė ēast
Dhe Arkimed e Khajam
Flamurin e bardhė ngrejnė
E dorėzohen
Ja, zerot mbarojnė e bien
Si fletė vdekurat kur era tund
Veē dashuria ime
Pėrtej vete hirshėm
E pamatshme
E pafund!
PRITJE E QERSHISĖ
1.
Do kthehem, i tha
Mė prit
Pėr dashurinė,
Kur tė ēelė qershia
Aty rrėzė
Ke brija,
Do ndėrtojmė ne shtėpinė!
2.
Fletėt ranė
E sėrish gjethėruan,
Zogjtė vanė
E behėn nga mėrguan,
Qershi e vjetėr ēeli
E u poq,
Thua fjalėn mbajti
E ajo,
Ajo mori shaminė
Dhe dėnesi...
ĒASTĖSI E PA RRĖFYER
Dashuri e njė dite
Mė e gjatė ėshtė
Se njė shekull i ēalė
Mė e thellė
Se det i harbuar me valė
Mė erėmonjėse ėshtė
E tė vetmes ditė
Dashuri
Se armatė e trėndafilave
Se kopshti pa njeri
Dashuri e njė dite
Mė ēastėsore ėshtė
Se rrufetė shitues terinive
Mė e pėrjetshme
Se amshim i perėndive
Mė humbake ėshtė
Dashuri e njė dite
Se zog i pėrftuar erės
Mė shpėrthyese
Se ringjallja e pranverės
Dashuri e tė vetmes ditė
Mė vegullore ėshtė
Se puthja e fshehtė e agimeve
Mė e terrshme
Se muzgjet e trishtimeve
Mė pėrzitėse ėshtė
Kjo dashuri e njėj dite
Se mekja e qiriut
Se lotėt
Lotėt ylberor tė shiut
Dashuri e njė dite
Mė e bukur ėshtė
Se udhėtim i gjatė naskund
Mė e plotėnuar
Se mbėrritja nė fund
Mė e pathėnė ėshtė
Dashuri e asaj dite
Se qerpikfjetura e mumjes
Mė pengmbetėse
Se fjala e vyshkur e humbjes
Ah, dashuri e njė tė vetmes ditė
Mė shumė dhimbje ndryn
Se fletėt e rėna tokės
Mė shumė, mė shumė
Se arkmortėt e gjithė botės.
E PAVARR
Pėrgjigje kurrė smora
e tė mė shkruaje prisja
qė smė do
tė kisha doja sė paku
varrin e dashurisė
orėt e pėrshpirtjeve
lulet,
kandilin e zisė !
|
